Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant pareiškėjai I. J., jos atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei, suinteresuotiems asmenims D. J., D. J., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, VĮ Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos , VĮ Turto bankui, D. J., D. J. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas per nustatytą terminą gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad bylą nagrinėti teismo nuožiūra, neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui, tačiau į bylą suinteresuotu asmeniu turi būti įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM ( b.l. 46-47,48,49 ).

Iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos per nustatytą terminą gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad bylą nagrinėti teismo nuožiūra ( b.l.63-65,66,67 ).

Byla išnagrinėta teismo posėdyje, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, VĮ Turto bankas atstovui, kadangi jiems apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, savo atsiliepimuose jie nurodė, bylą nagrinėti, jiems nedalyvaujant.

Liudytoja J. R. parodė, kad ji yra mirusiosios G. J. sesuo. Jos sesuo turėjo butą, miško žemės. Jos vienintelis sūnus-K. J.. Po motinos mirties K. J. prižiūrėjo butą, tvarkydavo, ten lankydavosi, mokėjo mokesčius už šiukšles, už žemę. Jis sutvarkė dokumentus ir dėl nuosavybės į mišką atstatymo. Po motinos mirties K. J. patyrė stresą, buvo palūžęs, sirgo, todėl dokumentų laiku nesusitvarkė, nors motinos turtu rūpinosi. Po motinos mirties jis iš buto pasiėmė jos daiktų :šaldytuvą,visokių rakandų.

Liudytoja V. L. parodė, kad G. J. buvo jos teta, o K. J.-pusbrolis. Po G. J. mirties jos turtu rūpinosi vienintelis sūnus K. J.. Jos turtas- tai miškas ir butas. K. J. žiūrėjo, kad nebūtų bute išdaužyti langai, mokėjo mokesčius už elektrą, šiukšles. K. J. žadėjo kreiptis į notarą, tačiau gal nežinojo, koks yra terminas.G. J. savo sūnui buvo surašiusi įgaliojimą rūpintis jos turtu.

Iš mirties liudijimų matyti, kad G. J. mirė (duomenys neskelbtini), K. J. mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l.5,6).

Iš gimimo liudijimo matyti, kad J. K. , gimusio (duomenys neskelbtini), motina J. G., tėvas- J. P. V. ( b.l.29).

Iš gimimo liudijimų matyti, kad D. J. , gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra K. J., motina I. J. ( b.l. 30,,31).

Iš santuokos liudijimo matyti, kad J. K. ir J. I. susituokė (duomenys neskelbtini) ( b.l.32).

Iš santuokos akto įrašo matyti, kad J. P. V. ir J. G. susituokė (duomenys neskelbtini) ( b.l. 33).

Iš mirties įrašo matyti, kad P. V. J. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti,kad G. J. nuosavybės teise priklauso : žemės sklypai 0,5450 ha ir 3,0158 ha miškų ūkio paskirties, esantys (duomenys neskelbtini) bei butas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 11,12-13, 14-15 , 16-17,18-23).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti,kad K. J. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas 20,2700 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) paveldėjo I. J. ( b.l.24-25).

Iš įgaliojimų matyti, kad G. J. (duomenys neskelbtini) metais buvo davusi du įgaliojimus savo sūnui K. J. valdyti, tvarkyti, naudotis jos kilnojamu ir nekilnojamu turtu ( b.l.26,27-28).

Iš VMI pažymos matyti, kad yra K. J. žemės mokesčio permoka pagal 2016-10-05 mokesčių apskaitos duomenis ( b.l.34).

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimo matyti, kad 2015-07-28 G. J. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę ( b.l.35-36).

Iš testamentų registro išrašo matyti,kad testamentų registre nėra įregistruotų testatorių G. J. ir K. J. sudarytų tesatamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto, palikimo atsisakymo fakto ( b.l.7,8,9,10).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas. Šio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).

Todėl teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos I. J. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

Palikimo priėmimas– tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja I. J., įrodinėdama palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktus, nurodė, kad jos vyras K. J. po savo motinos G. J. , mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė likusį jos palikimą – butą su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), taip pat du miško paskirties žemės sklypus 3,0158 ha ir 0,5450 ha (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti. Iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įgaliojimų matyti, kad G. J. įgaliojo savo sūnų K. J. naudotis, tvarkyti, valdyti, dirsponuoti savo nuožiūra piniginėmis lėšomis, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, tvarkyti jos reikalus visose įstaigose, gauti jos pensiją ir kitas pinigines išmokas bei atlikti kitus įgaliojimuose nurodytus veiksmus ( b.l.26,27-28). Iš VMI pažymos matyti, kad K. J. mokėjo žemės mokesčius ir yra permoka ( b.l. 34). Iš sprendimo matyti, kad G. J. jau po jos mirties (duomenys neskelbtini) buvo atkurta nuosavybė į žemę ( b.l.35-36). Taigi , pareiškėjos vyras K. J. rūpinosi po jo motinos G. J. mirties likusiu butu ir žeme, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Kaip nurodė pareiškėja I. J., jos vyras K. J. po motinos mirties per nustatytą terminą dėl palikimo į notarą nesikreipė, nes pats sirgo, gydėsi. Tik po vyro K. J. mirties (duomenys neskelbtini), ji kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo ir tada paaiškėjo, kad K. J. po motinos mirties paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė. Pareiškėjos I. J. pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina suinteresuoti asmenys, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei teismo posėdyje apklausti liudytojai . Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad pareiškėjos I. J. vyras K. J. po savo motinos G. J. mirties (duomenys neskelbtini) likusį jos turtą - butą su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), taip pat du žemės sklypus 3,0158 ha ir 0,5450 ha (duomenys neskelbtini), valdė, naudojosi, prižiūrėjo kaip savo, tokiu būdu jis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti .

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 443, 444, 445 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos I. J. pareiškimą tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą, kad jos vyras K. J. a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos G. J. a.k. (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini), mirties , priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti .

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.