- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2006-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-36/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas (pran.)
- Ieškovas
- M. B., K. Mickevičiaus
- Atsakovas
- S. D., J.Krivo
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. D. atstovės adv. S. Raižienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-181-40-2005 pagal ieškovų K. Mickevičiaus leidyklos „Briedis“, M. B., V. J., R. M. ir A. L. ieškinį atsakovams J.Krivo leidyklai „Saulabrolis“, UAB „Arlila“ ir S. D. dėl pažeistų autorių turtinių ir neturtinių teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai K.Mickevičiaus leidykla „Briedis“, M. B., V. J., R. M. ir A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir vėlesniais jo patikslinimais (t. 1, b. l. 30-33, 177-181, t. 2, b. l. 68-70), prašydami dėl autorių teisių pažeidimo priteisti jų naudai iš atsakovų J.Krivo leidyklos „Saulabrolis“, UAB „Arlila“ ir S. D. solidariai, atsižvelgiant į kiekvieno atsakovo kaltę, kompensaciją bei neturtinės žalos atlyginimą:
K.Mickevičiaus leidyklos „Briedis“ naudai – 10 MGL dydžio kompensaciją;
M. B. naudai – 16 000 Lt neturtinės žalos;
V. J. naudai – 15 000 Lt neturtinės žalos;
R. M. naudai – 15 000 Lt neturtinės žalos;
A. L. naudai – 35 000 Lt neturtinės žalos.
Savo reikalavimų, kurie buvo pareikšti pradiniame ieškinyje, pateiktame teismui 2003 m. balandžio 15 d. (t. 1, b.l. 30-33) ir patikslintame ieškinyje, pateiktame teismui 2003 m. spalio 10 d. (t. 1, b.l. 177-181) – sustabdyti leidinio „Bendroji geografija. Testai ir užduotys pasirengti egzaminui“ pardavimą bei platinimą, visus leidinio egzempliorius perduoti ieškovams utilizuoti, patikslintame 2004 m. sausio 19 d. ieškinyje, nebepalaikė.
Nurodė, kad atsakovai J.Krivo leidykla „Saulabrolis“ ir UAB „Arlila“ 2001 m. išleido leidinį „Bendroji geografija. Testai ir užduotys pasirengti egzaminui“, kuriame neteisėtai panaudojo ieškovams autoriaus teisėmis priklausančius žemėlapius. Leidinio autorė yra atsakovė S. D. Knygelės pradžioje leidėju yra nurodytas „Saulabrolis“, kitoje vietoje – „Arlila“.
Atsakovų leidinio 9, 10, 46, 57, 60, 93 puslapiuose yra panaudoti žemėlapiai, kurie paimti iš K.Mickevičiaus leidyklos „Briedis“ išleisto leidinio „Geografija. Kontūrinių žemėlapių rinkinys vidurinei mokyklai“ 27, 20, 26, 7, 13 puslapių. Minėto leidinio autoriais yra M.B., V.J. ir R.M..
Atsakovų leidinio 11, 12, 35 puslapiuose yra panaudoti žemėlapiai, kurie paimti iš K.Mickevičiaus leidyklos „Briedis“ išleisto leidinio „Geografija. Užduočių sąsiuvinis VIII klasei“ 38,52,31 puslapių, šio leidinio autoriumi yra A.L.
Atsakovų leidinio 58 ir 87 puslapiuose yra žemėlapiai, kurie paimti iš K.Mickevičiaus leidyklos „Briedis“ išleisto leidinio „Geografija. Savarankiškų darbų ir pratybų sąsiuvinis 6 klasei“ 4 ir 63 puslapių, šio leidinio autoriumi yra A.L.
Autorinėmis sutartimis ieškovai M.B., V.J., R.M. ir A.L. perdavė autorinius kūrinius kompiuterinėse laikmenose ir turtines teises į savo sukurtus kūrinius K.Mickevičiaus leidyklai „Briedis“. Jie K.Mickevičiaus leidyklos „Briedis“ leidiniuose nurodyti autoriais, tokių pačių, kaip minėti autorių kūriniai, daugiau sukurta nėra, todėl ieškovai prašė teismą pripažinti autorių asmeninių neturtinių teisių pažeidimą. K.Mickevičiaus leidyklos „Briedis“ leidiniuose yra autoriaus teisių apsaugos ženklas. Todėl asmenys, norintys pasinaudoti kūriniu, turi kreiptis į nurodytąjį ženklo teisių subjektą. Tačiau atsakovai nesikreipė į ieškovus dėl leidimo aukščiau išvardytus žemėlapius naudoti savo leidiniuose, nenurodė, iš kur žemėlapiai paimti, pažeidė LR Autorių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau ATGTĮ) 14 bei 15 straipsnių reikalavimus. Kadangi prievolė atlyginti ieškovams žalą kilo dėl kelių asmenų bendrų veiksmų, todėl remiantis CK 6.6 straipsnio trečiąja dalimi jie turi atsakyti solidariai.
Atsiliepimas
Atsakovai J.Krivo leidykla „Saulabrolis“ ir UAB „Arlila“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepimuose prašė jį atmesti (t. 1, b. l. 116-118; t. 2, b. l. 84-85). Nurodė šiuos argumentus:
ginčo leidinį „Bendroji geografija. Testai ir užduotys pasirengti egzaminui“ J.Krivo leidykla „Saulabrolis“ išleido 2001 m. autorinės sutarties, pasirašytos 2000 m. lapkričio 20 d. su autore S.D., pagrindu. Jos, kaip autorės, vardas nurodytas leidinio viršelyje. Titulinio lapo antroje pusėje nurodytas S.D. autorystės ženklas. Autorinės sutarties trečiajame punkte nurodyta, kad vykdytojas (autorė) garantuoja užsakovui darbo autentiškumą ir atlikimo kokybę, už darbe pateikiamą medžiagą atsako autorė. Leidykla „Saulabrolis“ nėra nurodyto leidinio autorė, ji tik išleido parengtą leidinį, todėl neturi būti atsakovu šioje byloje. UAB „Arlila“ ieškinyje nurodyta atsakovu nepagrįstai, nes ši bendrovė leidžiant ginčo leidinį nedalyvavo, jos pavadinimas nurodytas dėl asmens, rinkusio leidinio tekstą klaidos;leidinyje panaudoti visuotinai žinomų geografinių kontūrinių žemėlapių fragmentai, autorės originaliai pritaikyti konkrečiai užduočiai. Kontūriniai žemėlapiai atspindi realiai egzistuojančių objektų – žemynų, vandenynų, jūrų, upių, valstybių – kontūrus, tie kontūrai nėra žmogaus originalios kūrybos išraiška. Ieškovų teiginiai, kad leidinyje panaudoti jų sukurti žemėlapiai, neatitinka tikrovės, nes žemėlapio jie negalėjo sukurti patys, be to, jų „sukurti“ žemėlapiai nebuvo panaudoti, nes panaudoti buvo tik žemėlapių fragmentai. Ieškovai nėra sukūrę originalių geografinių kontūrinių žemėlapių, o nežinia kieno sukurtų ir nuo seno naudojamų kontūrinių žemėlapių autorystę bando priskirti sau. Šiuo atveju ieškovai turi savo autorystę įrodyti. Autorių teisių objektu gali būti originalus literatūros, mokslo ar meno kūrinys. Geografiniai kontūriniai, fiziniai, politiniai ir kt. žemėlapiai nėra autorinės teisės objektai, nes jie naudojami visame pasaulyje nuo senų laikų be pakitimų, išskyrus korektūrinius. Be to, ieškovai nėra gavę LR Geodezijos ir kartografijos įstatyme numatytų licencijų žemėlapiams kurti; ieškovų pasirašytos sutartys neatitinka autorinėms sutartims keliamų reikalavimų, nes jomis ieškovams buvo pavedama atlikti tam tikrus darbus. Leidiniuose ieškovai nurodomi kaip tam tikrų užduočių moksleiviams autoriai, jie niekur nėra nurodomi kaip kontūrinių žemėlapių autoriai. Sutartyje nėra nurodyta, kad autoriai perduoda leidėjui neribotam laikui parengtų užduočių išleidimo teises. Be to, išleidimo teisė neapima autoriaus turtinių ir asmeninių neturtinių teisių. Pagal savo turinį ir atliktų darbų pobūdį sutartis tarp ieškovų nelaikytina autorine. Leidykla „Briedis“ nepateikė įrodymų, kad įgijo išimtines autorių turtines teises į išleistus leidinius, todėl nepagrįstai reikalauja kompensacijos, jos teisės nėra pažeistos; be to, ginčo knyga yra skirta mokymui(si), jei ieškovai ir būtų panaudotų žemėlapių fragmentų autoriai, tai jų darbų panaudojimas mokomojoje literatūroje, citavimas yra leidžiamas be autoriaus leidimo ir nemokant autorinio atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovė S. D. atsiliepimuose į ieškinį (t. 2, b .l. 6-9, 121-122) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Teigė, kad kontūriniai žemėlapiai nėra laikytini autoriniu darbu, jei jie nepasižymi originalumu. Nurodo, kad ieškovų nurodytuose leidiniuose yra pateikti kontūriniai žemėlapiai, kurie nepasižymi jokiu originalumu ir todėl nėra laikytini autoriniais darbais, nes juose įprastiniais ženklais pažymėta planetos vandens ir sausumos kontūrai, kurie nėra autorių kūrybos rezultatas. Knygoje „Bendroji geografija. Testai ir užduotys pasirengti egzaminui“ panaudoti kontūrinių žemėlapių fragmentai nėra autorių teisių objektai. Be to, ieškovai M.B., V.J., R.M., A.L. nėra kontūrinių žemėlapių autoriai. Leidiniuose jie nurodyti kaip atlikę kartografiją, kompiuterinę grafiką, redagavimą ar maketavimą. Todėl ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad ieškovai leidiniuose nurodyti kaip autoriai neatitinka tikrovės. Be to, prie ieškovų pavardžių nėra autorių teisių apsaugos ženklo. Ši aplinkybė reikšminga nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Ieškovai, viešai nepranešdami apie savo autorystę, veikė neleistinai neapdairiai, todėl atsakovė negalėjo jų nurodyti kontūrinių žemėlapių autoriais, jų teisės neturėtų būti ginamos. Dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovė nurodė, kad jeigu teismas pripažintų, kad leidiniuose esantys kontūriniai žemėlapiai yra kūriniai, kurie laikomi autorių teisių objektais ir ieškovai yra jų autoriai, tai sprendžiant dėl autorių patirtos moralinės skriaudos, būtina atsižvelgti į tai, jog tam, kad atlyginti neturtinę žalą už autorių teisių pažeidimą, būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o įrodinėjimo pareiga tenka nukentėjusiajam. Sprendžiant dėl žalos dydžio, turėtų būti atsižvelgta į neteisėtų veiksmų padarinių pasireiškimo trukmę, neteisėtai naudoto kūrinio paplitimo mastą, nukentėjusiojo ir jo kūrinio populiarumą, kūrinio meninį lygį ir pan. Kontūriniai žemėlapiai skirti pakankamai siauram asmenų ratui, 6-10 klasių moksleivių mokymui, jos išleistos užduotys skirtos dar siauresniam ratui moksleivių – tiems, kurie ruošiasi laikyti egzaminą. Kontūriniai žemėlapiai nėra autoriaus kūrybos rezultatas ir nėra išskirtiniai, nes pagal savo paskirtį yra universalūs, todėl negali būti laikomi turintys ypatingą meninę vertę. Be to, atsakovė prašė atsižvelgti ir į jos turtinę padėtį, į nustatytos kaltės laipsnį ir formą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovės S.D. priteisė ieškovo K.Mickevičiaus leidyklos „Briedis“ naudai 1250 Lt kompensaciją, 50 Lt žyminio mokesčio išlaidų; ieškovų M.B., V.J., R.M. ir A.L. naudai po 50 Lt advokato pagalbos išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Taip pat teismas priteisė atsakovų J.Krivo leidyklos „Saulabrolis“ ir UAB „Arlila“ naudai iš kiekvieno ieškovo K.Mickevičiaus leidyklos „Briedis“, M.B., V.J., R.M. ir A.L. po 300 Lt advokato pagalbos išlaidų. Iš ieškovų K.Mickevičiaus leidyklos „Briedis“, M.B., V.J., R.M. ir A.L. į valstybės pajamas priteisė po 25 Lt, o iš atsakovės S.D. 124 Lt teismo patirtų procesinių ir kitų dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovų darbai neatitinka autorių teisių objektui – kūriniui keliamų reikalavimų. Spręsdamas dėl ieškovų kontūrinių žemėlapių priskyrimo autorių teisių objektui, teismas atsižvelgė į jų sukūrimo būdus, numatytas panaudojimo sritis ir tikslus. Nurodė, kad ieškovų kontūriniai žemėlapiai kompiuterių programos pagalba yra sudaromi naujai, nesinaudojant kitų asmenų sukurtais žemėlapiais. Tokiam darbui reikalingos specialios tiek kartografijos mokslo žinios, tiek kompiuterių programos išmanymas bei techniniai sugebėjimai ja naudotis. Ieškovų kontūriniai žemėlapiai yra skirti vaikų mokymui vidurinėje mokykloje, sudaryti remiantis patvirtintais mokymo programos reikalavimais, parengti atsižvelgiant į tam tikro amžiaus vaikų psichologinius ypatumus bei pedagogams keliamus mokymo tikslus. Daugiau tokių pačių kontūrinių žemėlapių teismui nėra pateikta. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovai kūrybiškai pritaikė mokslo ir techniko žinias ir sukūrė naują, originalų kūrinį – kontūrinius žemėlapius, skirtus vaikų mokymui. Jų kontūriniai žemėlapiai pasižymi tiksliu, neschematišku žemynų kontūrų, kitų objektų perteikimu, tematiniu pritaikymu, savitu formos ir spalviniu sprendimu, individualiu geografinio tinklelio, koordinačių sistemos, mastelio parinkimu. Šiais aspektais ieškovų darbai skiriasi nuo atsakovės S.D. nurodytų kitų kontūrinių žemėlapių.
Kadangi atsakovai nepateikė duomenų ir neįrodė, kad ne ieškovai, o kiti asmenys yra atsakovo leidyklos „Saulabrolis“ leidinyje panaudotų ieškovų nurodytų kontūrinių žemėlapių autoriai, teismas, vadovaudamasis autorystės prezumpcija, pripažino, kad ieškovai M.B., V.J., R.M. ir A.L. yra nurodytų kontūrinių žemėlapių autoriais. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovų sukurti darbai kompiuterinėse laikmenose buvo perduoti pagal sutartis leidyklai „Briedis“, kuriai autoriai perdavė šių kūrinių išleidimo teises neribotam laikui. Šios aplinkybės patvirtina, kad autorių turtinės teisės išleisti ir platinti šiuos kūrinius buvo perduotos autorinėmis sutartimis K.Mickevičiaus leidyklai „Briedis“, ji tapo autorių turtinių teisių perėmėja. Remiantis ATGTĮ 14 straipsniu, kūrinio autorius, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi asmenines neturtines teises – autorystės teisę ir teisę į autoriaus vardą. Ieškovas K.Mickevičiaus leidykla „Briedis“ savo leidinius „Geografija. Kontūrinių žemėlapių rinkinys vidurinei mokyklai“, „Geografija. Užduočių sąsiuvinis VII klasei“, „Geografija. Savarankiškų darbų ir pratybų sąsiuvinis 6 klasei“ įstatymo numatytu ženklu informavo visuomenę apie savo teises į šį kūrinį, ieškovai leidiniuose nurodyti kartografijos autoriais. Taigi subjektai, ketinantys panaudoti šių leidinių autorių kūrinius, buvo pakankamai išsamiai informuoti, ir elgdamiesi apdairai, galėjo išvengti neteisėto kūrinių ar jų dalių panaudojimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovai J.Krivo leidykla „Saulabrolis“ ir S.D., savo leidinyje panaudoję ieškovų kūrinius be jų autorių leidimo ir nenurodę jų vardų, pažeidė ieškovų, kūrinių autorių, asmenines neturtines ir turtines teises. Atsakovės S.D. autorinės sutarties, pasirašytos 2000 m. lapkričio 20 d. su leidykla „Saulabrolis“ 3 p. nurodyta, kad vykdytojas (autorė) garantuoja užsakovui darbo autentiškumą ir atlikimo kokybę, už darbe pateikiamą medžiagą atsako autorė. Tokiu susitarimu visa atsakomybė už neteisėtą autorių kūrinių panaudojimą buvo perkelta atsakovei S.D. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad atsakovės knyga „Bendroji geografija“ išleista mokymo tikslais, joje panaudoti kontūrinių žemėlapių fragmentai. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad dėl jų kūrinio – kontūrinių žemėlapių fragmentų panaudojimo leidinyje iš esmės būtų nukentėjusi jų reputacija, būtų patirti dideli emociniai sukrėtimai, būtų blogiau vertinami profesiniai sugebėjimai ar sumažėtų iš kūrybinės veiklos gaunamos pajamos. Todėl jų patirta neturtinė žala laikytina minimalia. Be to, vertindamas neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovei, kaip knygos autorei, buvo sumokėtas tik 2000 Lt honoraras, jos turtinė padėtis nėra labai gera, atsakovė sunkiai serga. Kadangi ieškovų patirta neturtinė žala minimali, jų kūriniai panaudoti mokymo tikslais, remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos atlyginimą ieškovų naudai iš atsakovės teismas nepriteisė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ginčo kontūrinių žemėlapių autorių turtinių teisių perėmėju yra ieškovas leidykla „Briedis“. Atsakovė S.D., panaudodama ginčo kontūrinius žemėlapius savo knygoje be autoriaus turtinių teisių turėtojo leidimo, pažeidė autoriaus išimtinę teisę, numatytą ATGTĮ 15 straipsnio pirmosios dalies antrame punkte. Turtinės žalos už šių teisių pažeidimą atlyginimą reglamentuoja ATGTĮ 79 straipsnio šeštoji dalis. Kadangi ieškovas leidykla „Briedis“ prašė minimalaus kompensacijos dydžio ir toks reikalavimas atitinka bylos aplinkybes, todėl iš atsakovės S.D. leidyklos naudai teismas nusprendė priteisti 1250 Lt kompensaciją.
Šalies argumentai
Atsakovės S.D. atstovė adv. S.Raižienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškovas K.Mickevičiaus leidykla „Briedis“savo teisę į kompensaciją kildina iš 1996 m. sausio 9 d. ir 1998 m. sausio 11 d. sudarytų autorinių sutarčių su A.L. Tačiau teismas nenurodė leidinių leidimo metų, kas yra svarbi aplinkybė sprendžiant leidyklos teisės į kompensaciją klausimą. Byloje yra pateikta 1996 m. sausio 9 d. sutartis, pagal kurią A.L. įsipareigojo sukurti žemėlapius leidiniui „Geografija. Savarankiškų darbų ir pratybų sąsiuvinis 6 kl.“. Tačiau 1995 m. leidykla „Briedis“ buvo išleidusi identišką leidinį su identiškais kontūriniais žemėlapiais. Byloje nėra įrodymų, kad šių žemėlapių autorius yra A.L. ir leidykla pagal kokią nors sutartį būtų įgijusi turtines teises į žemėlapius. Nustatyti iš kokio leidinio – išleisto 1995 m. ar 1996 m. atsakovė panaudojo žemėlapius, galėjo tik ekspertizė, tačiau tokia byloje nebuvo atlikta. Vien ieškovo paaiškinimas, kad 1995 m. A.L. taip pat kūrė identiškus žemėlapius pagal sutartį, nėra tinkamas įrodymas sprendžiant dėl leidyklos teisių reikalauti kompensacijos. Analogiška padėtis yra ir su leidiniu „Geografija. Užduočių sąsiuvinis VII kl.“. Leidykla su A.L. sutartis žemėlapiams sukurti sudarė 1998 m. sausio 11 d., o byloje yra įrodymas, kad identiškas leidinys su identiškais žemėlapiais buvo išleistas ir 1996 m. Kas šiame leidinyje esančių žemėlapių autorius ir kokias teises į juos turi leidykla, byloje duomenų nėra. Nėra ir įrodymų, kad atsakovė panaudojo būtent 1998 m. išleisto leidinio žemėlapius. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje pateiktos autorinės sutartys, kurių pagrindu autoriai perdavė kūrinius kompiuterinėse laikmenose ir turtines teises į savo sukurtus kūrinius leidyklai „Briedis“. Iš sutarčių turinio nesimato, kad kalbama apie kūrinių sukūrimą kompiuterinėse laikmenose. Byloje nėra įrodymų, kad tokios kompiuterinės laikmenos pagal sutartis būtų perduotos leidyklai. Teismas pateiktų kompiuterinių laikmenų turinio netikrino ir nenustatinėjo, ar šiose laikmenose yra ieškovų sukurti kūriniai. Taip pat iš sutarčių turinio negalima padaryti išvados, kad leidyklai buvo perduotos turtinės teisės į sukurtus kūrinius. Sutartyse yra nurodyta, kad autoriai leidyklai perduoda kūrinio išleidimo teises neribotam laikui. Tuo tarpu kūrinio išleidimo teisė yra tik viena iš 8 autorių turtinių teisių, nustatytų ATGTĮ 15 straipsnyje. Be to, teismas neanalizavo pačios sutarties – kokia ji laikytina. Tai yra svarbu sprendžiant, ar leidykla yra tinkamas ieškovas, pažeidus autoriaus turtines teises. Apeliantės manymu, leidykla būtų tinkamas ieškovas tuo atveju, jeigu su autoriais būtų sudaryta licencinė sutartis. Taigi, teismo išvados dėl sutarties turinio yra nepagrįstos, todėl leidyklos turtiniai interesai apginti nepagrįstai. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad žodžiu „kartografija“ ieškovai paskelbė savo autorystę į kontūrinius žemėlapius. ATGTĮ šeštajame straipsnyje nustatyta, kad kūrinio autoriumi laikomas fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje. Tačiau byloje nebuvo pateikti kūrinių originalai, kur įprastu būdu būtų nurodyta, kad ieškovai yra kontūrinių žemėlapių autoriai. Tokiais jie neįvardijami ir leidiniuose. Tai, kad jie kreipėsi į teismą su reikalavimu apginti savo, kaip autorių, teises, negali būti aiškinama kaip autorystės prezumpcija, nenustačius, kad jie įprastu būdu kūrinyje buvo nurodyti kaip autoriai ir apie tai buvo informuota visuomenė. Taigi teismas nepagrįstai preziumavo ieškovų autorystę.Teismas nepagrįstai ieškovų kontūrinius žemėlapius pripažino autorių teisių objektu net nenustatęs, tai literatūros, mokslo ar meno kūrinys. Ieškovai nenurodė ar sukurtus žemėlapius laiko originaliais mokslo ar meno kūriniais. Atsakovai atsikirto į ieškovų teikiamus argumentus dėl žemėlapių, kaip mokslo kūrinių. Ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad kontūriniai žemėlapiai negali būti laikomi žemėlapiais specialiąja kartografijos mokslo prasme. Teismas su tokia išvada sutiko, reiškia pripažino, kad tai ne mokslo kūrinys. Savaime suprantama, kad tai ne literatūros kūrinys, todėl lieka menas. Taigi teismas, spręsdamas dėl autorių teisių objekto, kontūrinius žemėlapius vertino kaip meno kūrinius. Tačiau teismui padarius tokią išvadą sprendimu, atsakovas neteko galimybės atsikirsti, nes sprendžiant dėl objekto originalumo jį privalu lyginti su vienarūšiais objektais. Be to, teismas nevertino ekspertų išvadų dėl ieškovų kontūrinių žemėlapių originalumo, nelygino jų originalumo su atsakovės pateiktais kontūriniais žemėlapiais, neatsižvelgė į tai, kad identiški kontūriniai žemėlapiai buvo išleisti ankščiau, nei pasirašytos autorinės sutartys.Teismas, spręsdamas dėl ieškovų kūrybinės veiklos, pripažino, kad kontūriniai žemėlapiai buvo sudaromi naudojantis kompiuterine programa, o ja naudotis reikalingos specialios žinios bei techniniai gebėjimai. Apeliantės manymu, mokėjimas naudotis kompiuterine programa ir žinios tai ne kūryba, o įrankis, kurio pagalba galima kurti. Tai, kad kontūriniai žemėlapiai yra sudaryti kompiuterinės programos pagalba, jie nelaikytini kūriniais, nes šioje veikloje nėra jokio kūrybinio prado. Niekuo neparemta teismo išvada, kad ieškovų kontūriniai žemėlapiai laikytini originaliais kūriniais, nes pasižymi tiksliu žemynų kontūrų perteikimu, tematiniu pritaikymu, savitu formos ir spalviniu sprendimu, individualiu geografijos tinklelio, mastelio parinkimu ir pan. Be specialios ekspertizės teismas negalėjo padaryti išvados, kad žemynų kontūrai perteikti tiksliai, o tematinis pritaikymas kontūriniuose žemėlapiuose iš viso neegzistuoja. Teismas nenurodė, kuo šie individualūs pasirinkimai yra originalūs. Neaptarus kiekvieno ieškovų kontūrinio žemėlapio individualiai ir nepalyginus su kitais panašiais žemėlapiais, teismo išvada, kad atsakovės pateikti kontūriniai žemėlapiai aptartais aspektais skiriasi nuo ieškovų pateiktų, yra nepagrįsta. Ekspertai atsakė neigiamai į klausimą, ar tiriami kontūriniai žemėlapiai yra nauji ir originalūs juose esančia informacija, meniniu apipavidalinimu, turiniu, idėja, moksline koncepcija, vaizdiniais, paskirtimi ir kitais požymiais, leidžiančiais tvirtinti, kad tai yra ieškovų savarankiškos kūrybinės intelektualinės ar kitos būdingos žemėlapių sukūrimui, veiklos rezultatas. Teismas, spręsdamas dėl ieškovų kontūrinių žemėlapių originalumo ir naujumo, argumentuotai nepaneigė šios ekspertų išvados. Klausime išvardinti originalaus kūrinio požymiai paimti iš mokslinės literatūros, nagrinėjančios autorių teisių objekto klausimus. Tačiau teismas šiais aspektais kontūrinių žemėlapių neįvertino, todėl išvada, kad ieškovų kontūriniai žemėlapiai yra autorių teisių objektas – kūrinys, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Ieškovai K.Mickevičiaus leidykla „Briedis“, M.B., V.J., R.M., A.L. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo į jo nepagrįstumą ir prašo skundą atmesti.
Atsakovai J. Krivo leidykla „Saulabrolis“ ir UAB „Arlila“ pareiškimu prisidėjo prie paduoto apeliacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nesutikdama su byloje pareikštu reikalavimu bei pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantė nurodo, kad kontūriniai žemėlapiai apskritai negali būti autorinės teisės objektu. Tačiau sutikti su šiuo teiginiu kolegija negali, nes ATGTĮ ketvirto straipsnio antrosios dalies 11 punktas prie autorių teisių objektų priskiria žemėlapius, o LR Geodezijos ir kartografijos įstatymas nustato, kad teisės į kartografinius kūrinius, teminius ir kitus žemėlapius bei duomenų bazės saugomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ( 2 str. 19 d., 34 str.).
Tačiau kalbant apie ieškovų darbų teisinę apsaugą, turėtina omenyje, kad žemėlapis, kaip bet koks kitas autorinės teisės objektas, gali būti pripažintas kūriniu tik tuo atveju, kai jis yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas, tai yra, ar kontūrinis žemėlapis laikytinas kūriniu, ar ne, turi būti nustatinėjama kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus.
Iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą bei priskirdamas ieškinyje nurodytus darbus prie autorinės teisės objektų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų nurodyti darbai pasižymi tiksliu, neschematiniu žemynų kontūrų, kitų objektų (upių, valstybių ribų ir kt.) perteikimu, tematiniu pritaikymu, savitu formos ir spalviniu sprendimu, individualiu geografinio tinklelio, koordinačių sistemos, mastelio parinkimu. Tačiau tokia išvada priimant sprendimą dėl ieškinio pagrįstumo, yra pernelyg bendro pobūdžio. Tuo tarpu kuo konkrečiai pasireiškia kiekvienos iš sprendime išvardintų ieškovų darbų elementų originalumas, pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo. Kolegijos nuomone, toks skundžiamo sprendimo ydingumas sąlygotas pirmosios instancijos teismo padarytais procesinės teisės normų pažeidimais, dėl kurių buvo neteisingai išspręsta nagrinėjama byla (CPK 270 str. 4 d. 2, 3 p.; CPK 239 str. 1 d.). Taip pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovų M.B., V.J., R.M. ir A.L. sukurti darbai kompiuterinėse laikmenose buvo perduoti pagal sutartis leidyklai ,,Briedis“, į bylą atsakovų prašymu pateiktų kompiuterinių laikmenų neperžiūrėjo bei jų turinio netyrė (t. 2 b.l. 71; CPK 183 str., 135 str.). Tuo tarpu atlikus šių įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad nurodytose kompiuterinėse laikmenose esantys kontūriniai žemėlapiai akivaizdžiu originalumu nepasižymi ir iš esmės nei pagal savo spalvinį sprendimą, nei pagal kitus skundžiamame sprendime nurodytus darbų požymius iš esmės neturi naujumo palyginus su kitų leidyklų anksčiau išleistose mokymo priemonėse patalpintais kontūriniais žemėlapiais (jie prie bylos prijungti atskirame voke).
Kolegijos nuomone, šią aplinkybę nulemia tai, kad ieškovo nurodyti darbai išleisti vidurinės mokyklos moksleiviams mokymo tikslams skirtuose leidiniuose. Tokių mokymo priemonių paskirtis - kaip įmanoma tiksliau parodyti žemynų, jų atskirų dalių kontūrus bei koordinates, nes priešingu atveju toks kontūrinis žemėlapis neteks savo mokomosios vertės.
Kaip nustatyta byloje bei konstatuota skundžiamame sprendime, ieškovų nurodyti žemėlapiai buvo sudaryti naudojant leidyklos ,,Briedis“ UAB HNIT-BALTIC Geoinfoservisas parduota programa bei duomenų baze, kurių autorinė teisė priklauso kompanijai ESRI. Apeliacinės instancijos teisme bendrovės HNIT-BALTIC Geoinfoservisas darbuotoja M.Š. dirbdama su iš esmės analogiška firmos ESRI programa Arc view bei duomenų baze (kalbant apie programos ir duomenų bazės tapatumą, turėtina omenyje, kad leidykla ,,Briedis“ šiuos produktus pirko dar 1994 m. ir jie, ypač duomenų bazė, buvo nuolat atnaujinami), parodė, kaip galima sudaryti kontūrinį žemėlapį. Demonstravimas parodė, kad programos bei duomenų bazės pagalba galima sudaryti žemynų, jų atskirų dalių kontūrinius žemėlapius, parinkti jų spalvinius sprendimus, pastorinti arba paploninti hidrografinį tinklą, parinkti atitinkamų projekcijų mastelį ir individualų koordinatinį tinklą ir t.t.
Kolegijos nuomone, šis demonstravimas, turint omenyje, kad programa bei duomenų bazė nėra ieškovų autorinių teisių objektas, taip pat leidžia teigti apie ieškovų reikalavimo nepagrįstumą.
Iš bylos nagrinėjimo metu paskirtos teismo ekspertizės akto matyti, kad ekspertizės metu ištirti ieškovų nurodyti žemėlapiai nėra nauji ir originalūs (t. 3 b.l. 11). Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su ekspertizės išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo atsisakymą vadovautis nurodyta ekspertų išvada. Be to, kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu nebuvo ištirta informacija esanti kompiuterinėse laikmenose (t. 2 b.l. 71). Dėl to teisėjo įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Todėl ištyrus visus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad sprendžiant dėl ieškovų nurodytų kontūrinių žemėlapių naujumo bei originalumo, reikia vadovautis ekspertų išvada.
Apeliacinės instancijos teismo metu liudytojais buvo apklausti VU kartografijos centro lektorius - mokslo darbuotojas dr. A.B. bei bendrovės HNIT-BALTIC Geoinfoservisas platinančios kompanijos ESRI duomenų bazes bei programinę įrangą Lietuvoje direktorius L. G. bei darbuotoja M.Š., turintys patirtį sudarant žemėlapius. Visi šie liudytojai dalyvavo peržiūrint byloje pateiktose laikmenose esančią informaciją (t. 2 b.l. 71).
Iš liudytojo A.B. parodymų matyti, kad ieškovų nurodyti žemėlapiai nėra autorinės teisės objektai. Tuo tarpu liudytojai L.G. bei M.Š. kategoriškos nuomonės dėl ieškovų darbų priskyrimo prie autorinės teisės objektų neišreiškė.
Todėl atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes bei naujus apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus labiau tikėtina ne ieškovų, bet atsakovų byloje užimta teisinė pozicija dėl ieškovų darbų priskyrimo prie autorinės teisės objektų. Vien tai, kad ieškovų su leidykla „Briedis“ sudarytos sutartys buvo įvardintos autorinėmis sutartimis (t.1, b.l. 48,52,55), savaime jų pagrindu sudarytų žemėlapių, kūriniais nedaro, o byloje patikimi įrodymai, patvirtinantys, kad šalių darbai yra kūriniai, nepateikti (CPK 178 str.). Kolegijos nuomone, ieškovų nurodyti darbai negali būti ginami ATGTĮ nuostatų pagrindais.
Todėl sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovų leidyklos ,,Briedis“ naudai ATGTĮ 15 straipsnio pirmosios dalies antro punkto bei 79 straipsnio šeštosios dalies pagrindu buvo priteista piniginė kompensacija už turtinių teisių pažeidimą naikinama ir šioje dalyje ieškinys atmetamas, o sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekama nepakeista, tačiau kitais, negu skundžiamame sprendime nurodytais motyvais. Sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas pareikštas UAB „Arlila“, paliekama nepakeista.
Panaikinus sprendimo dalį ir ieškovų reikalavimus iš esmės atmetus, atitinkamai perskaičiuojamos ir bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovo K.Mickevičiaus leidyklos ,,Briedis“ naudai priteista iš atsakovės S. D. 1250 Lt kompensacija ir 50 Lt žyminio mokesčio išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį, kuria iš atsakovės S. D. priteista po 50 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovams M. B., V. J., R. M. ir A. L. panaikinti.
Sprendimo dalį dėl išlaidų, susijusių su procesinių ir kitų dokumentų įteikimu, priteisimo iš šalių pakeisti: sprendimo dalį, kuria iš atsakovės S. D. priteista 124 Lt išlaidų, susijusių su procesinių ir kitų dokumentų įteikimu, panaikinti. Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovų K.Mickevičiaus leidyklos ,,Briedis“ (įmonės kodas 2027562), M. B. (a/k duomenys neskelbtini), V. J. (a/k duomenys neskelbtini), R. M. (a/k duomenys neskelbtini) ir A. L. (a/k duomenys neskelbtini) po 49,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei S. D. (a/k duomenys neskelbtini) iš ieškovų K.Mickevičiaus leidyklos ,,Briedis“, M. B., V. J., R. M. ir A. L. po 90 Lt išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovų K.Mickevičiaus leidyklos ,,Briedis“, M. B., V. J., R. M. ir A. L. po 9,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.