Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė D. G. paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. O., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkų grupėje kartu su A. O., 2011 m. rugpjūčio 12 d., apie 23.10 val., viešoje vietoje, Radviliškio m., prie (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, iš chuliganiškų paskatų, dėl to, kad maždaug prieš 10 min. E. L. pargriovė ant žemės E. M., tyčia, kartu su bendrininku A. O. pribėgo prie E. L., sėdinčio automobilyje (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavo, kad E. L. išliptų iš automobilio, o E. L. nepaklusus, kumščiu keletą kartų trenkė į automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių stiklą, vieną kartą spyrė į vairuotojo durelių stiklą, spyrė keletą kartų į automobilio dugną, o tuo pačiu metu bendrininkas A. O. trenkė buteliu į dešinės pusės automobilio dureles ir jas įlenkė, spyrė tris kartus į automobilio priekinį bamperį ir jį įskėlė, sulaužė po priekiniu bamperiu groteles, po to rankoje turėtu buteliu trenkė į automobilio priekinį stiklą ir jį įskėlė, po to bendrininkas A. O. pribėgo prie jo, stovinčio automobilio kairėje pusėje, ir kumščiu trenkė į vairuotojo durelių stiklą ir jį išmušė, po to smogė kumščiu vieną kartą į kairės pusės galinių durelių stiklą ir jį išmušė, tuo pačiu metu jis sudavė vieną smūgį kumščiu į petį automobilyje sėdinčiam nukentėjusiajam E. L., tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir jį apspjovė, o bendrininkas A. O. tuo pačiu metu spyrė vieną kartą į automobilio kairės pusės galinį sparną ir jį įlenkė, ir tokiais kartu su bendrininku A. O. vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai D. G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 284 str. 1 d.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis savo noru pilnai atlygino nusikaltimu padarytą žalą, ir atidėti bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.

Apeliantas teigia, kad teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą ir tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 3 p.) gali būti traktuojamas tada, kai jis pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina nuostolius ar pašalina žalą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad D. G. nukentėjusiajam atlygino visą padarytą žalą, jo atsiprašė. Šią aplinkybę patvirtino ir pats nukentėjusysis E. L. (1 t. 47 b. l.), tačiau teismas nesvarstė klausimo ir nemotyvavo savo sprendimo, kodėl ši aplinkybė nepripažinta D. G. atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Todėl kolegija, atsižvelgusį į anksčiau minėtas aplinkybes, laiko, kad yra pagrindas pripažinti D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Nustačius D. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. kad D. G. praeityje teistas, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas šiuo atveju nėra pagrindas švelninti D. G. paskirtos 60 parų arešto bausmės, nes pastaroji yra nežymiai didesnė už BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai taikė BK 59 str. 1 d. 3 p. nuostatas, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).

Kitas apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas yra susijęs su LR BK 75 str. nuostatų taikymu. Apeliantas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekiami neskiriant jam laisvės atėmimo bausmės atlikti realiai. Nurodo, kad būdamas įkalinimo įstaigoje jis atitrūks nuo šeimos, bus atleistas iš darbo dėl to jo šeima neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio.

Kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. BK 75 straipsnyje nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą: asmuo turi būti nuteisiamas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne didesne kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme; teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas savo išvadą turi formuoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistajam D. G. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tuo pačiu kaip nepagrįstas atmetamas apelianto prašymas atidėti bausmės vykdymą, t. y. taikyti LR BK 75 str. nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog D. G. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog D. G. padarė šią nusikalstamą veiką turėdamas neišnykusį teistumą, praeityje buvo teistas du kartus, iš jų vieną kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis iš to išvadų nepadarė ir toliau pažeidinėjo įstatymus, darė naujas nusikalstamas veikas. Todėl D. G. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus jam apribota galimybė toliau daryti analogiškus nusikaltimus, jis nebus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje ir nebus pakankamai nubaustas.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, gyvena su drauge, kad yra padavęs prašymą įregistruoti santuoką, padeda išlaikyti draugės mažametį vaiką, todėl, jam realiai atliekant bausmę, jis praras darbą, o jo šeima netektų vienintelio pragyvenimo šaltinio, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nes, būdamas ne kartą teistas, jis puikiai suvokė tokios savo nusikalstamos veikos galimas pasekmes ir sąmoningai pasirinko veikimo būdą – vėl įvykdė analogišką nusikalstamą veiką rizikuodamas savo laisve. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis D. G. neigiamas poelgis – tai jo ankstesnio neteisėto elgesio padarinys dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ir nenoro laikytis įstatymų. Tai, kad D. G. vėl pažeidė baudžiamuosius įstatymus, leidžia daryti išvadą, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) jam pozityvaus poveikio nepadarė. Dėl to, kas aptarta, atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.