Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. E. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria A. E. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 7 d.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. E. kaltinamas tuo, kad XXXX m. rugsėjo mėn. Alytaus mieste R. L., K. Č. ir D. B. organizavus šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą turint tikslą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ir vykdyti jų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę bei neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, nuo XXXX m. rugsėjo mėn. iki XXXX m. rugpjūčio mėn. įsitraukė į šio susivienijimo veiklą, sutikęs surasti ir užverbuoti vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę su šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, į Jungtinę Karalystę bei vykdyti kitas užduotis. Nuo XXXX m. rugsėjo iki XXXX m. vasario mėn. į susivienijimo veiklą buvo įtraukti D. K., M. S. ir kiti, be to, parinkti nusikaltimams daryti S. K., D. K. ir kiti. R. L. vadovaujant susivienijimo veiklai, A. E. parinkdamas ir verbuodamas vairuotojus bei vykdydamas kitas užduotis, kartu su bendrininkais įvairiomis sudėtimis dalyvavo darant sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuojant ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų, vykdant šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.

A. E. kaltinamas ir tuo, kad veikdamas organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., K. Č., D. B. D. K., R. D., M. B. ir susivienijimui nepriklausančiu S. K. bei kitais, nenustatytais, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, XXXX m. rugsėjo X d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis.

A. E. kaltinamas dar ir tuo, kad veikdamas organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., K. Č., D. B., D. K., R. D., M. B., R. R. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. K., D. K. bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, XXXX m. lapkričio XX d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis.

Be to, A. E. kaltinamas ir tuo, kad veikdamas organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., K. Č., D. B., D. K. ir susivienijimui nepriklausančiu S. K. bei kitais, nenustatytais, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir pasikėsino kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti šaunamuosius ginklus.

Tokie A. E. veiksmai atitinka BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

A. E. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka sulaikytas 2008 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. kovo 9 d. nutartimi A. E. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi suėmimo laikotarpis A. E. buvo pratęstas iki 2008 m. rugpjūčio 9 d., vėliau suėmimo terminai toliau buvo tęsiami. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi kaltinamajam A. E. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. rugsėjo 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. E. skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi kaltinamajam A. E. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės suėmimo terminą, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 130 straipsnio nuostatomis nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su šios kardomosios priemonės paskyrimu. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie leido A. E. įtarti inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu ir kartu su kaltinamuoju aktu bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kaltinamasis šiame skunde naujų įtikinamų argumentų, kurie paneigtų teismo nurodytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir būtų pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę, nenurodo. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog suėmimo A. E. taikymo pagrindai yra išsamiai aptarti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d., 2009 m. kovo 24 d, 2009 m. birželio 29 d., 2009 m. gruodžio 7 d., 2010 m. birželio 16 d. nutartyse, todėl jie nekartojami. Kaltinamojo prašymas motyvuotas tais pačiais argumentais, kuriais buvo grįsti ankstesni skundai dėl Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis A. E. buvo pratęsiami suėmimo terminai. Kadangi į šiuos argumentus pakankamai išsamiai atsakyta ankstesnėse apeliacinio teismo nutartyse dėl pateiktų skundų, todėl netikslinga dar kartą analizuoti šių argumentų ir kartoti ankstesniuose nutartyse išdėstytus motyvus.

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo A. E. dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, todėl yra visos sąlygos taikyti kaltinamajam suėmimą. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi teismas paskyrė fonoskopinę ekspertizę, bylos nagrinėjime paskelbė pertrauką. Vilniaus apygardos teismas A. E. suėmimą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo, bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą grindė ne vien tik nusikaltimų sunkumu ir gresiančios bausmės dydžiu, o atsižvelgė ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas A. E. suėmimo terminą, teisingai įvertino, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje, anksčiau teistas (nors teistumas išnykęs). Tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, augina mažametį vaiką, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislapstė ir žada netrukdyti procesui, tačiau šių aplinkybių nepakanka tam, jog būtų galima padaryti išvadą, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas yra išnykęs. Apeliacinis teismas konstatuoja, jog A. E. teisės suvaržytos, laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Apeliacinis teismas dar karta pabrėžia, jog kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikymo sąlygos prilygsta kankinimui, todėl pažeidžiamos jo teisės. Apeliacinis teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, jog suimtųjų laikymo (šiuo atveju Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime) sąlygas nustato ne teismas, o kitos valstybinės institucijos. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kaltinamojo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, negali spręsti apie Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime suimtųjų laikymo sąlygas, kadangi tai nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis dėl pablogėjusios sveikatos negali būti laikomas suimtu. Apeliacinis teismas sutinka su skundo argumentais, kad suimtajam kardomojo kalinimo terminas taikomas ilgą laiką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl pateisinamų priežasčių, nes buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė. A. E. ir kitų kaltinamųjų baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje nustatytų kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminų. Apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, pakeisti bylos nagrinėjimo tvarką pirmosios instancijos teisme ar jai daryti įtaką negali. Teismo nuomone, A. E. suėmimo terminas pratęstas įstatymo nustatyta tvarka, BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimai nepažeisti.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Kaltinamojo A. E. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.