- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-05
- Bylos Nr.
- N-575-764-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyriaus apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 29 d. nutarimo P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyriaus pareigūnas 2006 m. birželio 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. B. pagal ATPK 193² straipsnio l dalį. Protokole nurodyta, kad 2006-04-12 apie 10 val. 50 min. atlikus patikrinimą UAB „Metva“ juodųjų ir spalvotųjų metalų laužo supirkimo aikštelėje, esančioje Radiškės k., Kaltinėnų sen., Šilalės rajone, nustatyta, kad UAB „Metva“ aikštelės viršininkas P. B. nupirko 20 kg aliuminio metalo laužo ir 2,5 kg vario metalo laužo už 62 Lt. Pirkdamas spalvotųjų metalų laužą, neatliko įrašų apskaitos knygoje apie vykdytą metalo laužo supirkimo operaciją ir neįformino apskaitos dokumentais nupirkto 22,5 kg spalvotųjų metalų laužo (aliuminis, varis), tuo pažeisdamas Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 4 straipsnio l punktą, bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 49 patvirtintos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos 18 punktą, 21 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2006 m. birželio 29 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teismas nurodė, kad P. B. teismui paaiškino, jog 2006-04-12 Radiškės kaime jis su R. S. taisė automobilinį krautuvą kieme, kur yra jo asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos, o netoliese yra ir išsinuomotosios UAB „Metvos“ patalpos. Jiems bedirbant, atvažiavo nepažįstamas žmogus ir ėmė siūlyti pirkti metalo. P. B. pasakė, kad šiuo metu supirkimo punktas nedirba ir nesuperka jokio metalo. Atvykęs nepažįstamasis pradėjo prašyti nupirkti metalą, nes artėja Velykos ir jis, kartu su vaikais, tikėjosi iš surinkto metalo užsidirbti pinigų. Atvykėlis labai prašė nupirkti atvežtąjį metalo laužą, kurį surinko jo vaikai. Pats P. B. turi tris vaikus, todėl jam pagailo atvykėlio vaikų. Jis paskambinęs savo žmonai ir paprašęs atvežti pinigų, kad nupirktų metalo laužą. UAB „Metva“ nuo 2006-01-03 veikla sustabdyta ir metalas nesuperkamas. Pažeidimo jis savo valia nepadarė, o buvo išprovokuotas pareigūno. Liudytojas R. S. patvirtino, kad jis kartu su P. B. remontavo automobilinį krautuvą, UAB „Metva“ buvo uždaryta. Jis girdėjęs, kaip atvykėlis sakė, kad vaikai surinko metalą ir prašė jį priimti. P. B. sakė neturįs pinigų, bet atvykęs žmogus labai prašė, nes vaikai Velykoms norėjo gauti pinigų. Matė, kai atvažiavo P. B. žmona. Po kiek laiko atvažiavo daug žmonių, jų tarpe buvo ir metalo pardavėjas. Daugiau nieko pasakyti negali, nes remontavęs automobilinį krautuvą, ir tolesniais įvykiais nesidomėjęs. Liudytoja J. B. paliudijo, kad ji, vyro prašoma, atvežė pinigus į Radiškės kaimą.
Teismas konstatavo, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas dirbtinėmis sąlygomis ir buvo inspiruotas pareigūnų. Kova su nusikalstamumu turi vykti teisėtomis priemonėmis, jos negali pažeisti konstitucinių asmens teisių ir laisvių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 8 straipsnių. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad leidžiama kištis į Konvencijos 8 straipsnio saugomą sritį, kai toks kišimasis yra būtinas nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos apsaugos tikslais bei siekiant užkirsti kelią kriminaliniams nusikaltimams. Viešu interesu negalima pateisinti tokių įrodymų, kurie gauti išprovokavus nusikaltimą. Policijos provokacijomis gautų įrodinėjimo priemonių naudojimas negali būti pateisintas viešuoju interesu. Iki to momento, kol atvyko pareigūnas, siūlydamas P. B. pirkti metalo laužą, apie P. B. teisės pažeidimus nebuvo nieko žinoma. Jis anksčiau nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad valstybės ir jos institucijų pareiga yra užkirsti kelią nusikaltimams. Nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis gali būti tik viena iš priemonių, kai reikia išaiškinti asmens rengiamą, ar jau pradėtą daryti nusikaltimą. Teismas padarė išvadą, kad administracinis teisės pažeidimas buvo išprovokuotas pareigūno veiksmų, P. B. buvo verčiamas pareigūno atlikti priešingus teisei veiksmus.
Šalies argumentai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 29 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad administracinėje byloje surinkti įrodymai: 2006-04-12 patikrinimo aktas Nr. 8-8/92 apie atliktą UAB „Metva“ aikštelės Radiškės kaime Šilalės rajone patikrinimą dalyvaujant aikštelės viršininkui P. B. , aikštelės viršininko P. B. paaiškinimas dėl metalo laužo įsigijimo ir neįforminimo aplinkybių, visa kita papildoma medžiaga apie UAB „Metva“ aikštelės vykdomą veiklą (registravimo pažymėjimo, licencijų, aikštelės viršininko P. B. pareigybinių nuostatų kopijos) įrodo P. B. padarytą administracinį pažeidimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies l punktas, 2 punktas suteikia teisę tarnybos pareigūnams tikrinti fizinių bei juridinių asmenų ūkinę finansinę ar kitokią veiklą, atlikti fizinių bei juridinių asmenų patikrinimus. Patikrinimas buvo atliekamas minėtos įmonės darbo laiku ir jos teritorijoje dėl iš anksto žinomos informacijos apie tai, kad šios aikštelės darbuotojai, pirkdami metalo laužą, neįformina nustatyta tvarka visų reikiamų buhalterinių dokumentų. Nerealu, kad FNTT pareigūnai siūlytų pirkti metalo laužo kiekvienam atsitiktiniam asmeniui. Netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarka reglamentuota Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymu, Ūkio ministro 2002-02-12 įsakymu Nr. 49 „Dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo taisyklių patvirtinimo“ (2005-05-02 redakcija) patvirtintomis Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo taisyklėmis. P. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis nepadarė įrašų apskaitos knygoje ir neįformino apskaitos dokumentų, pažeisdamas 18 ir 21 punktus, tai P. B. padarė laisva valia ir šiems jo veiksmams FNTT pareigūnai neturėjo įtakos ir negalėjo jos turėti – jie buvo užfiksuoti po metalo laužo pardavimo atliekant patikrinimą. Nors metalo laužo pirkimo-pardavimo sandoris vyko pareigūnų iniciatyva, tačiau dėl paties metalo laužo atliekų nupirkimo fakto P. B. ir nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Jam, kaip teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos ir turinčios atitinkamą licenciją įmonės darbuotojui, nedraudžiama pirkti metalo laužą. Pareigūnai, parduodami metalo laužą, taip pat jokių teisės aktų nepažeidė ir jokio pažeidimo išprovokuoti negalėjo. Teismo išvada, kad pažeidimas buvo išprovokuotas FNTT pareigūnų veiksmų, neatitinka administracinėje byloje esančių įrodymų, t.y. neįforminti metalo laužo pirkimo fakto buhalteriniais dokumentais aikštelės viršininko P. B. niekas neprašė ir nesiūlė. Todėl negalima teigti, kad administracinis teisės pažeidimas buvo išprovokuotas pareigūnų.
Atsiliepimas
P. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad įrodymai, t.y. aktas ir jo paaiškinimas, neatspindi realių aplinkybių. Iš akto turinio atrodytų, kad trys finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjai nustatė, kad jis iš nenustatyto asmens nupirko nurodytą aliuminio metalo ir vario metalo laužą. Tačiau taip nebuvo, iš tikrųjų jis metalą nupirko iš tyrėjo A. Š. . Šios aplinkybės įrodo, kad patys tyrėjai jam pardavė metalą ir patys surašė aktą. Iš akto ir jo paaiškinimo atrodytų, kad jis iš nurodytų tyrėjų metalą nupirko kaip UAB „Metva“ Radiškės aikštelės viršininkas, atlikdamas savo tiesiogines pareigas. 2004 m. balandžio 12 d. jis jokių savo tiesioginių pareigų neatliko ir negalėjo atlikti, kadangi nuo 2006 m. sausio 3 d. Radiškės aikštelėje metalo supirkimo veikla buvo sustabdyta neribotam laikui. Apie tai buvo pranešta ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūrai. Šie dokumentai yra administracinėje byloje. Kad 2006 m. balandžio 12 d. nebuvo vykdoma jokia veikla, akivaizdu ir iš pateiktos juodųjų metalų laužo ir jų atliekų supirkimo apskaitos knygos, kurioje paskutinis įrašas padarytas 2005 m. gruodžio l d., o netauriųjų metalų supirkimo apskaitos knyga buvo Klaipėdoje, UAB „Metva“. Todėl jis, kaip Radiškės aikštelės viršininkas, negalėjo pirkti metalo laužo, tačiau tai padarė kaip eilinis pilietis. Tą dieną, kai buvo surašytas aktas, jis buvo teritorijoje, nes čia taip pat yra jam asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai, tvarkė savo asmeninius reikalus. Atvykusiam piliečiui paaiškino, kad jokio metalo laužo nesuperka, kadangi yra sustabdyta veikla. Iš nepažįstamo vyriškio sutiko nupirkti metalo laužą tik po gana ilgų maldavimų, graudenimų, kad Velykoms jo vaikai nori užsidirbti pinigų. Nepažįstamo vyriškio jam pagailo, todėl ir nupirko metalo laužą sau. Liudytoja J. B. parodė, kad tik jo paprašyta atvežė pinigus į aikštelę, kad galėtų atsiskaityti už metalo laužą. Kad jis nesupirkinėja metalo laužo, o teritorijoje tvarkė asmeninius reikalus, paliudijo liudytojas R. S. . Teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą, o pareigūnų veiksmus kvalifikavo kaip provokaciją. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjas A. Š. , aktyviais veiksmais apeliuodamas į jo sąžinę, jausmus, psichologiškai įtikino nupirkti metalo laužą, o po to pats ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Įstatyme nėra nurodyta, kad pareigūnai gali organizuoti tokio pobūdžio provokacijas, kurios neturi nieko bendro su fizinių ar juridinių asmenų veiklos patikrinimais. Skunde taip pat teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne už tai, kad jis nupirko metalo laužą, bet už tai, kad šio pirkimo neįformino atitinkamuose dokumentuose. Tai absurdiškas teiginys. Teismas norėjo visapusiškai ištirti administracinės bylos aplinkybes, tris kartus kvietė tyrėją A. Š. atvykti į teismo posėdį, tačiau pastarasis tą padaryti vengė, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šioje byloje traukiant P. B. administracinėn atsakomybėn buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 ir 8 straipsniai.
Administracinių teismų praktikos pripažįstama, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, tuo atveju, kai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, bylos dėl tokio teisės pažeidimo procesas Konvencijos požiūriu yra baudžiamasis, turi šios Konvencijos 6 straipsnyje, o taip pat – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamą teisę į teisingą teismo procesą.
P. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas pagal ATPK 193² straipsnio l dalį. Ši teisės norma nustato sankciją asmenims padariusiems pažeidimą, kvalifikuotiną pagal šią teisės normą – baudą nuo 2 000 iki 5 000 Lt. Tokio dydžio baudos gali būti taikomos asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn (BK 47 str.), be to, sutinkamai su ATPK 314 straipsnio 4 dalimi, tokio dydžio bauda gali būti pakeista administraciniu areštu iki trisdešimties parų. Taigi P. B. atžvilgiu vykstantis procesas Konvencijos požiūriu yra baudžiamasis, o jis turi teisę į teisingą teismo procesą.
Lietuvos Respublikos Seimui 1995 m. ratifikavus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei šios Konvencijos protokolus, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, galiojantis nuo 1985 metų balandžio 1 dienos, nebuvo išsamiai papildytas procesinėmis teisės normomis, įtvirtinančiomis Konvencijos garantuojamą teisę į teisingą teismo procesą. Nepaisant to, tai neatleidžia teismo, vykdančio teisingumą, bei institucijų, rengiančių administracinio teisės pažeidimo bylą teisminiam nagrinėjimui, renkančių įrodymus, nuo pareigos užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn, teisę į teisingą teismo procesą pagal tuos standartus, kurie yra pripažįstami Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs nagrinėjančių administracines bylas teismų dėmesį, kad Konvencijos normos yra abstraktaus pobūdžio ir siekiant suvokti Konvencijos suteikiamų teisių turinį, administraciniams teismams būtina vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A3-750-04 ir kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismas 1998 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją. Šiame sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad įrodymų priimtinumas pirmiausia yra nacionalinės teisės reglamentavimo dalykas ir kad pagal bendrą taisyklę įvertinti jiems pateiktus įrodymus turi nacionaliniai teismai. Teismo uždavinys pagal Konvenciją – ne nuspręsti, ar liudytojų parodymai buvo tinkamai priimti kaip įrodymas, bet nustatyti, ar procesas kaip visuma, įskaitant būdą, kuriuo buvo gauti įrodymai, buvo teisingas. Teisė į teisingą teismo procesą užima tokią svarbią vietą, kad negali būti paaukota praktinių sumetimų vardan. Viešasis interesas kovoti prieš teisės pažeidimus negali pateisinti įrodymų, gautų dėl to, kad policija sukurstė padaryti teisės pažeidimą, naudojimo. Šioje byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą nustatęs, kad neatrodė, jog kompetentingos valstybės institucijos turėjo pakankamą pagrindą įtarti, kad pilietis Teixeira de Castro buvo narkotikų prekeivis; priešingai, jis neturėjo teistumo, ir dėl jo nebuvo pradėtas išankstinis tyrimas. Jis nebuvo žinomas policijos pareigūnams, užmezgusiems su juo kontaktą tarpininkaujant V.S. ir F.O. Be to, narkotikų nebuvo pareiškėjo namuose. Jis įgijo juos iš trečiojo asmens, kuris savo ruožtu jų gavo iš dar kito asmens. Nenustatyta, kad sulaikymo metu pareiškėjas turėjo daugiau narkotikų, negu prašė policijos pareigūnai, t.y. padarė daugiau, negu jį sukurstė padaryti policija. Nebuvo įrodymų, patvirtinančių Vyriausybės argumentą, kad pareiškėjas buvo linkęs daryti nusikaltimus. Vertinant šias aplinkybes, Europos Žmogaus Teisių Teismas padarė išvadą, kad du policijos pareigūnai neapsiribojo vien tik pasyviu piliečio Teixeira de Castro neteisėtos veiklos tyrimu, bet darė tokio pobūdžio įtaką, kad sukurstytų pareiškėją įvykdyti teisės pažeidimą. Galiausiai Teismas pažymėjo, kad savo sprendimuose vidaus teismai nurodė, jog pareiškėjas buvo nuteistas iš esmės dviejų policijos pareigūnų parodymų pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad du policijos pareigūnai, sukurstydami pareiškėją padaryti teisės pažeidimą, kai nebuvo nieko, kas rodytų, jog ji būtų padaryta be jų įsikišimo, peržengė slaptųjų agentų veiklos ribas. Šis įsikišimas ir jo panaudojimas ginčijamame teisminiame procese reiškė, kad pareiškėjui nuo pat pradžių buvo galutinai atimta teisė į teisingą procesą. Taigi 6 straipsnio 1 dalis buvo pažeista.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2003 m. liepos 22 d. sprendime byloje Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę konstatavo, kad tam, jog galėtų būti daroma išvada, ar iš tiesų asmuo buvo išprovokuotas policijos pareigūnų padaryti teisės pažeidimą, teismas turi ištirti visą eilę aplinkybių, taip pat – policijos operacijos pagrindą, policijos pareigūnų dalyvavimo darant teisės pažeidimą pobūdį ir laipsnį, bei bet kokio policijos taikyto skatinimo ar spaudimo pobūdį (§ 57).
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2006 m. kovo 15 d. sprendime Vanyan prieš Rusiją konstatavo, kad kai iš bylos duomenų seka, jog slapti pareigūnai savo veikla išprovokavo teisės pažeidimą, pažeidimas kyla iš slaptų pareigūnų veiklos ir nėra duomenų, kad pažeidimas galėjo būti padarytas be jų įsikišimo, ši veikla gali būti apibūdinama kaip pažeidimo sukurstymas. Tokia pareigūnų veikla ir jos rezultatų panaudojimas gali sąlygoti tai, kad teismo procesas bus neteisingas, o proceso trūkumų nebus galima pašalinti. Šioje byloje teismas pripažino Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą inter alia konstatavęs, kad policijos pareigūnai, tirdami asmens neteisėtą elgesį, netyrė jo iš esmės pasyviu būdu (§ 47, 49).
Administracinėje byloje nustatyta, kad 2006-04-12 Radiškės kaime Šilalės rajone P. B. metalo laužą pardavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyriaus tyrėjas A. Š. , metalo laužas priklausė šiam tyrėjui (2007-01-23 pažyma Nr. 25-8/01-62). Tas pats tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformulavo kaltinimą P. B. pažeidus ATPK, po to pats atsiėmė metalą, o pinigus grąžino P. B. (b.l. 5).
Byloje nustatyta, kad P. B. gavęs pasiūlymą pirkti metalą atsisakė, atvykusiam piliečiui paaiškinęs, kad metalo laužo nesuperka, kadangi yra sustabdyta aikštelės veikla. P. B. sutiko metalą nupirkti po ilgų A. Š. prašymų, šiam nurodžius, kad metalą surinko jo vaikai ir jiems reikia pinigų Velykoms. Šiuos P. B. paaiškinimus patvirtino liudytojas R. S. . Byloje nėra jokių įrodymų, priešingų P. B. paaiškinimams. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyriaus pareigūnai nagrinėjant bylą teisme dalyvauti atsisakė (b.l. 25, 29). Teismas ėmėsi visų ATPK numatytų priemonių, kad tyrėjas A. Š. atvyktų į teismo posėdį, bet pastarasis į teismą duoti parodymų neatvyko.
Byloje nustatyta, kad metalo laužo supirkimo aikštelės esančios Radiškės k., Kaltinėnų sen. veikla nuo 2006-01-03 sustabdyta (b.l. 34, 35), metalų laužo ir jų atliekų supirkimo apskaitos knyga buvo Klaipėdoje, UAB „Metva“ patalpose, t.y. P. B. neturėjo jokios galimybės nupirktą metalo laužą 2006-04-12 apskaityti įstatymu numatytu būdu.
Iš nustatytų aplinkybių seka, kad pažeidimas kilo jį sumanius pareigūnui, jam aktyviai, intensyviai manipuliuojant menamais vaikų interesais, įtikinėjant ir spaudžiant P. B. pažeidimą įvykdyti. Teismas atmeta apelianto argumentą, kad teismas turi vertinti atskirai metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartį ir metalo laužo įforminimą. Iš Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 1-4 straipsnių seka, kad netauriųjų metalų laužas ir atliekos superkamos laikantis tam tikros vieningos tvarkos ir nėra jokio pakankamo pagrindo šios vieningos tvarkos atskirus elementus išskirti ir vertinti atskirai, be to, kaip jau minėta P. B. neturėjo jokios galimybės teisėtai nupirkti metalo laužą 2006-04-12.
Taip pat byloje nustatyta, kad atlikus metalo laužo aikštelės patikrinimą, nebuvo nustatyta daugiau jokių pažeidimų be 2006-04-12 P. B. nupirktų 20 kg aliuminio metalo laužo ir 2,5 kg vario metalo laužo neapskaitymo įstatymų nustatytu būdu (b.l. 6).
Iš bylos medžiagos ir apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2007-01-23 pažymos Nr. 25-8/01-62 neseka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyrius turėjo patikimų ir konkrečių duomenų, kad būtent P. B. vykdo neteisėtą veiką, supirkdamas metalo laužą ne įstatymų nustatytu būdu.
Byloje esantys duomenys, kad P. B. iš pradžių atsisakė pirkti metalo laužą, jam priklausančioje teritorijoje buvo dėl to, kad su R. S. taisė automobilinį krautuvą kieme, neturėjo net nedidelės pinigų sumos sumokėti už metalo laužą ir ją gavo tik po tam tikro laiko, kai pinigus atvežė žmona, kad jokių daugiau pažeidimų pareigūnai nenustatė, paneigia apelianto teiginius, esą P. B. nuolat vykdo neteisėtą metalų laužo supirkimo veiklą.
Iš šių nustatytų aplinkybių seka, kad byloje nėra duomenų, kad pažeidimas, kuriuo kaltinamas P. B. , galėjo būti padarytas be policijos pareigūnų įsikišimo, policijos pareigūnai neapsiribojo vien tik iš esmės pasyviu P. B. galimai neteisėtos veiklos tyrimu, bet darė tokio pobūdžio įtaką, kad sukurstytų P. B. įvykdyti teisės pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pažeidimo P. B. savo valia nepadarė, o buvo išprovokuotas pareigūno.
Dėl to teismas daro išvadą, kad policijos pareigūno A. Š. 2006-04-12 dėl metalo laužo pardavimo už 62 Lt P. B. surinkti duomenys yra neteisėti, gauti pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir jais P. B. kaltė padarius ATPK 193² str. l d. numatytą pažeidimą negali būti grindžiama. Be šių įrodymų byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad P. B. pažeidė ATPK 193² straipsnio l dalį, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas išvados, kad byloje buvo pažeistas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis nepagrindė, tokio pažeidimo apeliacinės instancijos nenustatė, todėl ši išvada šalinama iš skundžiamo teismo nutarimo. Dėl paminėto, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu, patikslinant nutarimo motyvus, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.