- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- II-205-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01039-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo S. C. (toliau- pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio duomenys neskelbtini), gyvenančio duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2020 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR N-2038-2020 paskirtos baudos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. Nr. SAVAD-13-ANR N-2038-2020 S. C. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 150 straipsnio 1 dalį skirta 745 Eur bauda, už tai, kad jis, 2020-01-27 apie 18 val. 50 min. duomenys neskelbtini) Vilniuje, automobiliu „T. P.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teikė keleivių vežimo paslaugas už atlygį, neturėdamas leidimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso, patvirtinto 1996-11-19 Nr. 1-1628, 8 straipsnio 1 dalį, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje (b. l. 26-27).
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. C. iš dalies nesutikdamas su minėtu nutarimu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo pakeisti 2020 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracinį nutarimą ir sumažinti jam paskirtą piniginę baudą iki minimumo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2020 m sausio 27 d. apie 18 val. 50 min. duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobiliu „T. P.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė keleivį į Vilniaus aerouostą, duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto P. S.. Pareigūnas surašė protokolą ir buvo nubaustas už padarytą nusižengimą pagal ANK 150 straipsnio 1 dalj 195 Eur dydžio bauda, t. y. paskirtas administracinis nurodymas. Tuo pačiu protokolą surašęs pareigūnas konstatavo, kad jis su pažeidimu sutinka ir pripažįsta. Jam neįvykdžius administracinio nurodymo, buvo paskirta bylos nagrinėjimo data. Bylą išnagrinėjus buvo skirta 745 Eur bauda. Paaiškino, kad protokolo surašymo dieną 2020 m sausio 27 d. tikrinant jį licencijų duomenų bazėje nebuvo rasta jo vardu išduota licencija Šiaulių miesto savivaldybėje, nors šią veiklą deklaravo nuo 2018-10-31 ir yra išduota licencija Nr. duomenys neskelbtini) automobiliui „T. P.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat paaiškino, kad protokole klaidingai nurodoma, kad jis nesutinka su pažeidimu. Nurodė, jog jis tik nesutiko, kad duomenų bazėje nebuvo rasta jam išduota ši licencija. Pareiškėjo teigimu, minėtą dieną įvyko žmogiškoji klaida, t. y. jis įsėdo ne į tą automobilį kurio licenciją turėjo. Mano, kad institucija, Vilniaus miesto savivaldybė, paskyrė savo dydžiu per didelę piniginę baudą neįvertinusi visų šių aplinkybių tuo pačiu pažeisdama protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus. Taip pat nurodė, kad nutarimu be pagrindo yra konstatuojama, kad nėra lengvinančių aplinkybių nors jis pažeidimą pripažįsta, kadangi jį padarė dėl savo žmogiškosios klaidos. Protokolo surašymo dieną aš nesutiko su pareigūno išvada, kad jam išvis nėra išduota Šiaulių miesto savivaldybės licencija, kai pareigūnas tikrino duomenų bazėje kompiuterio pagalba. Todėl, pareiškėjo teigimu, galima jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl įvykusio nusižengimo. Be to pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą. Jo pajamos yra minimalios ir tokio dydžio bauda esant lengvinančių aplinkybių visetui bei sunkinančių aplinkybių nebuvimui vėlgi pažeistų protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus (b. l. 5-6).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad institucijos vyriausioji specialistė J. I. 2020 m. vasario 20 d. išnagrinėjo S. C. administracinio nusižengimo bylą ROIK duomenys neskelbtini), Nr. SAVAD-13-ANR_N-2038-2020 (Al 1-896/20(1.1.56-ADB) ir, nenustačiusi lengvinančių, bei sunkinančią aplinkybę, priėmė nutarimą paskirti administracinę nuobaudą (įstatymo numatytą baudos vidurkį) - 745 (septynis šimtus keturiasdešimt penkis) eurų baudą. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. 2020 m. kovo 13 d. S. C. pateikė skundą dėl priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Skunde teigiama, kad pažeidimo nepadarė, nes įvyko žmogiškoji klaida, dėl kurios asmuo įsėdo į automobilį kuriam nebuvo išduotas leidimas, taip pat mano, kad paskirta bauda yra per didelė. S. C. skunde nurodė, kad 2020-01-27 per žmogiškąją klaidą naudojosi automobiliu „T. P.“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o ne automobiliu „T. P.“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nurodyta aplinkybė vertintina tik kaip S. C. gynybinė pozicija. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto fakto asmuo nenurodė (nepastebėjo) kai buvo fiksuojamas nusižengimas, taip pat vėliau kai jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinimų nepateikė ir iki bylos nagrinėjimo. Priešingai - fiksuojant administracinį nusižengimą S. C. pateikė neaiškios kilmės dokumentą - 2018 m. gruodžio 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduotą deklaraciją, kuri kaip jis teigė suteikia teisę automobiliu „T. P.“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) teikti vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. Dėl minėto dokumento 2020 m. vasario 4 d. raštu Nr. A51-14881/20(1.1.56-ADB) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją. 2020-02-13 gautas atsakymas Nr. 3-534 „Dėl duomenų pateikimo" kuriame nurodyta, kad anksčiau minėtas dokumentas - „Deklaracija" yra negaliojanti, deklaracijoje uždėtas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus Aptarnavimo ir e. paslaugų poskyrio dokumentų registracijos spaudas -netikras (suklastotas). Darytina išvada, kad S. C. suprasdamas savo neteisėtus veiksmus sąmoningai tvirtino, kad leidimas yra išduotas automobiliui „T. P.“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi) ir kaip įrodymą tariamą deklaraciją 2020 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjai V. M. atsiuntė el. paštu. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, todėl mano, kad paskirta bauda yra per didelė. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl baudos dydis neturėtų būti tik simbolinis arba nereikšmingas asmeniui, kuriam ji paskirta, kadangi priešingu atveju bauda prarastų savo prasmę. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, ir turi atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas. S. C. skunde nurodyta aplinkybė, kad tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, nesuteikia pagrindo išskirtinai švelninti Pareiškėjo teisinės padėties. ANK 569 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais (byloje pateikta filmuota medžiaga), liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais ir kt. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Bylos nagrinėjime S. C. nedalyvavo, paaiškinimų, informacijos apie materialinę padėtį nepateikė, todėl asmeniui nebuvo pasiūlyta galimybė paskirtą baudą sumokėti dalimis kaip tai numato ANK 675 str. 3 d. „Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Sis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka." 2020 m. kovo 4 d. su įstatymo numatyta galimybe - teise kreiptis su prašymu dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos S. C. buvo supažindintas. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas S. C. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, o Pareiškėjo skunde nurodomi motyvai nėra pagrindas mažinti skundžiamu nutarimu paskirtos baudos dydį arba naikinti Institucijos priima nutarimą. Už ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numato baudą nuo 390 iki 1100 eurų. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK duomenys neskelbtini), Nr. SAVAD-13-ANR_N-2038-2020 (Al 1-896/20(1.1.56-ADB) ANK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas baudos dydis Pareiškėjui parinktas tinkamai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio reikalavimų. Įvertinus visas bylos aplinkybes manome, kad S. C. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas - teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Institucijos nutarimas - teisėtas ir pagrįstas (b. l. 49-51).
Apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims buvo pranešta tinkamai. S. C. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad byloje pakanka duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Šio administracinio nusižengimo dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius konkrečios komercinės ar ūkinės veiklos tvarką. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualūs teisės aktai, reglamentuojantys keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą.
Lietuvos Respubikos Kelių transporto kodekso, patvirtinto 1996-11-19 Nr. 1-1628, 8 straipsnio 1 dalis numato, kad „Keleivių vežimo autobusais, krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys licenciją arba leidimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Draudžiama vykdyti licencijuojamą keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą neturint galiojančios licencijos ar leidimo arba tuo atveju, kai licencijos ar leidimo galiojimas sustabdytas“.
Susipažinus su pareiškėjo skundo turiniu matyti, kad pareiškėjas iš esmės neginčija padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, o būtent to fakto, kad 2020-01-27 apie 18 val. 50 min. duomenys neskelbtini) Vilniuje, automobiliu „T. P.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teikė keleivių vežimo paslaugas už atlygį, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo. Jo kaltę įvykdžius šį administracinį nusižengimą taip pat įrodo ir byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma, tai administracinio nusižengimo protokolas (b. l.), fotonuotrauka (b. l. 7), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnybinis pranešimas (b. l. 8) bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisakys, akcentuodamas ir pasisakydamas iš esmės dėl esminio pareiškėjo skundo dalyko, o būtent prašymo paskirti kuo švelnesnę nuobaudą.
ANK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda yra nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.
Iš esmės vertinant paskirtos nuobaudos dydį, iš esmės teismas vertina esant tikslinga pasisakyti ir dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies aplinkybių, o būtent to, ar šiuo atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti šį straipsnį.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014). Teismas mano, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, t. y. jog šiuo metu jo mėnesinės pajamos yra minimalios, nelaikytinos išskirtinėmis, kurioms galėtų būti taikytinas ANK 34 straipsnio 5 dalis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda yra neadekvati ar neproporcinga padarytam nusižengimui, arba sukelianti tokias neigiamas pasekmes, kurios nesuderinamos su administracinei nuobaudai keliamais tikslais. Pažymėtina, jog baudos sumažinimas išimtinai dėl to, jog asmuo dėl žmogiškosios klaidos įsėdo ne į tą automobilį, kurio licenciją turėjo, neatitiktų nei nuobaudai keliamų tikslų nei proporcingumo kriterijų, iškeltų ne prevencinius nuobaudos tikslus, o asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, prisipažįsta įvykdęs administracinį nusižengimą, gailisi, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.)., todėl teismas mano, kad 745 eurų bauda paskirta už ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neprieštarauja baudos skyrimo taisyklėms, yra sankcijos ribose, tačiau konkrečiu atveju turėtų būti sumažinta iki sankcijos numatytos minimalios / vidurkio baudos, t. y. 390 eurų. Teismo vertinimu, pareiškėjo paaiškinimai išdėstyti skunde neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėjas itin neigiamai vertina savo elgesį ir padarė dėl jo atitinkamas išvadas. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalimi, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniais,
nutaria:
S. C. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR N-2038-2020, pakeisti dalyje dėl nuobaudos paskyrimo, paskiriant S. C. galutinę 390 (trijų šimtų devyniasdešimties) eurų dydžio baudą.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Luminor Bank AB, sąskaitos Nr. LT594010049500047594, banko kodas 40100, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK: duomenys neskelbtini)). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.