Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25605-16 medžiagą, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis (registruotas darbo biržoje), teistas 2016-01-31 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 16 parų arešto bausme, atlikęs bausmę, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. K. 2016 m. gegužės 31 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) įsibrovė į gyvenamąją patalpą ir pavogė svetimą turtą šiomis aplinkybėmis: išdaužydamas namo, priklausančio nukentėjusiajai G. K., lango stiklą, pateko į virtuvę ir iš virtuvės pagrobė dujų balioną 50 eurų vertės, tris puodus 9 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. K. 59 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis S. K., pareiškus jam įtarimą dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę visiškai pripažino ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis 2016-05-30 apie 23.30 val. su draugu A. A. išgėrė alkoholio, netyčia užsiblokavo savo telefoną. Norėdamas atsiblokuoti telefoną, jis turėjo suvesti PUK kodą, kuris buvo likęs pas jo buvusią sugyventinę A. M. (kuri jau mirusi) namuose, (duomenys neskelbtini). Todėl nutarė nueiti į minėtą namą. Namo durys buvo užrakintos. Suprato, kad negali eiti į namą, bet buvo girtas ir nusprendė patekti į namo vidų. Tuomet išdaužė namo lango stiklą ir pro jį įlipo į namo virtuvę. Suprato, kad įsibrovė į svetimas patalpas. Iš virtuvės norėjo patekti į kambarį, bet kambario durys buvo užrakintos. Todėl išeidamas iš virtuvės nusprendė pavogti dujų balioną. Paėmė balioną ir iškėlė pro langą, galėjo paimti ir puodus, dėl girtumo šios aplinkybės neprisimena. Jis suprato, kad įsibrovė į svetimą patalpą ir pavogė svetimus daiktus. Dėl įvykio gailisi (b. l. 35-36. 39-40).

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Liudytoja G. K., kuri pripažinta nukentėjusiąja, paaiškino, kad 2016-05-31 apie 17 val. atvykusi į sodybą (duomenys neskelbtini) rado išdaužytą langą. Iš virtuvės pavogta dujų balionas, kurio vertė 50 eurų, ir trys puodai, kurių vieno vertė 3 eurai, viso 9 eurų vertės. Šiais metais vasario mėnesį numirė jos mama A. M., tuomet jos sugyventinį S. K. išvijo iš sodybos. Jam daiktus grąžino, jo daiktų namuose neliko. S. K. po vagystės rado pas kaimyną A. A.. S. K. prisipažino padaręs nusikaltimą (b. l. 2, 23).

Liudytojas A. A. paaiškino, kad pusė metų pas jį namuose (duomenys neskelbtini) gyvena S. K.. 2016 m. gegužės 31 d. jis buvo girtas, nes jis su S. išgėrė alkoholio. Tuo metu S. paprašė panešti balioną, jis buvo girtas ir nieko neklausė, iš kur tas balionas, o S. jam nieko nesakė. Jis nuėjo netoli nuo savo namų ir nuo gatvės paėmė balioną ir parsinešė namo, jie toliau gėrė alkoholį. Iš kur tas balionas, jis negali pasakyti, pas Saulių jis neklausė ir jam jis nieko nesakė (b. l. 31).

2016-05-31 G. K. pareiškime nurodyta, kad 2016-05-31 apie 17 val. atvykusi į negyvenamą sodybą (duomenys neskelbtini) rado išdaužytą gyvenamojo namo langą. Iš virtuvės pavogta dujų balionas ir trys puodai. Įtaria, kad vagystę įvykdė S. K. (b. l. 1-3).

2016-05-31 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta apžiūrėta įvykio vieta – sodyba (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad išdaužytas namo virtuvės lango stiklas (b. l. 13-21).

Apžiūros protokole aprašytas apžiūrėtas dujų balionas (b.1. 46-49).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo S. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis tyčia, neteisėtai, iš savanaudiškų paskatų įsibraudamas į negyvenamą sodybą pagrobė svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai turtinę žalą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad svetimas turtas buvo pagrobtas be leidimo įsibrovus į patalpas, todėl kaltinamojo veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, o pagrobto turto vertė įtakos nusikaltimų kvalifikacijai neturi.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, tačiau įvertinama tai, kad kaltinamojo pagrobti dalis daiktų nukentėjusiai buvo grąžinti, ji civilinio ieškinio nepareiškė. Kaltinamasis nusikalto būdamas teistas, yra baustas administracinėmis nuobaudomis. S. K. yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi. Prokurorės prašoma skirti bausmė yra tinkama bausmė kaltinamajam, kad pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

Pagal 2013-07-13 įsigaliojusį BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti areštu 45 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 30 parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. K. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti S. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įteikti S. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja I. K.