- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-852-508-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-01303-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Algirdas Remeika, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. K., M. G.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-852-508-2013
Teisėjas: L. Šablevičienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01303-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.;
1.2.14.1.2.2.;1.2.26.2.1.; 2.4.7.
2013 m. spalio 23 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Vitalijui Jaroščenkai, nuteistajam A. K., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (svetimu turto pagrobimas 2012-12-21), BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas 2012-12-21), BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas 2013-01-17 apie 01.00 val.), BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas 2013-01-17 apie 03.00 val.), BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas laike nuo 2013-01-13 iki 2013-01-21), BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas laike nuo 2013-01-31 iki 2013-02-07) ir nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (svetimu turto pagrobimas 2012-12-21) – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas 2012-12-21) - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimas 2013-01-17 apie 01.00 val.) - 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimas 2013-01-17 apie 03.00 val.) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimas laike nuo 2013-01-13 iki 2013-01-21) - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimas laike nuo 2013-01-31 iki 2013-02-07) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (dviejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-06-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 3 (trijų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimas. Bausmę pasiųstas atlikti į nepilnamečių pataisos namus. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2013-07-05. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo šioje byloje laikas nuo 2013-01-21 iki 2013-01-23, nuo 2013-02-14 iki 2013-02-15.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. G., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad 2012-12-21 apie 22.00 val., jis ir M. G., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio PEUGEOT BOXER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 40 Lt vertės plaktuką, 350 Lt vertės kampinį šlifuoklį „Makita“, 150 Lt vertės prailgintuvą, 35 Lt vertės kirvį, 50 Lt vertės žirkles, viso turto už 625 Lt.;
be to jis 2012-12-21 apie 22.30 val., viešoje vietoje - pastato, esančio Šėtos 112, Kėdainiai, kieme, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: plaktuku išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, 77,14 Lt vertės durų stiklą, 105,96 Lt vertės kambario dvigubą lango stiklą, taip padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 183,10 Lt turtinę žalą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
be to 2013-01-17 apie 01.00 val., jis ir M. G., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, išdaužę automobilio durelių lango stiklus, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį PEUGEOT BOXER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, iš kur pagrobė svetimą, 277 Lt bendros vertės, turtą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 120 Lt vertės tvirtinimo diržų komplektą, 52 Lt vertės raktų galvučių komplektą, 36 Lt vertės raktų komplektą, 20 Lt vertės tvirtinimo diržų įtempėją, 20 Lt vertės tempimo virvę, S. K. priklausančius 17 Lt vertės mobilaus ryšio telefono pakrovėją, 12 Lt vertės elektros jungiklį „Schneider“;
be to, 2013-01-17 apie 03.00 val., jis ir M. G., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, įsibrovė į sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, namo penktame aukšte, iš kur pagrobė svetimą turtą - E. V. priklausančią 50 Lt vertės skrudintuvę „Kenwood“;
be to jis ir M. G., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, laikotarpiu nuo 2013-01-13 09 val. iki 2013-01-21 08.35 val., teisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, per trečio aukšto balkoną įsibrovė į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, ketvirto aukšto užrakintą balkoną, iš kur pagrobė svetimą turtą - A. P. valdomą 500 Lt vertės dviratį „Texo“;
taip pat jis nuo 2013-01-31 13 val. iki 2013-02-07 13 val., teisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, išlaužęs durų spyną ir staktą, įsibrovė į V. J. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, iš kur pagrobė svetimą, V. J. priklausantį 290 Lt bendros vertės, turtą: 100 Lt vertės dujinę viryklę „Klass“, 70 Lt vertės gartraukį „Beko“, 40 Lt vertės elektrinę sumuštinių keptuvę, 30 Lt vertės elektrinį šildytuvą, 50 Lt vertės magnetolą „Condor“.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendį. Apeliantas teigia, kad jį apkalbėjo jo bendrininkas M. G.. Tai jam prisipažino pats M. G.. Jis keitė parodymus, nes taip jam liepė kriminalistai, todėl apeliantas buvo pripažintas kaltu dėl penkių veikų, kuriose nedalyvavo. Apeliantas teigia, kad dėl jų jis turėtų būti išteisintas. Apeliantas prisipažįstą dalyvavęs tik vagystėje iš J. buto, todėl jam turėtų būti skirta mažesnė bausmė, kad galėtų greičiau atlyginti žalą. Apeliantas prašo atsižvelgti į jauną jo amžių, į tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tvarkingą šeimą ir juo besirūpinančius tėvus, nori mokytis ir susikurti normalų gyvenimą, taip pat į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo A. K. gynėją ir nuteistąjį A. K., prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Šalies argumentai
Apeliantas prisipažįsta įvykdęs tik vieną nusikalstamą veiką, teigia, kad kitų penkių veikų nėra įvykdęs, todėl dėl jų turėtų būti išteisintas. Apeliantas teigia, kad jis buvo apkalbėtas kito nuteistojo M. G. ir tik remiantis jo parodymais buvo nuteistas. Taigi apeliantas nesutinka su byloje atliktu įrodymu vertinimu.
Tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, bei pagrįstai A. K. pripažino kaltu pagal visas jam inkriminuotas BK veikas. Jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, o M. G. parodymai buvo tik vienas iš duomenų šaltinių, padėjusių atskleisti nusikalstamą veiką ir pagrįsti apelianto kaltę, tačiau ne vienintelis. Visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami ir tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje. Nė vienas byloje esantis įrodymas neturi prioritetinės, išskirtinės reikšmės, kuriuo vieninteliu gali būti pagrindžiama kaltinamojo kaltė. Netgi kaltinamojo prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką negali būti vienintelis jo kaltę pagrindžiantis įrodymas, jis taip pat yra vertinamas su kitais byloje surinktais duomenimis. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis), tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys teismo buvo tiesiogiai ištirti ir įverti laikantis BPK 20 str. nurodytų reikalavimų.
Byloje nenustatyta, kad renkant bylos duomenis, butų buvę padaryti esminiai BPK pažeidimai, suvaržę nuteistųjų teises ar kitaip sutrukdę teismui priimti teisingą sprendimą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo bendrininkas M. G. pakeitė savo parodymus į nepalankius apeliantui, nes taip liepę kriminalistai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. G. nuo pat pirmų apklausų ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ir nurodė, kad jas įvykdė kartu su A. K., savo parodymus patvirtino ir patikrinimo vietoje metu. M. G. parodymai nuoseklūs, jis buvo apklausiamas dalyvaujant advokatui, savo parodymus perskaitė ir pasirašė, todėl negali būti daroma jokia prielaida, kad jam buvo daromas spaudimas duoti nepalankius A. K. parodymus. Priešingai, M. G. nurodė, kad būtent A. K. per kitus asmenis darė spaudimą pakeisti parodymus jo naudai, priešingu atveju grasino susidoroti. Tai patvirtinta ir A. K. viešai, teisiamojo posėdžio metu, M. G. išsakyti grasinimai. Taigi, būtent dėl to, kad M. G. bijojo apelianto, jis bandė pakeisti parodymus į jam palankius, tačiau vėliau teismo posėdyje iš esmės visgi patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, M. G. parodymus patvirtino ir nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys, pats A. K. nurodęs, kad tarp jo ir M. G. buvo geri santykiai, todėl pagrindo apkalbėti nebuvo. Ir nors apelianto kaltės pagrindimui buvo naudojami ir netiesioginiais įrodymai, tačiau, kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje, tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai yra svarbūs bylos nagrinėjimui, nes visi jie padeda atskleisti išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus - tiek apeliantą kaltinančius, tiek teisinančius bylos įrodymus, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius duomenis, o prieštaringus, nenuoseklius parodymus, taip pat ir nepagrįstus kaltinimus, atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Teismo nuosprendyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių ir pagrįstai padaryta išvada, kad liudytojų, nukentėjusiųjų, nuteistojo M. G. parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje susijungia nuoseklia ir logiška grandine, juos patvirtina byloje ištirti rašytiniai įrodymai. Esant tokiai situacijai, teismas teisingai rėmėsi nuteistojo M. G. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad nusikaltimus padarė veikdamas kartu su A. K., nes padarė kategorišką išvadą, kad M. G. parodymais nėra pagrindo netikėti.
Apeliantas taip pat nenurodė jokios pagrįstos priežasties, dėl kurios negalima būtų tikėti M. G. parodymais, nes kaip pažymėta, jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys kitoms bylos aplinkybėms, nenustatytas ir jo priešiškumas nuteistajam. Todėl A. K. teiginys, kad jis nedalyvavo įvykdant penkias jam inkriminuotas veikas, niekuo nepagrįstas ir vertintinas tik kaip gynybinė versija, bandymas palengvinti savo padėtį.
Priešingai, apelianto kaltė dėl visų jam inkriminuotų veikų įrodyta. Kad kaltinamasis įvykdė vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio Peugeot Boxer, val. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ne tik M. G. parodymai, bet ir liudytojas O. Č., kuris pats matė kaip abu nuteistieji įlindo į minėtą automobilį, vėliau abu kaltinamieji pas jį atnešė pasaugoti daiktus, kurie buvo atpažinti kaip pavogti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pavogtus daiktus O. Č. perdavė policijai.
Liudytojas O. Č. patvirtino matęs ir kaip A. K., anksčiau iš Peugeot Boxer pavogtu plaktuku išdaužė viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ durų stiklą. Kad A. K. išdaužė viešbučio stiklą patvirtino ir M. G. bei liudytojų J. R. ir G. B. parodymai. Kad A. K. galėjo įvykdyti veiką numatyta BK 284 str. 1 d., patvirtina ir tai, kad langas buvo išmuštas būtent ką tik iš Peugeot Boxer pavogtu plaktuku, o pats nuteistasis neneigia prieš pat įvykį buvo užėjęs pas liudytojus paprašyti cigaretės.
Taigi, nuteistojo M. G. ir liudytojų parodymai sudaro vieningą seką, kurie patvirtina, jog A. K. atliko nusikalstamus veiksmus ir įvykdė nusikaltimus numatytus BK 178 str. 1 d., 284 str. 1 d.
Dėl kitų nusikalstamų veikų, įvykdytos vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio Peugeot Boxer val. Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. D. ir E. V. priklausančio sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, namo penktame aukšte, A. P. dviračio „Texo“ vagystės A. K. kaltę patvirtina nuoseklūs ir ypač išsamūs M. G. parodymai.
M. G. kategoriškai patvirtino, kad vagystę iš UAB „Telšių statyba“ automobilio Peugeot Boxer val. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė kartu su A. K.. Jiedu atsuktuvais išmušė po vieną langą ir kartu iš automobilio pavogė tvirtinimo diržų komplektą, raktų galvučių komplektą, raktų komplektą, tvirtinimo diržų įtempėją, tempimo virvę, mobilaus ryšio telefono pakrovėją, elektros jungiklį. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo išdaužti du abiejų pusių priekinių langų mažesnieji stiklai, todėl pagrįstai manytina, kad veikė du asmenys. Be to, iš automobilio išnešta nemažai gan griozdiškų daiktų, kurių gabenimas vienam asmeniui iš vagystės vietos būtų sudėtingas, o M. G. paaiškino, kad daiktai buvo nunešti paslėpti į sandėliuką, esantį Šėtos g. 116. Taigi M. G. parodymų nuoseklumas ir atitikimas kitoms aplinkybėms, leidžia daryti išvadą, kad jie yra patikimi, todėl galima tikėti ir ta jų dalimi, kuria jis prisipažįsta veikęs kartu su A. K..
M. G. kaltu prisipažino ir dėl vagystės iš sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, namo penktame aukšte, iš kur buvo pavogta nukentėjusiajai E. V. priklausanti skrudintuvė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vagystė įvykdyta po to, kai buvo apvogtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilis Peugeot Boxer, 2012-01-17, tik vėliau, apie 03.00 val., taigi, tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji tą vakarą jau ilgą laiką leido kartu, todėl ši aplinkybė visiškai patvirtina ir tai, kad nuteistieji galėjo įvykdyti vagystę ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio. M. G. paaiškino, kad kartu su A. K. nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo penktą aukštą pasišildyti. Pamatęs sandėliuką, A. K. pasiūlė į jį patekti. Sandėliuko durys nebuvo užrakintos, tačiau buvo uždėtos su lenta, jie abu su A. K. užėjo į sandėliuką ir M. G. iš ten paėmė skrudintuvę bei prailgintuvą. Daiktus abu su A. K. nunešė į butą pas O. Č. ir Daugėlą. Skrudintuvę vėliau pardavė Žukienei už 20 Lt. Prailgintuvas liko pas Daugėlą. Savo parodymus M. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir akistatos su A. K. metu, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.
Dėl A. P. dviračio vagystės taip pat abejonių nekelia M. G. nuoseklūs paaiškinimai, kad jis ją įvykdė kartu su A. K., nes tai patvirtina vagystės aplinkybės. Nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad balkono spyna sugadinta nebuvo, į balkoną buvo patekta iš kito aukšto. Įvykio vietos apžiūra patvirtino, kad dviratis buvo pavogtas iš užrakinto ketvirto aukšto balkono, nesugadinus spynos. M. G. parodė, kad A. K. per žemesnio aukšto neužrakintą balkoną užlipo į rakinamą ketvirto aukšto balkoną ir dviratį nuleido į trečio aukšto balkoną, kur laukė M. G.. Taigi vagystė buvo padaryta gan sudėtingomis sąlygomis, vienam padaryti tai būtų itin sunku, todėl M. G. negalėjo veikti vienas, o jo išsamūs paaiškinimai apie vagystės aplinkybes neleidžia abejoti parodymų teisingumu, taigi ir tuo, kad jis prisipažino veikęs kartu su A. K..
Taigi M. G. davė logiškus, nuoseklius, išsamius parodymus, nuodugniai paaiškinimo apie įvykdytų vagysčių aplinkybes, eigą, taip pat ir apelianto veiksmus, daiktų slėpimą, realizaciją, todėl juo netikėti nėra pagrindo. Be to, M. G. neturėjo jokio motyvo dėl nusikalstamų veikų apkaltinti apeliantą, priešingai, taip jis net pasunkino savo atsakomybę, nes jam buvo inkriminuotas bendrininkavimas, kuris nuosprendžiu skiriant bausmę pripažintas sunkinančia aplinkybe, taigi nėra pagrindo netikėti jo parodymais, kad nusikaltimus jis vykdė kartu su A. K..
Atsižvelgtina į tai, kad A. K. parodymais, kuriais jis neigia įvykdęs nusikaltimus, verčia abejoti būtent jų nenuoseklumas. Ikiteisminio tyrimo metu jis neigė įvykdęs ir vagystę iš V. J. buto, tačiau teismo posėdžio metu visiškai pakeitė savo parodymus bei dėl šios veikos prisipažino. Jo kaltę patvirtino ir O. Č., A. D. parodymai, kuriais jie patvirtino, kad A. K. paprašė pasaugoti jo daiktus, tarp kurių buvo ir būtent iš V. J. buto išneštų daiktų, bei tai, kad pas nuteistąjį buvo rasta iš V. J. pavogta magnetola. O N. M. patvirtino, kad jos sugyventiniui E. J. A. K. pasiūlė pirkti dujinė plytelę ir garintuvą „Beko“, tačiau jie nupirko tik garintuvą, kuris vėliau pasirodė vogtas. Įvykio vietoje rasto avalynės pėdsako tyrimas parodė, kad jis sutapo su A. K. sportinių batų „Nike“ pėdsaku. Toks nenuoseklus nuteistojo elgesys leidžia abejoti ir kitais jo duotais parodymais, nes kaltu dalyje jis prisipažino tik tada, kai visi įrodymai akivaizdžiai buvo prieš jį. Pažymėtina, jog abu kaltinamieji veikė vėlai naktį, kai beveik nėra tikimybės sutikti pašalinių žmonių, veikė tik dviese, kad būtų kuo mažiau liudytojų, pavogtus daiktus dažniausiai realizuodavo M. G. arba juos palikdavo saugoti pažįstamam O. Č..
Teisėjų kolegija neabejoja pirmosios instancijos padaryta išvada, kad A. K. įvykdė jam inkriminuotą po vieną nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 1 d., ir 284 str. 1 d. bei keturias nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d. Įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. A. K. kaltė teisingai buvo grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Apylinkės teismas, nuosprendį grindė ne spėliojimais ir prielaidomis ar prieštaringais parodymais, o teisme ištirtais įrodymais, kuriais nėra objektyvaus pagrindo abejoti.
Nors apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir skirti mažesnę bausmę, tačiau pirmosios instancijos teismas A. K. skyrė bausmes, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų BK VIII skyriuje. Netgi teismas jam, kaip nepilnamečiui, paskyrė mažesnes laisvės atėmimo bausmes nei už nusikaltimą galimos paskirti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, todėl pagal atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžio dar labiau mažinti nėra pagrindo. Bausmės teisingai tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., galutinę subendrintą bausmę paskiriant 2 (dviejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą. Taip pat pagrįstai, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., dalinio sudėjimo būdu ši bausmė subendrinta su 2012-06-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 3 (trijų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimas. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo šioje byloje laikas nuo 2013-01-21 iki 2013-01-23, nuo 2013-02-14 iki 2013-02-15.
Taigi, kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį, bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, todėl jos keisti nėra pagrindo.
Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Kadangi apeliaciniame skunde nebuvo nurodytas prieštaravimas dėl įskaitymo į bausmę kardomojo kalinimo laiko pagal kitą subendrintą nuosprendį, tokia nuteistojo nuomonė išsakyta tik posėdžio metu, šis klausimas nenagrinėjamas. LR BPK 360 str., 361 str. nuostatos nurodo, kad neaiškumai ir abejonės dėl kardomosios priemonės įskaitymo gali būti išsprendžiami nuosprendžio vykdymo metu, tai atlieka pats pirmosios instancijos teismas priėmęs nuosprendį ar pagal proceso dalyvių, ar bausmės atlikimo vietos administracijos prašymus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas A. K. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, todėl keisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, dėl šių priežasčių nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.