Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-03-23 · Administracinė byla Nr. AS-228-502/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-23
Bylos Nr.
AS-228-502/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02164-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-228-502/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02164-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 63.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 18 d. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi (b. l. 13-15) nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. gruodžio 10 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų: skunde keliami abstraktūs klausimai, samprotavimai, tačiau nenurodomos konkrečios aplinkybės dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), nenurodytas laikotarpis kuriuo pareiškėjui kilo prašoma priteisti žala, iš skundo turinio nėra aišku, kokių teisinių pasekmių pareiškėjas siekia ir kokiam subjektui reiškia reikalavimus, nenurodyta kaip pasireiškė prašoma priteisti žala.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 3 d. (teisme gautas 2015 m. gruodžio 7 d.) pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad jis nemoka teisinės kalbos, todėl prašė skirti jam advokatą, visus įrodymus išreikalauti iš atsakovo (b. l. 17).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi pratęsė pareiškėjui terminą teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, taip pat išaiškino, kad pareiškėjas savo subjektinę teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gali įgyvendinti pateikdamas nustatytos formos prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kadangi teismui nėra suteikta teisė pareiškėjo vardu kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjui (b. l. 19).

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 17 d. pateikė teismui prašymą, kuriame prašė atsižvelgti į tai, kad jis šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, savarankiškai surinkti ir pateikti teismui įrodymų negali, taip pat pateikė teismui prašymą suteikti jame nurodytą informaciją ir šį prašymą įteikti atsakovui (b. l. 21, 22).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi (b. l. 24) pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino 2015 m. lapkričio 25 d. nutartyje nustatytų trūkumų, nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, pratęsti terminą trūkumams šalinti neprašė (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis). Taip pat išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.

II.

Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 26) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kadangi teismas nepagrįstai jo skundą laikė nepaduotu. Teismas nepagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti, kadangi, pareiškėjo teigimu, skunde aiškiai ir konkrečiai yra išdėstyta jo esmė, nurodytas jo teisių pažeidimas. Pareiškėjas neturi teisinių žinių, todėl savo teises gina pats, remdamasis suformuota teismų praktika, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, kadangi per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-400/2006).

Teismas, vertindamas, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui nepašalinus trūkumų – pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartyje, įvertinęs pareiškėjo skundą, padarė išvadą, kad jis neatitinka ABTĮ 23–24 ir 39 straipsnių reikalavimų, todėl nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde kelia abstrakčius klausimus, samprotauja, tačiau nenurodo konkrečių aplinkybių, ką atsakovas atliko netinkamai, neapibrėžia laiko, kuriuo metu ir dėl kokių veiksmų jam kilo žala, kuo ji pasireiškė ir kokie konkretūs atsakovo veiksmai sukėlė žalą. Taip pat nurodė, kad iš skundo turinio nėra aišku, kokių teisinių pasekmių pareiškėjas siekia ir kam adresuoja reikalavimus, pasiūlė pareiškėjui skundo reikalavimą formuluoti vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, pažymėjo, kad reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. panaikinti ginčijamą aktą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius jo kompetencijai priskirtinus veiksmus ar pan.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartyje nurodytus trūkumus, pateikė skundo patikslinimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad visus įrodymus, susijusius su keliamu ginču, prašo išreikalauti iš atsakovo bei tenkinti jo teismui pateiktą skundą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turiniu, nustatė, kad pareiškėjas skunde kelia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl Kauno tardymo izoliatoriaus galimai neteisėtų veiksmų, t. y. jo laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas atsakovu nurodo ir neturtinę žalą prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad neturtinę žalą sieja su Kauno tardymo izoliatoriaus galimai neteisėtais pareigūnų veiksmais neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi, tiek pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas), tiek ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (skundo pagrindas) iš esmės yra aiškūs, kad teismas galėtų spręsti pareiškėjo pateikto skundo priėmimo klausimą.

Aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų savo reikalavimui pagrįsti, taip pat negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jau pirminiame skunde teismui nurodė, jog įrodymų apie jo kalinimo sąlygas pateikti negali ir prašė teismo juos išreikalauti iš atsakovo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-199/13; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, jog būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą, kitas su kalinimu susijusias aplinkybes tenka atsakovui (žr. mutatis mutandis EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodo ir žalos atsiradimo laiką, t. y. 2008 metai, aplinkybė, kad nėra nurodytas konkretus laikotarpis, kuriuo pareiškėjui galimai atsirado žala, nagrinėjamu atveju negali būti laikomas skundo trūkumu, dėl kurio nėra galima spręsti skundo priėmimo klausimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 10 straipsnis), esant būtinybei, dar kartą nustatyti terminą trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ABTĮ 68 straipsnis reglamentuoja pasiruošimą administracinių bylų nagrinėjimui teisme. Teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus, be kita ko, įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą (ABTĮ 68 str. 1 d. 2 p.), šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (ABTĮ 68 str. 1 d. 4 p.), atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą (ABTĮ 68 str. 1 d. 7 p.). Taigi, kai teismas nustato, jog paduotas skundas ne visiškai atitinka ABTĮ įtvirtintus reikalavimus skundui, tačiau nustatyti skundo trūkumai netrukdo pradėti administracinės bylos teiseną, tokie trūkumai gali būti šalinami pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu. Pažymėtina, kad teismas, be kita ko, nepagrįstai pasiūlė pareiškėjui tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą, kadangi pareiškėjo skundo reikalavimas suformuluotas aiškiai ir atitinka ABTĮ nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas iš esmės atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Pareiškėjas aiškiai įvardijo administravimo subjektą (Kauno tardymo izoliatorių), veiksmus, kuriais šis viešojo administravimo subjektas galimai pažeidė jo teises ir įstatymų saugomus interesus (nebuvo užtikrinta jo teisė kalėti teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. neužtikrintas minimalus kameros plotas ir kt.), skundo dalyką suformulavo aiškiai, bei pasirinko konkretų savo pažeistų teisių gynimo būdą (prašo priteisti iš atsakovo 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde pareiškėjas išdėstė aplinkybes, jo manymu, patvirtinančias skundo reikalavimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, pasiūlydamas patikslinti skundą, nemotyvavo, kodėl neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėjas. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti abstraktūs pareiškėjo skundo trūkumai nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai nustatė terminą pareiškėjui pašalinti aptariamus skundo trūkumus, o jam jų nepašalinus laikė skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepaduotu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, naikintina, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė