Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, įpareigojant pradėti dirbti, o netekus darbo – registruotis darbo biržoje, atsiprašyti nukentėjusiojo R. P., taip pat, vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bausmę atlikęs 2019 m. balandžio 15 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P., 2022 m. sausio 22 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.82 promilių girtumas), konflikto su savo motina J. P. metu, tyčia mesdamas parketlentę į nukentėjusią, sužalojo J. P.dešinę alkūnę, padarydamas muštinę dešinės alkūnės žaizdą, ir nukentėjusiosios dešinę akį. Tokiais savo veiksmais A. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. P.sveikatą. Šiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisybė. Įvykio dieną, 2022 m. sausio 22 d., jis nedirbo, 17 val. grįžo iš draugo, buvo neblaivus. Negali pasakyti, kiek jie išgėrė, gėrė alų su degtine. Namo grįžo adresu (duomenys neskelbtini) ir susipyko su mama, po ko trenkė jai su parketlente. Jis buvo neblaivus, emocijos buvo, nelabai atsimena. Galimai jam nepatiko, nes ir mama buvo neblaivi, atsimena tik tai, kad metė į ją parketlentę ir pataikė jai į dešinę ranką. Dėl mamos akies nelabai atsimena, nežino, kaip ji buvo sužalota. Įvykis buvo virtuvėje, parketlentė buvo virtuvėje šalia krosnies. Mamai pradėjus rėkti, jis išėjo parūkyti. Kol parūkė, atvažiavo brolis ir iškvietė greitąją. Jis su mama kalbėjo po įvykio, atsiprašė ir labai gailisi. Jis nėra priklausomas nuo alkoholio. Išgėręs nebūna agresyvus, dažniausiai eina gultis. Iki įvykio labai seniai buvo su broliu susimušęs, tada nebuvo girtas, greičiau pagiringas buvo. Alkoholį jis vartojo prieš pusantro mėnesio, dabar atsisakė, negeria. Gydytis nuo priklausomybės nebandė. Galima būtų gydytis, jis sutinka savanoriškai gydytis nuo alkoholio. Civilinį ieškinį yra sumokėjęs, teismui pateikia 2022 m. balandžio 5 d. mokėjimo kvitą prijungti prie bylos. Jis dirba pagal verslo liudijimą, jį išsiima, kai yra darbo pasiūlymų, šiuo metu darbo pasiūlymų nėra. Nuo 30 d. vėl bus darbo pasiūlymų ir jis išsiims verslo liudijimą. Kai dirbo, jo pajamos buvo 800-900 Eur į rankas.

Kadangi kaltinamasis A. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. sausio 22 d., apie 12.00 val. tarp jo ir jo motinos J. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji labai daug vartoja alkoholinių gėrimų. Jis jos paprašė, kad nustotų gerti, tačiau ji neklausė ir toliau gėrė. Gerai neprisimena, bet pamena, kad buvo paėmęs į rankas parketlentę ir nenorėdamas stipriai sudavė motinai kelis kartus iš jos. Nieko nesakiusi, ji išsikvietė greitąją, o jis pastebėjo tik tada, kai atvažiavo greitoji. Jis negalvojo, kad galėjo sužeisti motiną. Tačiau atvykę medikai apžiūrėjo motiną ir išsivežė, kiek atsimena, į Lazdynų ligoninę. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė jį. Daugiau nieko neatsimena, nes buvo išgėręs. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Pasižada ateityje jokio smurto savo motinos atžvilgiu nenaudoti (b. l. 117-119, 127-129).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2022 m. sausio 22 d., 18.06 val., (duomenys neskelbtini), pranešėjas R. P. pranešė, kad pranešėjo brolis primušė motiną, kuriai prakirsta alkūnė, brolis yra vietoje (b. l. 5-8).

2022 m. sausio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo – J. P. (dėl fizinės būklės nebuvo galimybės apklausi). Smurtą patyrusiam asmeniui nustatyti sužalojimai: kraujuojanti žaizda dešinės alkūnės srityje ir kraujosruva (mėlynė) kairės akies srityje. Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Įvykio vieta (duomenys neskelbtini) – netvarkinga, išmėtyti daiktai (rūbai), matosi girtavimo pėdsakai. Įvykio aplinkybes galintis paaiškinti asmuo – R. P., kuris pasitiko pareigūnus, atvykusius į įvykio vietą, ir paaiškino, kad jam skambino motina J. P. apie 17.30 val. ir pasakė, kad ją sumušė kartu gyvenantis sūnus A. P., prakirto jai dešinės rankos alkūnę su parketlente, jai būnant savo kambaryje. Smūgiavo vieną kartą. Konflikto metu motinai galimai buvo trenkta į kairę akį, nes akis stipriai patinusi. Motina patyrė fizinį skausmą. Pareigūnams atvykus nukentėjusioji jau sėdėjo GMP automobilyje, nes medikai išvežė ją į ligoninę susiūti žaizdą. Įvykio vietoje buvo rasta parketlentė su kraujo dėmėmis, su kuria galimai ir buvo trenkta ir sužalota dešinės rankos alkūnė. Smurtu įtariamo asmens A. P. būklė – matomų kūno sužalojimų nėra, ramus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (nustatytas 2,81 prom. girtumas). Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (b. l. 12-15).

2022 m. sausio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad J. P. pareiškė, kad 2022 m. sausio 22 d., apie 17.30 val. buto virtuvės ir miegamojo kambario bendroje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus A. P., laikydamas rankose parketlentę, ja sudavė jai vieną smūgį į dešinės rankos alkūnę, dėl ko ji patyrė stiprų fizinį skausmą. Apklausta J. P. paliudijo, kad ji gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi A. P., kuris paprastai nėra linkęs vartoti alkoholiniu gėrimų, tačiau pastaruoju metu jis jau tris dienas iš eilės vartoja alkoholinius gėrimus. 2022 m. sausio 22 d., apie 10.00 val. A. P. nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholinių gėrimų (alaus ir 1 butelį degtinės). Alkoholinius gėrimus jis vartojo savo miegamajame kambaryje, bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 17.30 val. jai būnant bute, bendroje virtuvės ir miegamojo kambario patalpoje, ji paprašė A. P. nustoti vartoti alkoholinius gėrimus, ir tuo pačiu metu paprašė jo, kad jis nueitų į kiemą bei jame apsitvarkytų, išvalytų sniegą. Tuo momentu A. P. pasidarė agresyvus, jis pradėjo įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais, atėjo į patalpą, kurioje ji tuo momentu buvo ant lovos, paėmė nuo grindų gulėjusią šviesios spalvos medinę parketlentę ir, laikydamas ją rankose, ja užsimojo į jos (J. P.) veidą, tačiau pirmą kartą nepataikė. Po praleisto pirmo smūgio A. P. bandė antrą kartą suduoti jai vieną smūgį į ranką, tačiau antrą kartą jis taip pat jai nepataikė. Trečią kartą A. P., laikydamas rankoje tą parketlentę, ja sudavė nukentėjusiajai iš visų jėgų į dešinės rankos alkūnės sritį. Po suduoto smūgio ji iškart pajuto stiprų fizinį skausmą. Kas vyko toliau, ji blogai atsimena, nes tuo momentu buvo susijaudinusi. Atsimena, kad po jai suduoto smūgio, A. P. rusų kalba pasakė jai „taip tau ir reikia“. Galimai po suduoto smūgio sūnus nuėjo į savo kambarį. Apie šį įvykį ji telefonu pranešė savo kitam sūnui R. P., kuris ir iškvietė jai greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, ir tuo pačiu metu į jos nuomojamą butą iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko į jos nuomojamą butą ir sulaikė A. P.. Medikai ją nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai konstatavo dešinės rankos alkūnės žaizdą (sutinka savanoriškai pateikti ambulatorinio apsilankymo aprašymo dokumento kopiją ir parketlentę, kuria buvo jai suduotas smūgis į alkūnę, ant kurios liko jos kraujo dėmės). Anksčiau jos sūnus taip pat prieš ją smurtavo, mušė ją per galvą ir per nugarą rankomis, tačiau dėl nurodyto įvykio ji policijos pareigūnų nekvietė. Kai A. P. būna neblaivus, jis tampa agresyvus ir dažnai prieš ją smurtauja. Taip pat A. P. dėl priklausomybės nuo alkoholio buvo gydytas (duomenys neskelbtini). Dėl patirtų sužalojimų ji patyrė fizinį skausmą (fizinę žalą) (b. l. 20-28). Kartu su protokolu pateiktas J. P. 2022 m. sausio 22 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog J. P. 2022 m. sausio 22 d., 18.40 val. atvyko į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubiosios pagalbos skyrių, kur jai diagnozuota alkūnės žaizda, suteikta pagalba – tvarstis, antitetaninė profilaktika, IMOVAX, pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas. Traumos aplinkybės: buityje, įtariamas smurtas, sūnus prašė pinigų alkoholiui, motina nedavė, sūnus trenkė motinai su žarstekliu į alkūnę (b. l. 30).

2022 m. vasario 3 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta medinė parketlentė, tačiau ant minėtos parketlentės jokių dėmių vizualiai nesimato (b. l. 31-33).

Nukentėjusioji J. P., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų 2022 m. sausio 22 d. apklausos metu. Tačiau ji nori patikslinti savo parodymus. Jos sūnus A. P. 2022 m. sausio 22 d., apie 17.30 val., konflikto metu, tuo metu ji gulėjo lovoje kambaryje, lova stovi iš kairės pusės nuo įėjimo. Minėtas kambarys yra ir kaip virtuvė. Ten yra krosnis iš dešinės pusės nuo įėjimo į minėtą kambarį-virtuvę. Tarpas tarp jos lovos ir krosnies yra apie 1 m. Konflikto metu jos sūnus stovėjo prie krosnies. Jis nuo grindų paėmė parketlentę ir staigiai metė minėtą parketlentę į ją (J. P.). Ji suspėjo prisidengti veidą su dešine ranka, todėl ta parketlentė pataikė jai į dešinės rankos alkūnę ir į dešinę akį. Nuo minėto smūgio iškart pradėjo bėgti kraujas, nes buvo praskelta odą. Ji pajuto skausmą, kurį vertina 8 balais iš 10 balų. Jos sūnus A. P. labai išsigando, bandė su skuduru sustabdyti kraujavimą iš jos dešinės rankos alkūnės. Ji paskambino savo kitam sūnui R. ir pasakė, kad A. P. ją sumušė. R. liepė iškviesti medikus, o pats iškvietė policiją. Netrukus, po 20 min. atvyko medikai, ir tuo metu, kai ji jau sėdėjo pas medikus automobilyje, atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė A. P., kuris tuo metu buvo jų bute. Po to Lazdynų ligoninėje jai buvo suteikta med. pagalba, susiūta žaizda ir tą pačią dieną po med. pagalbos suteikimo ją paleido namo. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme 2022 m. sausio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) klaidingai gydytojas parašė, kad „sūnus trenkė su žarstekliu į alkūnę“. Kodėl jis taip surašė, ji nežino. Ji tvirtina, kad jos sūnus A. P. ją sužalojo su parketlente. 2022 m. sausio 28 d., 11.10 val. ji yra užregistruota į med. apžiūrą, t. y. abdukciją, būtinai atliks, užduotį turi. Jos sūnus A. P. yra neblogas žmogus, tačiau kai girtas, tai yra agresyvus. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Nors ji fiziškai dėl to įvykio nukentėjo, tačiau ji sūnui pretenzijų neturi, nuo civilinio ieškinio atsisako (b. l. 45-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje Nr. G534/2022(01) nurodyta, kad J. P. 2022 m. sausio 22 d. RVUL nustatyta muštinės dešinės alkūnės žaizda, kuri padaryta smūginiu kieto buko ar bukabriaunio daikto poveikiu. J. P. ligoninėje nustatytas tik vienas kūno sužalojimas – muštinė dešinės alkūnės žaizda, kuri padaryta ne už ilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. J. P. padarytas kūno sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimo padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku per alkūnę suduodant parketlente ar kitu kietu buku ar bukabriauniu daiktu neatmetama. Kiekvienas kūno audinių sužalojimas paprastai sukelia fizinį skausmą. Ar sužalojimas – alkūnės muštinė žaizda, padaryta per alkūnę suduodant kietu buku ar bukabriauniu daiktu, ar pačia alkūne atsimušant į nurodytų savybių daiktą, pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės. Daugiau kitokių kūno sužalojimų J. P. nenustatyta. Sužalojimas padarytas nemažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. Morfologinių medicininių požymių, kurie nurodytų kokiu konkrečiai daiktu buvo sužalota J. P. alkūnė, nenustatyta (b. l. 58-59).

R. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. sausio 22 d., apie 17.30 val. jam paskambino mama ir pranešė, kad ją sumušė sūnus A. P.. Tada jis (R. P.) iškart vyko pas mamą, kurį gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Jis, atvykęs nurodytu adresu, apžiūrėjo aplinką, pabendravo su artimaisiais, ir, supratęs, kad mamai reikia pagalbos, paskambino numeriu 112, iškvietė policiją bei medikus. Atvykęs bendravo visą tą laiką su mama, bandė ją raminti, sakė, kad persirengtų kitus rūbus, nes rūbai buvo naminiai, kad medikams būtų lengviau mamą apžiūrėti. Mama bandė aiškinti, kad sūnus trenkė su parketlente per ranką ir sužalojo ranką, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Atvykus medikams, mama bandė atsisakyti važiuoti į ligoninę, prašė, kad apžiūrėtų ir suteiktų pagalbą vietoje. Medikai mamą išvežė į RVUL, o jis liko laukti policijos. Atvykus policijos pareigūnams, pareigūnai apklausė A. P., kuris papasakojo, kad mama pati nukrito ir susižalojo. Tačiau jis (R. P.) suprato, kad jo brolis A. P. meluoja, nes, būdamas neblaivus, mėgsta meluoti. Pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą ir nusprendė A. P. pristatyti į policijos komisariatą dėl jo sužalotos mamos. Konfliktai su mama ir jo broliu jau ne pirmą kartą vyko, tačiau pagalbos jie nekvietė (b. l. 62-64).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2022 m. sausio 22 d., 19.08 val., A. P. buvo nustatytas 2,81 prom. neblaivumas (b. l. 87).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisme duodamas parodymus, kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino ir patvirtino, kad jis, 2022 m. sausio 22 d., apie 17 val., grįžęs namo adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, susipyko su mama, ir konflikto metu metė į ją parketlentę, pataikydamas į dešinę ranką. Dėl mamos akies nelabai atsimena, nežino, kaip ji buvo sužalota. Nukentėjusioji J. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos sūnus A. P. 2022 m. sausio 22 d., apie 17.30 val., konflikto metu, nuo grindų paėmė parketlentę ir staigiai metė minėtą parketlentę į ją, pataikydamas jai į dešinės rankos alkūnę ir į dešinę akį. Nuo minėto smūgio ji pajuto fizinį skausmą bei iškart pradėjo bėgti kraujas, nes buvo praskelta odą. Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, A. P. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklė, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, pareiškimo dėl padarytos nusikalstamos veikos ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, daiktų apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną J. P.. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 24 d. specialisto išvada Nr. G534/2022(01), J. P. pastarojo įvykio metu padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, bausmę atlikęs 2019 m. balandžio 15 d., tačiau šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus trejiems metams nuo bausmės atlikimo, todėl teistumas neišnykęs (b. l. 137-139), baustas administracine tvarka už smulkaus pobūdžio administracinius nusižengimus, turintis galiojančių nuobaudų (b. l. 134-135), šiuo metu nedirbantis, bet įvairiais laikotarpiais dirbęs praeityje (b. l. 133), gydytas (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 145), ėmėsi priemonių atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (teisiamojo posėdžio metu pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad jis atlygino 53,83 Eur žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai už J. P. gydymą (b. l. 193).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. P. vieną iš švelnesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurios terminas nustatytinas didesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą šios bausmės vidurkį, bet artimas jam, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis A. P. visiškai pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į A. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 22 d., 18.30 val. iki 2022 m. sausio 24 d., 16.45 val. (2 dienos) (b. l. 83-84, 89), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

A. P. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – motiną, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 53,83 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susidariusios dėl nukentėjusiosios J. P. gydymo (b. l. 68-69). Byloje esantis mokėjimo kvitas patvirtina, kad kaltinamasis A. P. civiliniam ieškovui atlygino šią sumą (b. l. 193). Atsižvelgiant į išdėstytą, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinė parketlentė, perduota saugoti į Vilniaus apsk. VPK Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilnius pagal 2022 m. vasario 3 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK005600 (b. l. 35), bei vokas su nuoplova, perduotas saugoti į Vilniaus apsk. VPK Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilnius pagal 2022 m. vasario 3 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK005599 (b. l. 37) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų mėnesių) laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti A. P. galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) gydytis nuo alkoholizmo; 3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į A. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 22 d., 18.30 val. iki 2022 m. sausio 24 d., 16.45 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti A. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinę parketlentę, perduotą saugoti į Vilniaus apsk. VPK Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilnius pagal 2022 m. vasario 3 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK005600, bei voką su nuoplova, perduotą saugoti į Vilniaus apsk. VPK Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilnius pagal 2022 m. vasario 3 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK005599 – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.