- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- eA-342-789/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00432-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovų įstaiga, Alytaus apskrityse
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės meras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės merui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės merą pakeisti Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymus ir panaikinti jų 11.7 punktuose nustatytą specialųjį reikalavimą labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymas, ŠTĮ) 59 straipsnio 2 daliai bei Kvalifikacinių reikalavimų aprašo 4.6 ir 4.7 punktams.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės meras 2020 m. liepos 17 d. potvarkiu Nr. M22-66 patvirtino (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pareigybės aprašymą, 2020 m. liepos 17 d. potvarkiu Nr. M22-65 – (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pareigybės aprašymą, 2020 m. liepos 22 d. potvarkiu Nr. M22-72 – (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymą, 2020 m. liepos 17 d. potvarkiu Nr. M22-64 – (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pareigybės aprašymą, 2020 m. liepos 22 d. potvarkiu Nr. M22-74 – (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pareigybės aprašymą, 2020 m. liepos 22 d. potvarkiu Nr. M22-77 – (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymą, 2020 m. liepos 17 d. potvarkiu Nr. M22-67 – (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymą, 2020 m. liepos 22 d. potvarkiu Nr. M22-76 – (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio direktoriaus pareigybės aprašymą, 2020 m. liepos 17d. potvarkiu Nr. M22-69 – (duomenys neskelbtini) lopšelio darželio direktoriaus pareigybės aprašymą, 2020 m. liepos 22 d. potvarkiu Nr. M22-73 – (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymą, 2020 m. liepos 20 d. potvarkiu Nr. M22-71 – (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio direktoriaus pareigybės aprašymą, 2020 m. liepos 27 d. potvarkiu Nr. M22-78 – (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio direktoriaus pareigybės aprašymą, 2020 m. liepos 22 d. potvarkiu Nr. M22-75 – (duomenys neskelbtini) darželio direktoriaus pareigybės aprašymą (toliau – ir Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymai). Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymų 11.7 punktuose yra nustatytas specialusis reikalavimas labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą.
3. Pareiškėjas nurodė, jog, pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 dalį, švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus ir viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) arba jos įgaliotas asmuo, savivaldybės meras neturi įgaliojimų nustatyti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų kvalifikacinių reikalavimų, o privalo vadovautis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų kvalifikaciniais reikalavimais. Šie reikalavimai yra patvirtinti švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1194 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo (toliau – ir Kvalifikacinių reikalavimų aprašas, Aprašas). Aprašo 4 punkte numatytas baigtinis reikalavimų, kuriuos privalo atitikti švietimo įstaigos vadovas, sąrašas.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad reikalavimai dėl kalbų mokėjimo švietimo įstaigos vadovui yra nustatyti Aprašo 4.6 punkte, t. y. įstaigos vadovas turi gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“, reikalavimus, bei 4.7 punkte – ne žemesniu kaip B1 kalbos mokėjimo lygiu (pagal Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse nustatytą ir apibūdintą šešių kalbos mokėjimo lygių sistemą) mokėti bent vieną iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių). Todėl, pareiškėjo vertinimu, Vilniaus rajono meras, tvirtindamas Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymus, praplėtė baigtinį nurodytų reikalavimų sąrašą. Taigi Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymų 11.7 punktas, nustatantis specialųjį reikalavimą mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą, yra neteisėtas, nes, organizuojant konkursus į minėtas švietimo įstaigas ir taikant pretendentams platesnį nei Kvalifikacinių reikalavimų sąraše numatytą reikalavimų sąrašą, yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.
5. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ir Ministerija) 2020 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. SR-5257 kreipėsi į Vyriausybės atstovą su prašymu įgyvendinti savivaldybių administracinę priežiūrą dėl galbūt neteisėtai priimtų Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymų, kuriuose nustatytas papildomas reikalavimas labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą. Pareiškėjas, susipažinęs su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. A33(1)-8675 „Dėl konkursų kvalifikacinių reikalavimų pretendentams“, nustatė, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo, leidžiančio išplėsti kvalifikacinių reikalavimų sąrašą švietimo įstaigų vadovams. Vyriausybės atstovas 2020 m. gruodžio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės merui pateikė teikimą Nr. S1-306, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pasiūlė pakeisti Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymus, panaikinant 11.7 punktuose nustatytą specialųjį reikalavimą labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą. Vilniaus rajono savivaldybės meras 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. A33(1)-9294 paprašė pratęsti teikimo įvykdymo terminą. Vyriausybės atstovas 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S1-318 pratęsė įvykdymo terminą iki 2021 m. sausio 31 d. Pasibaigus nustatytam terminui, Vyriausybės atstovas negavo informacijos apie teikimo įvykdymą arba prašymo nustatyti naują įvykdymo terminą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės meras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybė, vykdydama Švietimo įstatymo ir Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašą, paskelbė konkursus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Švietimo įstaigos) vadovo pareigoms eiti. Todėl dar 2020 m. liepos mėn. Vilniaus rajono savivaldybės meras patvirtino minėtų Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymus. Tvirtinant Švietimo įstaigų vadovų pareigybės aprašymus ir nustatant reikalavimą pretendentui į Švietimo įstaigos vadovo pareigas mokėti tautinės mažumos kalbą, buvo atsižvelgta į su šių Švietimo įstaigų specifika susijusius teisės aktus.
8. Atsakovas teigė, kad, pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalį, savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašymo tvirtinimas, švietimo įstaigos vadovo viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skyrimas ir atleidimas iš jų, viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizavimas yra savivaldybės mero kompetencija. Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymų reikalavimai yra nustatyti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodikoje (toliau – ir Metodika). Metodikoje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo (taip pat ir įstaigos vadovo) pareigybės aprašyme nurodomi ne tik uždaviniai ir funkcijos, susijusios su biudžetinės įstaigos veiklos krypčių nustatymu, biudžeto formavimu ir jo vykdymo kontrolės užtikrinimu, materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių naudojimo planavimu ir kontrole, biudžetinės įstaigos veiklos stebėsena ir vertinimu, darbų ir užduočių planavimu ir jų paskirstymu, atstovavimu ir veikimu biudžetinės įstaigos vardu, bet ir specialieji reikalavimai sėkmingai profesinei veiklai, kurie keliami atitinkamas pareigas einančiam biudžetinės įstaigos darbuotojui. Metodikos 5 punkte nustatyta, kad, nustatant specialiuosius reikalavimus, keliamus atitinkamas pareigas einančiam biudžetinės įstaigos darbuotojui (šiuo atveju įstaigos vadovui), pareigybės aprašymuose nurodomas reikiamas pareigybės išsilavinimas, profesinė vadovaujamo darbo patirtis, pageidaujama kompiuterinio raštingumo kvalifikacija, užsienio kalbos mokėjimo lygis pagal Bendrųjų Europos kalbų metmenų kalbos mokėjimo lygių sistemą ir kiti specialieji reikalavimai, susiję su biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigybei priskiriamų funkcijų specifika. Vadinasi, savivaldybės meras, kaip švietimo įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, turi teisę pareigybės aprašyme nurodyti ne tik teisės aktuose nustatytą kvalifikacinį reikalavimą mokėti vieną užsienio kalbą, bet ir mokėti tą tautinių mažumų kalbą, kuria atitinkamoje švietimo įstaigoje yra ugdomi (mokomi) vaikai. Toks reikalavimas yra suprantamas, kadangi švietimo įstaigos vadovas negali nesuprasti kalbos, kuria vyksta ugdymas jo vadovaujamoje įstaigoje.
9. Atsakovas pažymėjo, jog, pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnio 6 dalį, švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus ir viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką. Kvalifikacinių reikalavimų aprašo 2 punkte nurodoma, kad kvalifikaciniai reikalavimai įrašomi į švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymus. Taigi Vilniaus rajono savivaldybės meras nepažeidė minėto Kvalifikacinių reikalavimų aprašo punkto, kadangi visi reikalaujami kvalifikaciniai reikalavimai Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymuose yra įrašyti ir nebuvo praplėsti, kaip teigia pareiškėjas. Švietimo įstatymas nedraudžia švietimo įstaigose vartoti tautinės mažumos kalbos, tačiau Kvalifikacinių reikalavimų apraše yra nustatyti vienodi ir jokių išimčių tautinių mažumų švietimo įstaigų specifikos nenumatantys kvalifikaciniai reikalavimai valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų mokyklų vadovams. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu galiojančiame Kvalifikacinių reikalavimų apraše numatyti bendri kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas, tačiau juose nėra atsižvelgta į tautinių mažumų mokyklų savitumą ir ugdymo jose specifiką, dėl to atsakovas kreipėsi į kompetentingas institucijas išspręsti šį klausimą.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse skundą kaip nepagrįstą.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės meras 2020 m. liepos 17 d. potvarkiu Nr. M22-66 patvirtino Švietimo įstaigų vadovų pareigybės aprašymus, kurių 11.7 punktuose yra numatytas specialusis reikalavimas labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą. Ministerija 2020 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. SR-5257 kreipėsi į Vyriausybės atstovą su prašymu įgyvendinti savivaldybių administracinę priežiūrą dėl galbūt neteisėtai priimtų Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymų, kuriuose nustatytas papildomas reikalavimas labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą. 2020 m. gruodžio 4 d. Vyriausybės atstovas pateikė Vilniaus rajono savivaldybės merui teikimą Nr. S1-306, kuriame, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pasiūlė jam pakeisti Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymus, t. y panaikinti 11.7 punktuose nustatytą specialųjį reikalavimą labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą. Vilniaus rajono savivaldybės meras 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. A33(1)-9294 paprašė pratęsti teikimo įvykdymo terminą. Vyriausybės atstovas 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S1-318 pratęsė įvykdymo terminą iki 2021 m. sausio 31 d. Pasibaigus nustatytam terminui, Vyriausybės atstovas negavo informacijos apie teikimo įvykdymą arba prašymo nustatyti naują įvykdymo terminą.
12. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės meras, kaip švietimo įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, turi teisę pareigybės aprašyme nurodyti ne tik teisės aktuose nustatytą kvalifikacinį reikalavimą mokėti vieną užsienio kalbą, bet ir mokėti tą tautinių mažumų kalbą, kuria atitinkamoje švietimo įstaigoje yra mokomi vaikai. Teismas išaiškino, jog reikalavimas mokėti tautinių mažumų kalbą yra papildomas specialusis reikalavimas, kuris yra susijęs su biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigybei priskiriamų funkcijų specifika, todėl jis negali būti pripažintas neteisėtu. Teismas vertino, jog toks reikalavimas nepažeidžia lygiateisiškumo principo. Kvalifikacinių reikalavimų apraše nustatyti vienodi ir jokių išimčių tautinių mažumų švietimo įstaigų specifikos nenustatantys kvalifikaciniai reikalavimai valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams, kadangi ir tautinių mažumų švietimo įstaigų vadovų kvalifikacija turi atitikti Aprašo 4.6 ir 4.7 punktus.
13. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos faktines aplinkybes teisinio reglamentavimo kontekste, konstatavo, kad Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymų 11.7 punktuose nustatytas specialusis reikalavimas labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą yra teisėtas ir pagrįstas bei neprieštarauja Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 daliai ir Kvalifikacinių reikalavimų aprašo 4.6 ir 4.7 punktams. Teismas pažymėjo, kad administracinį sprendimą priima viešojo administravimo subjektas, o ne teismas, todėl, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės merą pakeisti pareigybių aprašymus, panaikinant atitinkamą punkto nustatytą specialųjį reikalavimą kaip prieštaraujantį teisiniam reguliavimui, yra nepagrįstas.
III.
14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo prašymą.
15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas nenustatė ir neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakė dėl visų pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų bei nepateikė motyvuotų išvadų dėl jų, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.
16. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, klaidingai nustatė santykį tarp Aprašo ir Metodikos. Nagrinėjamos bylos kontekste Metodika turi būti suprantama kaip bendrasis teisės aktas, skirtas aprašyti standartinį pareigybės aprašymą (ne tik kvalifikacinius reikalavimus) valstybės ir savivaldybės darbuotojams, o Aprašas yra specialusis teisės aktas, skirtas išimtinai nustatyti tik kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams. Tuo atveju, kai konkuruoja bendrosios ir specialiosios teisės normos, taikomos specialiosios teisės normos. Tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kaip pagrindiniu teisės aktu rėmėsi Metodika, tokiu būdu pažeisdamas minėtą principą. Klaidingas bendrosios ir specialiosios teisės normų identifikavimas reiškia netinkamą materialiosios teisės normos taikymą ir yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra keliami klausimai, susiję su politiniu ar ekonominiu tikslingumu, todėl teismas vadovavosi netinkama procesine nuostata (ABTĮ 3 str. 2 d.). Argumentacija, kad teismas įvertina tik atitiktį teisei, bet nepriima sprendimo įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus, suponuoja įspūdį, kad teismas traktavo pareiškėjo prašymą ištirti norminio teisės akto teisėtumą kaip abstraktų prašymą, kurį išnagrinėjus yra priimamas sprendimas pripažinti skundžiamą norminį teisės aktą teisėtu arba prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui. Tačiau pareiškėjas, veikdamas pagal savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo suteiktus įgaliojimus, kreipėsi ne su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą, o su prašymu patenkinti skundą ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą – Vilniaus rajono savivaldybės merą – pašalinti padarytą pažeidimą. Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nustatęs įpareigojimus savivaldybių administravimo subjektams atlikti veiksmus, t. y. pakeisti neteisėtą savivaldybės administravimo subjekto priimtą teisės aktą. Taigi pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir klaidingai nusprendė, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti atlikti veiksmus yra nepagrįstas ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
18. Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus ir nuomonę dėl byloje ginčijamų klausimų. Teismas neįvertino šių įrodymų, nors jie yra reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl teismo sprendimas neatitinka ABTĮ keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės meras prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas priimtas išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikius proceso ir materialiosios teisės normas, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Atsakovas laikosi pozicijos, jog būtent Metodika yra tas teisės aktas, kuris nustato, kokie reikalavimai turi būti nurodyti pareigybės aprašymuose, ir neapriboja savivaldybės mero teisės įrašyti švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymuose vien tik Kvalifikacinių reikalavimų apraše nurodytus kvalifikacinius reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-188-552/2021 konstatavo, jog pareigybių aprašymuose, jeigu reikia, gali būti nurodomi ir kiti labiausiai atitinkantys švietimo įstaigos specifiką, jos veiklos pobūdį, tikslus, teikiamas paslaugas reikalavimai.
21. Atsakovas teigia, jog teismo sprendime nėra nurodoma, kad, nagrinėjant bylą, būtų vadovautasi ABTĮ 112–119 straipsniuose nustatyta norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo tvarka. Teismas aiškiai nurodė, kad yra atmetamas pareiškėjo prašymas įpareigoti teisės aktą priėmusį subjektą pašalinti padarytą pažeidimą. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas vien todėl, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų. Atsakovas pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Sprendimas nemotyvuotu laikomas tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos nėra aišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis padaryta išvada.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl prašymo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės merą pakeisti Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymus ir panaikinti jų 11.7 punktuose nustatytą specialųjį reikalavimą labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą, kaip prieštaraujantį Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 daliai bei Kvalifikacinių reikalavimų aprašo 4.6 ir 4.7 punktams.
23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, pripažinęs, kad Vilniaus rajono savivaldybės meras, kaip švietimo įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, turi teisę pareigybės aprašyme nurodyti ne tik teisės aktuose nustatytą kvalifikacinį reikalavimą mokėti vieną iš užsienio kalbų, bet ir mokėti tą kalbą, kuria atitinkamoje švietimo įstaigoje yra mokomi vaikai. Teismas konstatavo, kad Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymų 11.7 punktuose nustatytas specialusis reikalavimas labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą yra teisėtas ir pagrįstas bei neprieštarauja Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 daliai ir Kvalifikacinių reikalavimų aprašo 4.6 ir 4.7 punktams.
24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skundo argumentų bei neįvertino visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. Teismas, be kita ko, nagrinėdamas bylą, klaidingai nustatė santykį tarp Aprašo ir Metodikos, nes Metodika yra bendrasis teisės aktas, o Aprašas – specialusis teisės aktas, kuris yra skirtas nustatyti valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų kvalifikacinius reikalavimus. Todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Metodika, kaip pagrindiniu teisės aktu, o ne Aprašu.
25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
26. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės meras 2020 m. liepos 17 d. potvarkiu Nr. M22-66 patvirtino Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymus, kurių 11.7 punktuose įtvirtino specialųjį reikalavimą labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą. Ministerija 2020 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. SR-5257 kreipėsi į Vyriausybės atstovą, prašydama įgyvendinti savivaldybių administracinę priežiūrą dėl galbūt neteisėtai priimtų Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymų, kuriuose nustatytas papildomas reikalavimas labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą. Vyriausybės atstovas 2020 m. gruodžio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės merui įteikė teikimą Nr. S1-306, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pasiūlė Vilniaus rajono savivaldybės merui pakeisti Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymus, t. y. panaikinti 11.7 punktuose nustatytą specialųjį reikalavimą labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą. Vilniaus rajono savivaldybės merui 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. A33(1)-9294 paprašius pratęsti teikimo įvykdymo terminą, Vyriausybės atstovas 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S1-318 pratęsė įvykdymo terminą iki 2021 m. sausio 31 d. Vyriausybės atstovas negavo informacijos apie teikimo įvykdymą arba prašymo nustatyti naują įvykdymo terminą, todėl kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
27. Švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus bei valstybės įsipareigojimus švietimo srityje Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Švietimo įstatymas. Šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja valstybinių švietimo įstaigų atveju – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) arba jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuriam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas, atitinkantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, arba, jeigu asmuo vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 10 metų, jam prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmuo priimamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, patikrinus jo kompetencijas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
28. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, ikimokyklinio ugdymo mokyklų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklų ir švietimo pagalbos įstaigų vadovams nustato Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams aprašas. Šio Aprašo 4 punkte nustatyta, kad švietimo įstaigos vadovas, be kita ko, privalo gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ reikalavimus (Aprašo 4.6 p.) ir ne žemesniu kaip B1 kalbos mokėjimo lygiu (pagal Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse nustatytą ir apibūdintą šešių kalbos mokėjimo lygių sistemą) mokėti bent vieną iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių) (Aprašo 4.7 p.).
29. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymo tvarką nustato Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1-177, (toliau – ir Metodika). Metodikos 5 punkte numatyta, kad nustatant specialius reikalavimus, keliamus atitinkamas pareigas einančiam biudžetinės įstaigos darbuotojui, jei reikia, pareigybės aprašymuose nurodomas reikiamas pareigybės išsilavinimas, profesinė vadovaujamo darbo patirtis, pageidaujama kompiuterinio raštingumo kvalifikacija, pageidaujamas užsienio kalbos mokėjimo lygis pagal Bendrųjų Europos kalbų metmenų kalbos mokėjimo lygių sistemą ir kiti specialūs reikalavimai, susiję su biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigybei priskiriamų funkcijų specifika.
30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kvalifikacinių reikalavimų tikslas yra užtikrinti tinkamą Švietimo įstatymo 59 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustatytų švietimo įstaigos vadovo funkcijų vykdymą ir atsakomybę už veiksmingą vadovavimą šiai įstaigai ir jos teikiamo švietimo kokybę. Apraše išdėstyti kvalifikaciniai reikalavimai laikytini minimaliais, nes asmuo, turintis didesnę kvalifikaciją (išsilavinimo, jo krypties, pedagoginės bei vadovavimo patirties ar kalbų mokėjimo aspektais), taip pat gali užimti švietimo įstaigos vadovų pareigas. Pažymėtina, kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų steigėjams nėra leidžiama nustatyti tik mažesnius kvalifikacinius reikalavimus švietimo įstaigų vadovams, nei nurodyti Apraše, tačiau įstaigų steigėjai turi teisę pasirinkti kvalifikacinius reikalavimus, labiausiai atitinkančius švietimo įstaigos veiklos pobūdį, tikslus, teikiamas paslaugas ir juos nurodyti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-188-552/2021 ir kt.).
31. Nagrinėjamoje byloje vertintina, ar Vilniaus rajono savivaldybės meras tinkamai įgyvendino teisės aktuose, be kita ko, Švietimo įstatyme ir Apraše, nustatytus reikalavimus. Iš Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiais patvirtintų Švietimo įstaigų vadovų pareigybės aprašymų turinio matyti, kad Švietimo įstaigų vadovams, be kita ko, pavesta užtikrinti bendradarbiavimu grįstus santykius, informuoti švietimo įstaigos bendruomenės narius, bendradarbiauti su mokinių tėvais, nagrinėti švietimo įstaigos bendruomenės narių prašymus, pareiškimus ir skundus ir kt. Kaip jau minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra akcentavęs, kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų steigėjams nėra leidžiama nustatyti tik mažesnius kvalifikacinius reikalavimus švietimo įstaigų vadovams, nei nurodyti Apraše, tačiau įstaigų steigėjai turi teisę pasirinkti kvalifikacinius reikalavimus, labiausiai atitinkančius švietimo įstaigos veiklos pobūdį, tikslus, teikiamas paslaugas ir nurodyti juos įstaigos vadovo pareigybės aprašyme. Nagrinėjamu atveju nustatytas papildomas specialusis reikalavimas (tautinių mažumų kalbos mokėjimas) yra susijęs su biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigybei priskiriamų funkcijų specifika, todėl jis negali būti laikomas neteisėtu ir diskriminaciniu. Darytina išvada, kad, pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, Vilniaus rajono savivaldybės meras, kaip švietimo įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, turėjo teisę pareigybės aprašymuose nurodyti ne tik Apraše nustatytą kvalifikacinį reikalavimą mokėti vieną iš užsienio kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių), bet ir reikalavimą mokėti tą tautinių mažumų kalbą, kuria atitinkamoje švietimo įstaigoje yra mokomi vaikai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareigybės aprašymuose įtvirtintas specialusis reikalavimas labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją kalbą (rusų, lenkų) yra pagrįstas ir teisėtas.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei faktines bylos aplinkybes. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai konstatavo, kad Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymų 11.7 punktuose nustatytas specialusis reikalavimas labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją kalbą (lenkų, rusų) yra pagrįstas ir teisėtas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti pareiškėjo skundo argumentai, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, grindžiamas faktiniu ir teisiniu pagrindu.
33. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės procesinei bylos baigčiai, todėl teismas dėl jų nepasisako.
34. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.