Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-29 · Civilinė byla Nr. 2S-350-567/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-29
Bylos Nr.
2S-350-567/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Pareiškėjas
L. K.
Suinteresuotas asmuo
A. K., G. B., notarei J
Kategorijos
  • 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.6.;34.1;34.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,sekretoriaujant Agnijai Lukaševič,dalyvaujant vertėjai Olgai Vostrenkovai,pareiškėjui L. K.,pareiškėjo atstovei advokatei V. Z.,suinteresuotam asmeniui A. K.,suinteresuotam asmeniui G. B. ir jos atstovui advokatui A. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. K., G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5663-727/2012 pagal pareiškėjo L. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotiems asmenims A. K., G. B., notarei J. M..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Pareiškėjas L. K. 2012-02-24 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti pareiškėjui L. K. terminą po tėvo B. K. mirties palikimui priimti. Nurodė, kad 2011-09-18 mirė pareiškėjo tėvas B. K.. Po B. K. mirties liko trys įstatyminiai įpėdiniai: duktė G. B., sūnus L. K. ir sutuoktinė A. K.. Vilniaus miesto 41 notarų biure užvesta paveldėjimo byla. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi sutuoktinė A. K. ir duktė G. B.. Po B. K. mirties liko butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie įsigyti su sutuoktine A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėjui buvo žinoma apie tėvo mirtį, jis dalyvavo laidotuvėse, tačiau nebuvo žinoma apie tai, kad tėvo vardu buvo kažkoks turtas. Pareiškėjui po laidotuvių motina A. K. pareiškė, kad tėvo vardu nėra jokio turto, todėl nėra ką paveldėti. L. K. nesuabejojo motinos žodžiais. 2011-12-21 gavęs Vilniaus 41 notarų biuro raštą, pareiškėjui L. K. tapo žinoma, kad mirus B. K., notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 184/2011. Pareiškėjo teisė dalyvauti paveldėjimo procese po tėvo mirties buvo suvaržyta. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo nepranešė pareiškėjui apie palikimo atsiradimą, nes įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis kitų įpėdinių atžvilgiu, tačiau, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, reikalinga vadovautis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais ir atsižvelgti, kad suinteresuoto asmens A. K. elgesys pareiškėjo atžvilgiu nebuvo sąžiningas (LR CK 1.5 str., 5.11 str., 5.50 str., 5.57 str.).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. K. ir G. B. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad pareiškėjas ne tik privalėjo žinoti, bet ir žinojo, kad yra paveldėtinas turtas, tame tarpe ir nekilnojamasis turtas, kadangi per laidotuves kėlė klausimą dėl palikimo pasidalinimo tarp įpėdinių. Pareiškėjas jokių veiksmų nesiėmė ir po to, kai gavo Vilniaus miesto 41 notarų biuro notarės J. M. pranešimą apie tai, kad po jo tėvo mirties pradėta paveldėjimo byla Nr. 184/2011. Ir tik 2012-02-06 pateikė VĮ Registrų centras Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyriui prašymą dėl duomenų apie A. K. vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus pateikimo bei tik 2012-02-24 pateikė teismui prašymą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, neveikė, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, kaip atidus, sąžiningas civilinių teisinių santykių dalyvis (LR CK 1.5 str., 1.6 str., 5.50 str., 5.57 str.).

Suinteresuotas asmuo notarė J. M. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-19 nutartimi nutarė prašymą patenkinti; pripažinti, kad L. K. terminą palikimui priimti po tėvo B. K., mirusio 2011-09-18, mirties praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti dviems mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo. Teismas nustatė, kad 2011-09-18 mirė B. K. (b.l. 6) – suinteresuoto asmens A. K. sutuoktinis (paveldėjimo bylos (b.l. 47) 10, 12, 13 lapai), pareiškėjo ir suinteresuoto asmens G. B. tėvas (b.l. 7, paveldėjimo bylos (b.l. 47) 14-16 lapai). Visi jie yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai (LR CK 5. 11 str., 5.13 str.). Įpėdinis turėjo priimti palikimą per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Suinteresuoti asmenys – mirusiojo sutuoktinė ir dukra – 2011-12-02 kreipėsi pas notarą (b.l. 8-11), pareiškėjas šia teise savalaikiai nepasinaudojo. 2011-12-21 notarė jam išsiuntė pranešimą, nurodydama, kad po B. K. mirties yra pradėta paveldėjimo byla, pasiūlė iki 2012-01-04 pranešti, ar jis kreipsis į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (b.l. 12). 2012-01-04 L. K. įteikė notarui prašymą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo kitiems įpėdiniams, nurodydamas, jog kreipsis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (paveldėjimo bylos (b.l. 47) 21 lapas). 2012-02-06 pareiškėjas kreipėsi į advokatą (b.l. 5), o 2012-02-24 įteikė teismui pareiškimą dėl termino atnaujinimo (b.l. 1). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas, yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo (pratęsimo) klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui yra taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-1232/2003). Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiais dėl jo suklaidinimo. Bylos medžiaga įrodo, kad visas turtas – butas, esantis Taikos g. 60-13, Vilniuje, bei žemės sklypas, esantis Vilniaus raj., Aukštuolės km., buvo įsigytas ir registruotas pareiškėjo motinos A. K. vardu (b.l. 14, 15, 24, 25). Įpėdinių tarpusavio santykiai, kaip jie patys pripažino, parodė byloje apklausti liudytojai, o taip pat ir teismo posėdžio eiga, nėra geri ir draugiški, ir šie nesutarimai gana seni. Suinteresuoti asmenys, po palikėjo mirties kreipdamiesi į notarą, nurodė, jog po B. K. mirties liko ½ dalis žemės sklypo (b.l. 8-11), apie motinos vardu registruotą ir nuosavybėje esantį butą, kuriam taikomas toks pats sutuoktinių turto teisinis režimas, kaip ir sklypo atveju, neužsiminė, t.y. sąmoningai suklaidino notarą, elgėsi nepakankamai sąžiningai. Teismas konstatavo, jog ir pareiškėjo suklaidinimo aplinkybė buvo akivaizdžiai tikėtina ir pakankamai reali pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir įvykių kontekste, nes suinteresuoti asmenys turėjo motyvą išlaikyti turtą (butą) savo žinioje. Teismo manymu, tai pakankama aplinkybė suklaidinimo buvimui konstatuoti, manyti, jog labiau tikėtina, kad buvo taip nei priešingai. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl negalėjo pakankamai objektyviai žinoti ir suvokti, ką reikia daryti, manė, jog nesant tėvo vardu registruoto turto, jokio palikimo nėra, todėl ir eiti pas notarą nėra reikalo. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas įrodė aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Gavęs laišką iš notaro ir supratęs, jog buvo kitų įpėdinių suklaidintas, per protingą terminą kreipėsi į advokatą, o vėliau ir į teismą. Priimant sprendimą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad po palikėjo mirties paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, o dėl to palikimo priėmimas nepažeis kitų įpėdinių teisių bei įstatymo saugomų interesų (LR CK 1.5 str., 5.57 str., LR CPK 576-578 str. str.). Taip pat nevertino apklaustų liudytojų parodymų, nes jokių esminių paaiškinimų įrodinėjimo dalykui šioje byloje jie nesuteikė. Liudytojų J. K., V. K. ir J. F. (b.l. 63-65) suteikta informacija apie tai, jog jie žinojo, kad turtas buvo registruotas pareiškėjo motinos vardu, nėra pirminė, ji paremta tam tikromis nuogirdomis, be to, ši aplinkybė pakankamai objektyviai įrodyta registro duomenų išrašais, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo. Liudytojas V. B. (b.l. 66) kažkokios vertingos ir reikšmingos informacijos, galinčios paneigti teismo padarytų išvadų tikrumą, nesuteikė, be to, jis yra priešingą interesą pareiškėjui turinčios jo sesers sutuoktinis, gyvenantis kartu su šeima ir A. K. jos vardu registruotame bute (b.l. 26), todėl jis nėra pakankamai objektyvus ir nešališkas dėl ginčo dalyko, nes turi tam tikrą suinteresuotumą bylos baigtimi (LR CK 1.5 str., 5.57 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuoti asmenys A. K. ir G. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamos panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-19 nutartį, kaip neteisėtą ir priimti naują nutartį - pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad teismas turėtų būti nešališkas. Apeliantės teigia, jog nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios jautėsi teismo šališkumas, asmeninis palankumas pareiškėjo atžvilgiu. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, protingas, išsilavinęs žmogus, profesionaliai dirbantis su įstatymo taikymu, koks yra pareiškėjas, turėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliantės pažymėjo, jog pareiškėjo būtinų palikimui priimti veiksmų neatlikimas laiku niekaip nėra pateisinamas, o ypač svarbiomis priežastimis. Visiškai nelogiška teismo išvada, kad bylos medžiaga patvirtina ne tik tai, kad pareiškėjas, bet ir notaras, į kurio pareigas įeina nustatyti palikimą sudarantį turtą, buvo sukaldinti. Teismas, teigdamas apie tariamą notaro suklaidinimą, privalėjo pripažinti notaro dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir apklausti dėl visų teismo nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas ne tik privalėjo žinoti, bet ir žinojo, kad yra paveldėtinas turtas, tame tarpe ir nekilnojamasis, kadangi per tėvo laidotuves kėlė klausimą dėl palikimo pasidalinimo. Pareiškėjas jokių veiksmų nesiėmė ir po to, kai gavo Vilniaus miesto 41 notaro biuro notarės pranešimą apie tai, kad po tėvo mirties pradėta paveldėjimo byla Nr. 184/2011. Pareiškėjas savo teises dėl palikimo priėmimo įgyvendino nerūpestingai bei neveikė teisingumo ir protingumo principais. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė liudytojo V. B. parodymus, nurodydamas, kad jis yra priešingą interesą pareiškėjui turinčios jo sesers sutuoktinis (LR CK 1.5 str., 1.6 str., 5.57 str., LR CPK 326 str. 1 d., 2 p., 330 str., 334 str., 335 str.).

Atsiliepimas

Pareiškėjas L. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjui buvo žinoma apie tėvo mirtį, jis dalyvavo laidotuvėse, tačiau nebuvo žinoma apie tai, kad tėvo vardu yra turtas. Pareiškėjas nesutinka su apeliančių argumentu, jog notarės dalyvavimas teismo posėdyje turėjo būti pripažintas būtinu, kadangi tokio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus, o jeigu jos manė, kad notarės dalyvavimas yra būtinas, turėjo tokį prašymą pateikti teismui, tačiau tokį klausimą jos iškėlė tik atskirajame skunde. Apeliančių teiginiai atskirajame skunde dėl teismo šališkumo neturi teisinio ir faktinio pagrindo, kadangi nepateikti įrodymai, kuo pasireiškė teisėjos šališkumas ir palankumas pareiškėjui (LR CK 5.50 str., 5.57 str.).

Suinteresuotas asmuo notarė J. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atskirąjį skundą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistą terminą atnaujinti. Teismas turi teisę pratęsti dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju palikimas atsirado 2011-09-18 mirus pareiškėjo tėvui B. K.. Po B. K. mirties liko trys įstatyminiai įpėdiniai: duktė G. B., sūnus L. K. ir sutuoktinė A. K..

Tai, kad pareiškėjas L. K. 2012-02-24 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti pareiškėjui L. K. terminą po tėvo B. K. mirties palikimui priimti, praleidęs 3 mėnesių terminą nežymiai - tik 2 mėnesius ir 6 dienas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų apklaustų liudytojų, tame tarpe ir V. B., parodymų, kadangi juose nėra jokių esminių bylos nagrinėjimo dalykui reikšmingų aplinkybių.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo dėl liudytojo V. B. parodymų, kad jis turi priešingą pareiškėjui interesą, atitinka faktinę situaciją, nes jis, kaip įpėdinės G. B. sutuoktinis, negali veikti byloje priešingai savo sutuoktinės interesams.

Ta aplinkybė, kad apeliantės, pateikdamos pareiškimą notarei dėl palikimo priėmimo, nurodė tik vieną paveldimo turto objektą – žemės sklypo dalį, neįvardindamos buto dalies, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad toks nenurodymas patvirtina bandymą išvengti buto įtraukimo į paveldimo turto balansą, atsižvelgiant į tai, kad A. K. yra sudariusi testamentą G. B. naudai. Aplinkybės dėl to, ar pareiškėjas dar laidotuvių metu kalbėjo apie B. K. palikimą, neturi teisinės reikšmės termino atnaujinimui, nes šis terminas praleistas nežymiai.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad susiklostę sudėtingi tarpusavio santykiai tarp trijų įstatyminių įpėdinių: velionio B. K. dukters G. B., sūnaus L. K. ir sutuoktinės A. K. negali formaliais pagrindais užkirsti kelią pareiškėjui paveldėti jo tėvo turto dalį, nes įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs. Dėl susidariusios gyvenimiškos situacijos ir sudėtingų įpėdinių tarpusavio santykių pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti terminą palikimui priimti, jį pratęsiant, nes pagal įstatymą palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Akivaizdu, kad apeliantės, prieštaraudamos pareiškėjo pareiškimui dėl termino atnaujinimo, elgiasi formaliai ir nesivadovauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais ir konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymą principu, bei paprotine teise ir po artimojo giminaičio mirties palaikyti gerus giminiškus santykius tarpusavyje, kaip tarp artimųjų giminaičių.

Teismas, vertindamas termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbą, atsižvelgia į nurodytas aplinkybes ir į susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, taip pat į pareiškėjo teisinį neraštingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, geros moralės principais, daro išvadą, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl nurodytų priežasčių, kurias pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažįsta svarbiomis.

Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes apeliantės nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo šališkumą. Tai, kad apeliantėms nepatinka pirmosios instancijos teismo nutarties surašymo stilius, savaime nereiškia pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiama nutartis atitinka jos turiniui keliamus reikalavimus pagal LR CPK 291 straipsnį.

Teismas konstatuoja, kad nuo pareiškėjo 2012-01-04 pranešimo notarei, kad jis kreipsis į teismą, iki jo kreipimosi į teismą 2012-02-24 praėjo labai neilgas laiko tarpas, per kurį buvo rengiamas pareiškimas teismui. Teismas pažymi, kad pareiškėjas dar gali atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo reikalais, atnaujinus praleistą terminą ir jį pratęsus, nes apeliantėms nėra išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį terminą atnaujino, jį pratęsiant. Termino prailginimas neturės įtakos susiformavusių teisinių santykių stabilumui, nes apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas konkrečią situaciją, atsižvelgia į interesų pusiausvyrą, visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir teisėtų lūkesčių principą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 5.2 str., 5.50 str., 5.57 str., LR CPK 5 str., 7 str., 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str., 576 str. - 578 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė