Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. K. gynėjo advokato Dimitrijaus Fomkin apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, iš dalies šias bausmes sudedant, ir jai skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, jį atliekant pataisos namuose.

Į šios bausmės laiką įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. buvo nuteista už tai, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. apie 11.24 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikydama nustatytos tvarkos, panaudodama fizinę prievartą prieš nuteistąją E. S., savavališkai vykdė ginčijamą savo teisę į 15 Eur skolos, o būtent : (duomenys neskelbtini) pataisos namų pirmojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso laiptinės aikštelėje, tarp trečiojo ir ketvirtojo aukštų, reikalavo grąžinti 15 Eur skolą ir sumušė nuteistąją E. S., padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą.Apeliaciniu skundu nuteistosios S. K. gynėjas D. Fomkin prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – nuteistajai S. K. sušvelninti bausmę ir jai skirti 100 MGL baudą arba 30 parų areštą.Apeliantas skunde teigia, kad nuteistajai paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka teisingumo ir protingumo principų, todėl turi būti švelninama.Cituodamas skundžiamą teismo nuosprendį, apeliantas akcentuoja, kad konfliktas tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios kilo dėl 15 Eur skolos, konfliktas truko vos 6 sekundes. Atkreipia dėmesį į nukentėjusiosios parodymus, kur ji parodė, kad jos abi buvo kaltos dėl šio konflikto, ant nuteistosios nepyksta, civilinio ieškinio nereiškia. Apeliantas teigia, kad, įvertinus tokią nukentėjusiosios poziciją, turi būti pripažinta, kad nuteistoji, nesilaikydama įstatymu nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą (o ne tariamą), bet nerealizuotą savo teisę, panaudodama fizinę prievartą. Pažymi, kad teismo nurodytas (duomenys neskelbtini) pataisos namų žiniaraštis (1 t., 90 b. l.) nepaneigia nuteistosios nurodytų aplinkybių, kad ji ne visas prekes gavo iš nukentėjusiosios ir pastaroji jai liko skolinga. Taip pat šis žiniaraštis nepaneigia nukentėjusiosios pozicijos, kad jos abi buvo kaltos dėl įvykio.Pabrėžia, kad nuteistoji visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, neigiamai vertino savo poelgį, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Būdama pataisos namuose, nuteistoji neturėjo ir neturi jokių nuobaudų, mokosi 10 klasėje, lanko kirpėjų kursus, pataisos namų administracijos iš dalies charakterizuojama teigiamai. Pažymi, kad nors nuteistoji praeityje buvo teista, du procesiniai sprendimai – Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis ir baudžiamasis įsakymas, buvo priimti tą pačią dieną – 2015 m. gegužės 29 d., o tai reiškia, kad nuteistoji 2 nusikalstamas veikas padarė dar neturėdama teistumo, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka pirmą kartą, yra jauno amžiaus. Nurodo, kad nors BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nuteistoji savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai didelę žalą. Cituodamas BK 294 straipsnio 1 ir 2 dalies dispozicijas, kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, jau minėtus nukentėjusiosios parodymus, apeliantas mano, kad nuteistoji nusikaltimu didelės žalos nukentėjusiajai nepadarė. Teigia, kad, įvertinus aplinkybę, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nuteistosios veiką kvalifikuojant pagal pasekmes, o ne motyvus, jos veika atitiktų BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Pabrėžia, kad už pastarosios veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 1 metų. Šiuo atveju teismas nuteistajai paskyrė galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri neatitinka teisingumo ir protingumo principų.Cituodamas BK 54 straipsnį, 61 straipsnio 4 dalį, apeliantas skunde dar kartą pabrėžia, kad nukentėjusiajai nebuvo padaryta žala, o nuteistosios veikimo motyvas buvo siekis atgauti skolą, t. y. ji, nesilaikydama įstatymu nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo teisę susigrąžinti skolą. Taigi, kaip galima suprasti iš skundo turinio, apeliantas byloje kelia klausimą ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, ir nuteistajai jau atlikus bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį, taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Gynėjas skunde kelia klausimą dėl nuteistajai S. K. paskirtos bausmės individualizavimo ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, prašydamas jai paskirti baudą arba areštą. Taip pat jis ginčija ir kai kurias byloje nustatytas įvykio faktines aplinkybes, t. y. jo manymu, nuteistoji vykdė pripažįstamą (o ne tariamą), bet nerealizuotą savo teisę, bei savo tyčiniais veiksmais nepadarė nukentėjusiajai didelės žalos. Todėl kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tik šioje dalyje.Visų pirma, kolegija nepagrįstu pripažįsta skundo argumentą, kad nuteistoji S. K. vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo teisę į 15 Eur skolą iš nukentėjusiosios E. S.. Priešingai apelianto teigimui, tai kad nukentėjusioji pretenzijų nuteistajai po įvykio neturėjo ir civilinio ieškinio nereiškė bei parodė, kad dėl kilusio konflikto jos buvo kaltos abi, savaime neįrodo, kad nuteistoji vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo teisę į minėtą skolą. Iš bylos pagal nukentėjusiosios parodymus matyti, kad S. K. tėvas į jos (E. S.) sąskaitą pervedė 30 Eur, už kuriuos ji S. K. nupirko įvairių prekių ir jas visas perdavė S. K., nieko sau nepasiliko, tuo metu S. K. jai jokių pretenzijų dėl neva negrąžintų prekių nereiškė. Po kiek laiko S. K. pradėjo sakyti, kad ji jai nupirko per mažai prekių, kad ji liko skolinga 15 Eur, kuriuos reikalavo grąžinti cigarečių pakeliais. Dėl to, kad nenupirko šių cigarečių, S. K. ją sumušė (1 t., 26-28, 32-35, 38-41, 47-50 b. l.). Liudytoja A. T. patvirtino aplinkybę, kad S. K. tėvas L. K. į E. S. sąskaitą pataisos namuose pervedė 30 Eur, kuriuos visus E. S. išleido pataisos namų parduotuvėje (1 t., 95-97 b. l.). Tai matyti ir iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) žiniaraščių (1 t., 90, 91 b. l.). Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad pati nuteistoji suklydo dėl jai neva negrąžintų prekių, visiškai be pagrindo buvo įsitikinusi, jog nukentėjusioji yra jai skolinga. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad jos teisė į 15 Eur skolą iš nukentėjusiosios E. S. buvo tikra bei pripažįstama, nes byloje esantys duomenys to nepatvirtina. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nukentėjusiajai E. S. buvo padaryta didelė žala. Kolegija atmeta ir šį apeliacinio skundo argumentą. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo (BK 294 straipsnio 2 dalis) sudėtį, didele nukentėjusiojo patirta ar jam padaryta žala laikytina tai, kai pastarasis dėl kitų asmenų veiksmų praranda saugumo jausmą, kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia „įstatymų nustatytą tvarką“, bet yra neteisėtas, agresyvus, baustinas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012). Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistoji S. K. be jokio pagrindo siekdama susigrąžinti 15 Eur skolą iš nukentėjusiosios E. S., jėga (pavartodama fizinį smurtą ir padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą) siekė priversti ją skolą grąžinti (1 t., 57-58 b. l.). Tokiu būdu buvo pažeista asmens sveikata – viena fundamentaliausių ir labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų neturtinių vertybių. Pritartina apylinkės teismui, jog dėl nuteistosios S. K. veiksmų nukentėjusioji prarado ir saugumo jausmą pataisos namuose. Juk, kaip teisingai nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, S. K. ne tik sumušė E. S., bet prieš tai kurį laiką ir žodžiu ragino ją vis grąžinti skolą, grasino, kad smurtą naudos kiekvieną dieną iki skolos grąžinimo. Todėl kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis nuteistoji S. K., grasindama nukentėjusiajai fiziniu smurtu ir net jį panaudodama, padarė nukentėjusiajai didelę žalą. Jokių abejonių dėl to nėra. Skundžiamu nuosprendžiu S. K. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį buvo paskirtas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, ši bausmė jai sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Skirdamas nuteistajai laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis, apylinkės teismas nustatė tik jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgė, kad ji padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą. Teismas įvertino, kad ji anksčiau ne kartą teista, yra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje dėl jai nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus – priklausomybės sindromo. Tačiau, (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos charakterizuojama teigiamai, yra jauno amžiaus, pataisos namuose mokosi 10 klasėje, lanko kirpėjos kursus, ketina pradėti dirbti kirpėja, keisti gyvenimo būdą, sistemingai prieš nukentėjusiąją smurto nenaudojo. Taigi, viena vertus, apylinkės teismas nuosprendyje pateikė pakankamai pozityvią nuteistosios charakteristiką, tačiau, nežiūrint į tai, jai skyrė griežtesnę BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – ne areštą, o laisvės atėmimą. Tokia teismo išvada yra prieštaringa. Be to, apylinkės teismas neįvertino kai kurių, kolegijos nuomone, pakankamai reikšmingų pačią veiką apibūdinančių aplinkybių, kurios šiuo atveju turi įtakos nuteistajai skirtinai bausmei. Kolegijos nuomone, visų pirma, pirmos instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į pačios nusikalstamos veikos dalyką, kuris turi įtakos jos pavojingumo laipsniui. Šiuo atveju pritartina apelianto skundo teiginiams, kad nuteistoji prieš nukentėjusiąją E. S. smurtavo labai trumpai, tai buvo vienas vienintelis atvejis, ji reiškė konkrečią pretenziją tik dėl 15 Eur, t. y. iš esmės dėl labai nedidelės skolos. Apylinkės teismas neįvertino ir to, kad nukentėjusioji jai nereiškia jokių pretenzijų, realiai ji nepatyrė jokios žymesnės žalos, civilinio ieškinio nereiškė (2 t., 37 b. l.). Ji taip pat parodė, kad dėl S. K. smurtinių veiksmų ji juto tik fizinį skausmą (1 t., 32 – 35 b. l.), ilgalaikių sveikatos sutrikdymo pasekmių jai taip pat neliko. Visi šie duomenys, visumoje juos vertinant su iš esmės pakankamai teigiamu jos kaip asmenybės apibūdinimu, kolegijos vertinimu, rodo, kad net ir šiek tiek mažesnė už vidurkį laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra per griežta ir neatitinka teisingumo bei protingumo principų. Pažymėtina ir tai, kad su tėvu atvykusi į apeliacinės instancijos teismo posėdį nuteistoji S. K. pateikė duomenis, kad tik paleista iš pataisos namų atlikusi laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius teismo nuosprendžius, ji iš karto užsiregistravo darbo biržoje – taigi, ji ne tik pažadėjo, tačiau ir ėmėsi konkrečių veiksmų keisti savo elgesį ir iš esmės neigiamas gyvenimiškas nuostatas. Todėl, skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytų ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų nuteistosios S. K. bausmės skyrimui reikšmingų duomenų visuma, kolegijos vertinimu, leidžia tvirtinti, kad nuteistajai šiuo atveju galima skirti ir kitą, BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę – areštą, šios bausmės dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytais motyvais jai taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažinama 1/3 dalimi. Dėl virš paminėto pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl nuteistajai neteisingai paskirtos aiškiai per griežtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti nuteistajai baudą, kaip skunde prašo apeliantas, kolegija nemato pagrindo, nes tam nėra jokių išimtinių aplinkybių. Be to, nuteistoji nedirba, neturi savarankiško turto ar suprantamų teisėtų pajamų. Kadangi S. K. nusikaltimą, už kurį ji buvo nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikusi jai paskirtos bausmės, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei pridėjo dalį tuo metu nuteistosios S. K. neatliktos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendį. Tačiau, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iki skundžiamo Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuteistoji 2017 m. gruodžio 15 d. atliko visą ankstesniu 2017 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl, keičiant skundžiamą nuosprendį ir nuteistajai skiriant arešto bausmę, BK 64 straipsnis nebegali būti taikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti :

S. K. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 294 straipsnio 2 dalyje, paskirti areštą 45 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai skirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų, šią bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. K. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 64 straipsnį, atliktos bausmės dalies įskaitymo į paskirtą bausmę.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.