Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-638-175-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-18
Bylos Nr.
1A-638-175-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
Nukentėjusysis
R. B.
Kaltinamasis
S. K.
Civilinis ieškovas
R. B.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis, Vytautas Vinikas
Kategorijos

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamosios bylos Nr. 1A-638-175-2014

Teisėja Danutė Giačaitė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01676-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.5.; 1.2.14.5.1; 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui ir Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Edmundui Bagdonui, nukentėjusiajai R. B., jos atstovui advokatui Vytautui Vinikui, išteisintajai S. K., jos gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Edmundo Bagdono ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. išteisinta, nenustačius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 str. 6 d., 182 str. 1 d.

S. K. atžvilgiu pareikšti civiliniai ieškiniai nukentėjusiosios R. B. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti atmesti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. buvo kaltinama tuo, kad 2012-09-02 13:32 val., veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kaip bendrininkų grupė, iš anksto leisdama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasinaudoti jos vardu atidaryta AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu padėjo įvykdyti sukčiavimą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai R. B. į bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius melagingas aplinkybes – tariamai neteisėtai per jos sąskaitą vykdomas finansines operacijas - bei būtinybę pateikti prisijungimo prie jos vardu atidarytos AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, ir taip tyčia suklaidinus nukentėjusiąją R. B., bei pastarajai padiktavus prisijungimo prie AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, tokiu būdu neteisėtai įgijus šiuos prisijungimo duomenis, kurių dėka prisijungus prie elektroninės bankininkystės R. B. sąskaitos banke bei nukentėjusiosios vardu neteisėtai atlikus finansines operacijas, t.y. tos pačios dienos 14:23:14 val. iš kompiuterinės sistemos IP adreso (duomenys neskelbtini) užsiregistravus interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) ir R. B. vardu pateikus paraišką 1500 Lt paskolai gauti bei iš R. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtą R. B. sąskaitą buvo gauti 1500 Lt, bei tos pačios dienos 14:14:39 val. iš kompiuterinės sistemos IP adreso (duomenys neskelbtini) R. B. vardu užsiregistravus internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) ir pateikus paraišką 1000 Lt paskolai gauti, iš R. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko į minėtą R. B. sąskaitą gavo 1000 Lt paskolą, bei iš R. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 59 Lt mobiliojo ryšio numeriui (duomenys neskelbtini) papildyti, po ko iš R. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į jos, t. y. S. K. vardu AB (duomenys neskelbtini) banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 3000 Lt, ji 2012-09-02 14:44:13 val. AB (duomenys neskelbtini) banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuimdama 200 Lt, taip pat 14:47:58 val. AB (duomenys neskelbtini) banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuimdama 200 Lt, taip pat 15:25:38 val. AB (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), nuimdama 495 Lt, bei 15:25:49 val. AB (duomenys neskelbtini) banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuimdama 2100 Lt, taip šiuos pinigus išgrynino, po ko prie PC (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavė 2945 Lt, sau palikdama 50 Lt, tokiu būdu savo ir kitų asmenų naudai padėjo apgaule įgyti svetimą - R. B. (559,02 Lt), UAB (duomenys neskelbtini) (1500 Lt) ir UAB (duomenys neskelbtini) (1000 Lt) priklausantį turtą – viso 3000,02 Lt.

Šalies argumentai

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo S. K. pripažinti kalta pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. ir už nusikalstamą veiką paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be teismo ir bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 24 iki 6 val. bei bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų, taip pat tenkinti nukentėjusiosios R. B. civilinį ieškinį dėl 559 Lt turtinės žalos atlyginimo, tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 1598,53 Lt turtinės žalos atlyginimo ir UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 1337,52 Lt turtinės žalos atlyginimo, šias sumas priteisiant iš S. K..

Prokuroras skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog S. K. nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., o išteisinamąjį nuosprendį iš esmės grindė tik S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat kaltinamąją charakterizuojančia medžiaga bei teismo prielaidomis - jog „nenustatyti asmenys manipuliavo S. K., iš pastarosios išviliojo sąskaitos numerį ir pasinaudojo ja išgryninant iš sąskaitos pinigus“. Teismas vertino tik išteisinamajam nuosprendžiui surašyti reikšmingas bylos aplinkybes, o byloje surinktus objektyvius duomenis vertino paviršutiniškai, t. y. tiek, kiek jie neprieštaravo nekonkretiems kaltinamosios S. K. parodymams, arba šių duomenų apskritai nevertino. Tačiau S. K. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, įrodo baudžiamojoje byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu tirti įrodymai, į kuriuos teismas neatsižvelgė ir nuosprendyje jų nevertino bei nemotyvavo, kodėl jais nesiremia. S. K. tiesioginę tyčią padedant sukčiauti atskleidžia telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos turinys, ką nuosprendyje ir nurodė teismas, o būtent SMS pranešimai, kuriuos kaltinamoji gavo 2012-09-02 iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Objektyvūs byloje esantys duomenys - nenustatyto asmens iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-09-02 14:40:51 siųstas SMS pranešimas su turiniu „Tavo toj uzblokos“ patvirtina priešingą aplinkybę, t. y. kad dar net iki pirmojo pinigų išgryninimo S. K. buvo žinoma ir suprantama, jog į jos sąskaitą nenustatytų asmenų pervedamų piniginių lėšų kilmė sąlygoja jos sąskaitos banke blokavimą (b.l. 154, 155-157). Todėl, nesant byloje duomenų apie S. K. nepakaltinamumą ar ribotą pakaltinamumą, galima konstatuoti, jog kaltinamoji suprato savo veiksmų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su nusikalstamomis pasekmėmis - neteisėtu būdu įgytų piniginių lėšų užvaldymu, pavojingumą, numatė, kad dėl pinigų išgryninimo gali kilti pavojingi padariniai (sąskaitos blokavimas dėl jos panaudojimo nusikaltime, disponavimas jai nepriklausančiomis piniginėmis lėšomis ir pan.) ir tokių padarinių siekė, t. y. S. K. veikė tiesiogine tyčia. Iš kaltinamosios S. K. veiksmų, atliktų 2012-09-02 laikotarpyje nuo 14.40 val. iki 15.30 val., galima teigti, jog ji suprato, kad be jos aktyvių veiksmų - operatyvaus vykimo prie skirtingose (duomenys neskelbtini) vietose esančių bankomatų, vienintelio sekmadienį dirbančio AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus - nusikaltimo bendrininkai nebūtų užvaldę R. B. (559,02 Lt), UAB (duomenys neskelbtini) (1500 Lt) ir UAB (duomenys neskelbtini) (1000 Lt) priklausančio turto – iš viso 3000,02 Lt.

Prokuroro teigimu, teismas, spręsdamas susitarimo buvimo tarp S. K. ir nenustatytų bendrininkų klausimą, sistemiškai pagal loginę seką neįvertino nenustatyto asmens SMS pranešimų, rašytų 2012-09-02 12.48:41 val., 14:37:27 val., 15:28:32 val. ir 15:42:13 val., turinio. Kaltinamosios tvirtinimu nusikaltimo dieną ji bendravo tik su vienu asmeniu - „G.“, tačiau šių pranešimų turinys įrodo, jog S. K. 2012-09-02 iki 15:46:59 val. bendravo mažiausiai su dviem skirtingais asmenimis, su kurių vienu kaltinamoji SMS pranešimais derino („sugalvosim“) pervedamų į jos sąskaitą pinigų padalinimo mažiausiai tarp trijų bendrininkų, o ne šių pinigų perdavimo nenustatytai merginai prie PC (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) klausimus, o su antru asmeniu, vardu „G.“, jei tikėti kaltinamosios parodymais, palaikė nuolatinį ryšį pokalbių mobiliuoju telefonu metu („palauk dabar jam nieko nesakyk“). Minėtų SMS pranešimų turinys įrodo, jog susitarimas, grįstas savanaudiškais S. K. tikslais, tarp kaltinamosios ir kitų bendrininkų buvo, nes (duomenys neskelbtini) PN buvęs bendrininkas kaltinamajai dar iki pastarosios nusikalstamų veiksmų atlikimo paaiškino, kad jam naujos sąskaitos reikalingos todėl, kad po pinigų „užmetimo“ bankas tokias sąskaitas užblokuoja (b.l. 154, 155-157). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji parodė, kad asmens, vardu „G.“, prašymu nuiminėti pinigų prie bankomato (duomenys neskelbtini), važiavo iš namų (gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), o jai išgryninus 400 Lt, neva pats „G.“ jai paskambino ir nurodė nuvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“, kur ateisiančiai panelei ji turės paduoti pinigus. S. K. teigė, jog nusikaltimo metu manė, kad kažkokie žmonės yra skolingi „G.“, o gauti (skolos) pinigai pervedami į jos sąskaitą. Šiuos kaltinamosios parodymus paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys: nenustatyto asmens 2012-09-02 15:28:32 val. ir 15:42:13 val. kaltinamajai rašytuose SMS pranešimuose užfiksuota, jog ji bendru sutarimu su nenustatytu SMS pranešimų autoriumi, iš anksto derino bendrą planą pasidalinti pervedamus pinigus. Iniciatyva gauti daugiau pinigų už pinigų išgryninimą buvo iš kaltinamosios pusės. Vadovaujantis tik kaltinamosios parodymais išeitų, jog S. K. su kitu asmeniu dalinosi „G.“ grąžinamus pinigus („sakom („G.“) taip kad as užmečiau tau 1500 Lt. Ir tau daviau 400 lt tai tu jam sakyk kad 300 duodi jam o 100 pasilieki sau“) (b.l. 154, 155-157). Ikiteisminio tyrimo metu S. K. teigė, jog bankomate, adresu (duomenys neskelbtini) nebegalint išsigryninti daugiau nei 400 Lt, ji pati paskambino „G.“ ir pranešusi apie nesklandumus, susijusius su pinigų išgryninimu, toliau veikė pagal „G.“ instrukcijas (t. 1, b.l. 150-151, 165-166, 172-174).

Prokuroro nuomone, remiantis baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, galima teigti, kad kaltinamoji ir nenustatyti bendrininkai ((duomenys neskelbtini) PN bausmes atlikinėję nenustatyti asmenys) aptarinėjo nusikalstamus veiksmus dar iki buvo išgrynintos nusikalstamu būdu įgytos piniginės lėšos, be to, daromo nusikaltimo metu kaltinamoji itin operatyviai su bendrininkais išsprendė 2012-09-02 (sekmadienį) apie 15.00 val. iškilusį kaltinamosios naudotos mokėjimo kortelės dienos limito padidinimo klausimą - S. K. bendrininkų nurodymu vyko į vienintelį Kaune tuo metu veikusį AB (duomenys neskelbtini) skyrių - t. y. kaltinamoji objektyviai ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant savo ir kitų asmenų naudai neteisėtai užvaldyti svetimą - nukentėjusiajai R. B. bei civiliniams ieškovams UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį - turtą. Teismas, nevertindamas dalies įrodymų ir tokio savo sprendimo nemotyvuodamas, nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamoji S. K. nedalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Dėl to darytina išvada, kad teismas nesivadovavo baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, o darė vienpusiškas, nepagrįstas išvadas, ir nepagrįstai išteisino S. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., padarymo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendį, prašo pripažinti S. K. dalyvavus padarant jai inkriminuojamas BK 24 str. 6 d ir 182 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir skirti jai piniginę baudą, taip pat pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir visa apimtimi tenkinti civilinį ieškinį. Skunde nurodo, kad bylos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo neteisingai vertintos ir neteisingai pritaikytos materialinės normos. Pagal BK 182 str. dispoziciją sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas - turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Nusikaltimo sudėtis - objektyviosios pusės požymiai (išskirtinai nusikalstamos veikos objektas, dalykas, padarymo būdas) bei subjektyviosios pusės požymiai (tikslas, kaltė) leidžia manyti esant nusikalstamos veikos sudėčiai, kuri kvalifikuotina pagal BK 182 str. 1 d. Skunde nukentėjusioji nurodo, kad dėl nusikalstamų teisiamosios veiksmų ji patyrė turtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta. Jai padaryta 559 Lt materialinė žala, kuri yra pilnai įrodyta rašytiniais įrodymais, todėl ji turi būti tenkinama pilna apimtimi. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo nukentėjusiosios teismo posėdyje duotais parodymais, neteisingai vertino bylos rašytinius įrodymus. Apeliantės teigimu, jos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl turėtų būti priteistas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašė jos ir prokuroro skundus tenkinti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas prašė nukentėjusios skundą tenkinti. Išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės R. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuo­me­nės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nu­teistas. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­tina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą surašiusiam as­me­niui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pir­mo­sios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, vado­vau­da­ma­sis baudžiamojo proceso įstatymo nuo­s­tatomis, ir savo išvadas, išdėstytas išteisinamajame nuos­pren­dy­je, pagrindė išsamia įro­dy­mų vi­su­mos analize bei išdėstė motyvus, kuriais rem­damasis at­me­tė kitus įrodymus. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad S. K. ištei­si­nęs pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas bylos aplinkybes tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. K. veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., ištei­sin­ta­jai pareikštas kaltinimas nebuvo pagrįstas.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekal­tumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį per­se­kio­jimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų prak­ti­koje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prie­lai­domis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukš­čiau­sio­jo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų by­lai aplinkybių drau­džia­ma priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išteisinamojo nuosprendžio išva­dą iš esmės grindė tik S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat išteisintąją charakterizuojančia medžiaga bei teismo prielaidomis, jog nenustatyti asmenys manipuliavo S. K., iš pastarosios išviliojo sąskaitos numerį ir pasinaudojo ja išgryninant iš sąskaitos pinigus, o, spręsdamas, ar S. K. veikė tyčia, vertino tik išteisinamajam nuosprendžiui surašyti reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teismas tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus bei nuos­pren­dyje rėmėsi ne vien išteisintosios parodymais. Vertindamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu proceso dalyvių duotus parodymus, teismas turi remtis tik ta jų parodymų dalimi, kuri atitinka kitais įrodymais nustatytas objektyvias bylos aplin­kybes. S. K. duoti paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu iš esmės nesikeitė, tik keitėsi pozicija, jeigu iki gynėjo dalyvavimo apklausta S. K. teigė prisipažįstanti dariusi nusikalstamą veiką, o pradėjus ginti jos interesus paskirtam gynėjui nurodė, jog nepripažįsta, nes tuo metu nesuprato, jog daro kokį nors nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus dalinį įrodymų tyrimą apklausta išteisintoji S. K. nurodė analogiškas aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos pirmosios instancijos teisme.

BK 182 str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. BK 182 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika – sukčiavimas – padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duo­menis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių buvus išankstinį susitarimą daryti nusikalstamą veiką - sukčiavimą, padėti užvaldyti pinigus apgaulės būdu. Nors, prokuroro teigimu, S. K. tiesioginę tyčią padedant sukčiauti atskleidžia telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos turinys, o būtent SMS pranešimai, kuriuos ji gavo 2012-09-02 iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog ji galėjo suprasti, iš kur pervedami pinigai į jos sąskaitą, ką patvirtina ir tai, kad nenustatytas asmuo iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) žinutėse jos klausė, ar ji suprantanti, iš kur litai, ar žinanti, kur jis šiuo metu yra. Byloje nepaneigti išteisintosios paaiškinimai, kad ji manė šiuos pinigus esančius kaip gražinamą skolą G.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir išteisintosios asmenybę atspindinčias aplinkybes (S. K. yra našlaitė, užaugo pas globėją, vidurinio išsilavinimo, dirba ligoninėje slaugytoja, netekėjusi, augina mažametį vaiką, jai suteikta antrinė teisinė pagalba), kurios parodo, jog jos pragyvenimas nėra geras, taip pat ir supratimas apie įvairius gyvenimo įvykius, žmonių vertinimas, domėjimasis daromais nusikaltimais yra pakankamai ribotas.

Prokuroras nepagrįstai vertina, kad SMS pranešimų turinys įrodo, jog susitarimas tarp išteisintosios ir kitų bendrininkų buvo, nes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvęs bendrininkas išteisintajai dar iki pastarosios nusikalstamų veiksmų atlikimo paaiškino, kad jam naujos sąskaitos reikalingos todėl, kad po pinigų „užmetimo“ bankas tokias sąskaitas užblokuoja. Tokių duomenų byloje nėra, o viena žinutė „Tavo toj užblokos“ dar neleidžia manyti, kad išteisintoji ją suprato būtent taip, kaip nurodo prokuroras. Taip pat nepagrįstai prokuroro skunde nurodoma ir tai, kad S. K. parodymus paneigia 2012-09-02 15:28:32 val. ir 15:42:13 val. išteisintajai rašytuose SMS pranešimuose užfiksuoti duomenys, jog ji bendru sutarimu su nenustatytu SMS pranešimų autoriumi, iš anksto derino bendrą planą pasidalinti pervedamus pinigus, o iniciatyva gauti daugiau pinigų už pinigų išgryninimą buvo iš jos pusės. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvykio dieną per laikotarpį nuo 14 val. iki 16 val., būtent nenustatytas asmuo iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), skambino S. K. net 11 kartų. S. K. rašytos SMS žinutės telefone nebuvo išlikusios, jų turinys nenustatytas, todėl vien tai, kad ji minėtą dieną stengėsi kuo greičiau išgryninti pinigus, dar neduoda pagrindo manyti, jog ji suprato, kad jos sąskaita gali būti užblokuota. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog toks dažnas SMS žinučių siuntimas, kontroliavimas skambinant telefonu, siekis išlaikyti dėmesį, sukelti jai norą gauti kuo daugiau pinigų, bandymas su ja flirtuoti, aiškiai parodo nusikaltėlio siekį kontroliuoti asmenį, leidusį pasinaudoti savo sąskaita iki to momento, kol buvo išgryninti ir perduoti pinigai nenustatytam asmeniui. S. K. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad ji matė, jog buvo skambinama ir rašomos SMS žinutės iš to paties telefono numerio, kuriuo jai skambindavo asmuo, save pasivadinęs G.. Jos nuomone, iš to paties telefono galėjo skambinti ir rašyti ir G. draugai. Todėl kaip visiškai nepagrįstas vertintinas prokuroro skundo argumentas, kad išteisintoji neteisingai nurodė, jog nurodytu telefonu bendravo tik su vienu asmeniu. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad S. K. būtų 2012-09-02 pinigų išgryninimo metu naudojusis internetine bankininkyste ir mačiusi, iš kokios sąskaitos jai buvo pervesti pinigai. Ji nekaltinama išgrynintų pinigų pasisavinimu. Visos šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad S. K. veikė tyčia, kad iš anksto pažadėjo padėti išgryninti sukčiavimo būdu užvaldytus nukentėjusios R. B. pinigus, suprato jog veikia išvien su asmenimis, jiems padeda ir išgrynindama pinigus palengvina padaryti nusikaltimą, kaip nurodoma apeliaciniuose prokuroro ir nukentėjusiosios skunduose.

Kadangi BK 182 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, šis nusikaltimo sudėties po­žy­mis – šiuo atveju – S. K. susitarimas su kitais asmenimis apgaule užvaldyti svetimus pinigus ar bent žinojimas apie tokią vykdomą nusikalstamą veiką ir sąmoningas prisidėjimas prie jos, privalo būti įrodytas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apylinkės teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, nurodančiu, jog bet kokios abe­jo­nės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, pagrįstai nusprendė, kad byloje nesu­rin­kus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių buvus S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyvinę pusę – tyčią apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, abejones aiškino išteisintosios nau­dai ir padarė pagrįstą išvadą dėl S. K. išteisinimo, nenustačius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d.

Nukentėjusioji R. B. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį 559 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 1598,53 Lt turtinei žalai atlyginti. UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 1337,52 Lt turtinei žalai atlyginti. BPK 115 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Todėl pirmosios instancijos teismas, išteisinęs S. K., byloje neįrodžius, kad ji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, pareikštus civilinius ieškinius byloje atmetė pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios R. B. gynėjas advo­ka­tas teismui pateikė pinigų perdavimo kvitą 2000 (dviejų tūkstančių) litų sumai ir prašė priteisti atstovavimo išlaidas. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nu­spręsti iš kal­ti­namojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas ad­vo­ka­to, kuris dalyvavo byloje kaip nu­ken­tė­ju­sio­jo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nu­teistojo tur­ti­nę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina ir tai, kad pri­tei­siant iš nuteistųjų nukentėjusiesiems išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instan­cijoje, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo na­gri­nė­ji­mo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-377/2009). Atsižvel­giant į tai, kad nukentėjusiosios skundas buvo atmestas ir byloje yra duomenų, patvirtinančių sunkią išteisintosios turtinę padėtį, nu­kentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos, teisėjų kolegijos nuomone, nepriteistinos.

Byloje taip pat gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė ir patikslintos pažymos, kuriose nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos išteisintajai S. K., išlaidas iki 2014 m. spalio 23 d. sudaro 290 (dviejų šimtų devyniasdešimties) litų dydžio advokato užmokestis (t. 2, b.l. 153, 159, 169). Tačiau BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nuro­dy­ta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti run­gi­mo­si principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Valstybė turi pareigą už­tikrinti galimybę teise į gynybą pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam as­me­niui, nepaisant jo turtinės padėties. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pa­reikš­to kaltinimo. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išteisintosios gynėjas pats nurodė, kad jei būtų sprendžiamas teisinės pagalbos priteisimas iš ginamosios, jis prašo netenkinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 str. įstatymas numato, jog gynėjo dalyvavimas yra privalomas (t. 2, b.l. 178). Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog na­gri­nėjant bylą apeliacine tvarka skiriant advokatą išteisintajai S. K. buvo išaiškinta, jog dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos gali būti iš jos priteistos, išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmo­kėti nepriteistinos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuos­prendį, kuriame išva­das dėl išteisintosios kaltės nebuvimo pagrindė bylos duo­me­nimis ir tinkamai jas moty­vavo. Taip pat teismas nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teis­mi­nio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuos­prendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai at­metami.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Edmundo Bagdono ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Evaldas GražysJurgis Kiškis