Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 428 – 198 / 2012

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1008-812/2012 pagal ieškovo O. K. ieškinį atsakovui S. K., trečiajam asmeniui G. K. dėl materialinio išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo vertinimu, visuma nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad ieškovui O. K. reikalinga parama. Tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas, pasirinkdamas studijų formą dieniniame skyriuje ir žinodamas, kad neturi pajamų studijuoti, neieškojo ir neieško darbo, nesidomėjo galimybe tęsti studijas kita forma (neakivaizdine ar vakarine) ir dirbti, nesikreipė ir nesidomėjo dėl valstybės remiamos paskolos studijoms suteikimo, jo mokymosi rezultatai nėra geri ir pakankami stipendijai gauti. Tokiu būdu, teismas pripažino, kad ieškovas neišnaudojo visų protingų galimybių pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo studijoms universitete ir pragyvenimui. Nors O. K. mokosi dieniniame skyriuje, tačiau jis yra sveikas, darbingas ir turi galimybę ne tik studijuoti, bet ir įsidarbinti (studijuoti ir dirbti), dirbti ne pilną darbo dieną, savaitę (t. y. po paskaitų, savaitgaliais, atostogų metu) ir taip užsidirbti dalį lėšų savo pragyvenimui arba gerai mokytis ir gauti stipendiją. Vertindamas ieškovo tėvų galimybes teikti išlaikymą pilnamečiui sūnui, teismas pripažino, kad abiem tėvam teikti ieškovui jo prašomo priteisti dydžio išlaikymą po 500 Lt ar teismo nustatyto ieškovo būtinų pragyvenimo išlaidų dydžio sumą po 400 Lt būtų akivaizdžiai per didelė našta. Teismo nuomone, prašomo priteisti išlaikymo dydis yra per didelis, nes ir pats ieškovas turi prisidėti prie savo paties išlaikymo, o tokių pastangų ieškovas nedėjo. Didesnio dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo, jam neturint savarankiškų pajamų, teismo nuomone, padarytų esminės žalos tiek išlaikymą privalančiam teikti S. K., tiek kitiems jo šeimos nariams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo O. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsakovo S. K. atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 str. 1 d., pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai.

Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; kt.). Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2011-01-19 sulaukė pilnametystės. Nuo 2011-09-01 studijuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakultete lietuvių filologiją, studijų trukmė – 4 metai, numatoma studijas baigti 2015-06-30. Ieškovas ieškiniu prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo 2011-01-19 (jo pilnametystės) iki jis mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis negu 24 metų. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad pradėjus studijuoti universitete, jam būtina parama, kadangi dėl paskaitų grafiko jis neturi galimybės dirbti ir užsidirbti, o jo motinai vienai išlaikyti per daug sudėtinga. Ieškovas nurodė, kad jo minimalių poreikių tenkinimui per mėnesį reikia apie 1 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, sprendime konstatavęs, jog ieškovas neišnaudojo visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo studijoms universitete ir pragyvenimui, o prašomo priteisti 500 Lt dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo, jam neturint savarankiškų pajamų, padarytų esminės žalos tiek išlaikymą privalančiam teikti atsakovui, tiek kitiems jo šeimos nariams. Ieškovas apeliaciniame skunde ginčija priteisto išlaikymo dydį, apeliacinės instancijos teismo prašydamas jį padidinti iki 500 Lt, be to, nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netenkinti jo reikalavimo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo pilnametystės (2011-01-19), apeliaciniame skunde prašo išlaikymą priteisti nuo studijų pradžios (2011-09-01). Kaip jau minėta, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, esminės CK 3.194 str. 3 d. taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, jog ieškovui iš esmės reikalinga papildoma parama iš tėvo, tačiau abiem tėvam teikti ieškovui paramą po 500 Lt būtų akivaizdžiai jiems per didelė našta.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, jog ieškovas, studijuodamas universitete, niekur nedirba, stipendijos negauna, pajamų neturi, turto taip pat neturi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai atmetė ieškovo paaiškinimus, jog jis atsisako ieškotis darbo dėl to, kad studijuoja tik pirmame kurse. Kaip pažymėjo teismas, nėra būtina ieškotis darbo, susijusio su būsima specialybe, o su studijų krūviu ieškovas turi išmokti susitvarkyti racionaliai organizuodamas savo dienotvarkę. Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą, vertinamas jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai, tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nuosekliai teigė, jog neišgali teikti ieškovui jo prašomos paramos. Byloje nustatyta, jog atsakovas šiuo metu ieško vairuotojo darbo, 2012 m. darbo biržoje buvo gavęs pasiūlymą dirbti kurjerių tarnyboje vairuotoju, tačiau dėl darbo patirties neturėjimo darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, 2011-01-25-28 bei 2011-01-31 buvo įgijęs verslo liudijimą, tačiau pagal jį nedirbo, 2011-05-11-13 dirbo IĮ „Šasi“, besiverčiančia automobilių remontu, tačiau dėl darbo patirties neturėjimo ir sveikatos problemų darbo tęsti negalėjo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad būtent dėl sveikatos būklės statybos darbų dirbti negalėtų, ieškos tik vairuotojo darbo ar tokio darbo, kuris atitiktų jo sveikatos būklę (b. l. 126-131). Esant tokioms aplinkybėms, atmestini skundo argumentai, jog neatitinka tikrovės sprendimo išvados dėl atsakovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu atsakovas yra bedarbis, darbo biržoje registruotas nuo 2010-10-21, išmokų negauna. Tikėtina atsakovo paaiškinimais, kad jis yra išlaikomas sutuoktinės R. K., jos lėšomis yra išlaikomas ir gerinamas būstas. Tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Būtent įvertinus ieškovo tėvų turtinę padėtį akivaizdu, jog tiek S. K., tiek G. K. turtinė padėtis yra panaši – abu tėvai turi nekilnojamąjį turtą – būstus, kuriuose gyvena, po du automobilius. Ieškovo tėvai, be ieškovo, kitų vaikų nei nepilnamečių, nei pilnamečių neturi.G. K. pusę darbo užmokesčio skiria ilgalaikiam būsto įgijimo kreditui grąžinti ir jai pragyvenimui lieka apie 1 000 Lt, o S. K. yra bedarbis, tačiau dirba jo sutuoktinė, kurios pajamos per mėnesį yra apie 2 000 Lt, kas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl S. K. pajamų dalis per mėnesį sudaro taip pat apie 1 000 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog atsakovas nėra pajėgus teikti 500 Lt dydžio išlaikymą pilnamečiui sūnui, kadangi, kaip minėta, atsakovas pajamą negauna, jo galimybės įsidarbinti ribotos.

Priešingai apelianto teiginiams, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir pagrindė, kokios yra būtinos su studijomis susijusios ieškovo išlaidos. Iš ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovas yra sveikas, vaistus perka tik sezoninėms peršalimo ligoms gydyti, vartoja maisto papildus organizmui stiprinti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą šias aplinkybes taip pat patvirtino, paaiškindamas, kad ieškovo fizinė sveikata yra gera, jis žaidžia krepšinį, susitikę su ieškovu ir jo motina 2009-2010 niekada negirdėjo apie kokias nors sūnaus sveikatos problemas. Tokiu būdu, byloje esant pateiktiems rašytiniams įrodymams – išrašams iš medicinos dokumentų bei receptams, kurie parengti bei išrašyti 2010 m., t. y. ieškovui būnant nepilnamečiu, teismas pagrįstai juos atmetė kaip nesusijusius su byla.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai nustatyto išlaikymo priteisimo momento. Kaip matyti, ieškovas studijuoti pradėjo 2011-09-01, į teismą dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi tik 2012-01-12. Iš AB SEB banko pažymos apie mokėjimus nustatyta, kad atsakovas teikė išlaikymą ieškovui po 200 Lt kas mėnesį iki pilnametystės ir toliau mokėjo po 200 Lt nuo ieškovo pilnametystės iki 2011-06-22 (b. l. 46). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų mokėjęs išlaikymo įsiskolinimą ieškovui. Tokiu būdu, akivaizdu, jog jau nuo 2011-06-22 ieškovas iš esmės žinojo apie negaunamą išlaikymą iš tėvo, tačiau į teismą nesikreipė.

Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, jog pačiam ieškovui iš esmės nesistengiant gauti lėšų savo poreikiams tenkinti, esant ribotoms galimybėms atsakovui teikti paramą sūnui, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo 2011-01-19 (apeliaciniame skunde nuo 2011-09-01) iki kol jis mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis negu 24 metų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai O. K. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš S. K. išlaikymą sūnui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-12 iki 2015-06-30, iki O. K. baigs bakalauro studijas Vilniaus universitete dieniniame skyriuje. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą.

Apeliacinis skundas netenkintinas, nes nėra pagrindo jame nurodytais motyvais keisti priimtą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.