- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-18
- Bylos Nr.
- ATP-243-462/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02115-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Kategorijos
- 3.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimu T. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi tenkino T. A. prašymą sutrumpinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimu skirtą 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimu T. A. skirto 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino netrumpinti.
Atskirajame skunde nurodoma, jog tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl darbo, rūpinimosi artimaisiais ar dėl geresnio susisiekimo su artimaisiais, nesuteikia jokio pagrindo švelninti administracinę atsakomybę. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nenurodė išskirtinų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. T. A. padarė tyčinį, pavojingą, administracinį teisės pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Atskirajame skunde daroma išvada, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitaip nebus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. nustato, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, konstatuoja, kad yra visi pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str., kuriems esant galima sutrumpinti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. T. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 26-27). Jis yra sumokėjęs teismo nutarimu paskirtą baudą (b. l. 24). Pažeidėjas baigė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 25). Taip pat nuo specialiosios teisės atėmimo iki T. A. kreipimosi į apylinkės teismą su prašymu dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo yra praėję daugiau kaip pusė specialiosios teisės atėmimo termino.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos tik formaliai. Būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (administracinės nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks pažeidimo metu pažeidėjui buvo nustatytas girtumo laipsnis (administracinė nutartis Nr. N575-992/2012), bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, T. A. anksčiau apskritai nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų. Dėl padaryto pažeidimo skaudžių pasekmių neatsirado. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, administracinėn atsakomybėn patrauktam T. A. pažeidimo padarymo metu nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje tik neženkliai viršijo leistiną ribą. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas T. A. teigia besigailintis dėl padaryto pažeidimo ir savo elgesį vertina kritiškai.
Apygardos teismas sutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad T. A. padarė tyčinį, pavojingą, administracinį teisės pažeidimą, taip sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, tačiau atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, dėl kurių būtų galima abejoti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam T. A. paskirta nuobauda dar nepasiekė savo tikslų, todėl apylinkės teismo sprendimas sutrumpinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimu skirtą 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. nuostatas ir konstitucinį teisingumo principą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 1 p.,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.