- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-1090-533-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Dovidaitis (pirm.), Virginija Švediene, Vilmantas Antanas Gaidelis
- Nuteistasis
- H. J.
- Kategorijos
Pranešejas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-1090/07
2.4.8.
2007 m. gruodžio 17 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaicio,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo H. J. apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 24 d. nutarties, kuria teismas pripažino, kad yra irodyta, jog H. J., budamas nepakaltinamas, padare baudžiamojo istatymo uždrausta visuomenei pavojinga veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d.
Šia nutartimi teismas H. J. pritaike priverciamaja medicinos priemone – stacionarini stebejima bendro stebejimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje.
Aprašomoji dalis
nustate:
H. J. del letinio psichikos sutrikimo, negaledamas suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti, pasikesino pagrobti nedideles vertes svetima turta, t.y.: 2007 m. vasario 9 d., apie 12.30 val., parduotuveje „Senukai“, esancioje P.Lukšio g. 34, Vilniuje, paeme 12,90 Lt vertes atsuktuva „Narex 832210“, 10,90 Lt vertes atsuktuva „Narex 832000“, 15,20 Lt vertes elementu „ ENERGIZER“ komplekta, bendros 99,70 Lt vertes 3 lemputes „Philips“, 18,40 Lt vertes lipnia juosta „Tesa“, bendros 17,56 Lt vertes 4 elementus „Duracell“, 21,50 Lt vertes šviestuva „Brilux W-75“, 10,50 Lt vertes atsuktuva su antgaliais, 54,80 Lt vertes 16-os antgaliu komplekta bei 4,95 Lt vertes atsuktuva, paslepe šias prekes striukes kišeneje ir praejo pro kasas nesumokejes, tokiu budu pasikesindamas pagrobti UAB „Senuku prekybos centras“ priklausanti 266,41 Lt vertes turta, taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu priežasciu, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojos. Tokiais veiksmais H. J. padare baudžiamojo istatymo uždrausta pavojinga veika, numatyta BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis H. J. prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 24 d. nutarti panaikinti ir perduoti byla iš naujo nagrineti teismui. Nurodo, kad ši teismo nutartis yra nepagrista, nes priimta pažeidus baudžiamojo proceso istatyma. Pažymi, kad jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinejima pirmos instancijos teisme, byla buvo išnagrineta jam nedalyvaujant. Dalyvauti buvo pakviestas jo sunus, kuris nera jo globejas, nes apeliantas nera pripažintas neveiksniu. Teismo psichiatrijos ekspertai nurode, kad veikos padarymo metu jis buvo nepakaltinamas, taciau nurode, kad del savo psichikos busenos gali suprasti bylos medžiaga ir dalyvauti bylos nagrinejime. Todel jo manymu buvo padaryti procesiniai istatymo pažeidimai (BPK 6, 9, 322 str. 2 d., 399 str. 2 d.). Taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo pranešta apie teismo psichiatrijos ekspertizes paskyrima, todel jis negalejo naudotis istatymo suteiktomis teisemis: teikti prašymus del klausimu ekspertizei ir pateikti papildoma medžiaga (BPK 209 str. 1 d., 211 str.). Pažymi, kad tyrimo pareigunas nesuraše protokolo, jog su juo negalima atlikti proceso veiksmu (BPK 396 str. 2 d.). Apelianto manymu, jo psichine bukle ivykio diena buvo stabili. Nurodo, kad del to, jog nebuvo informuotas apie ikiteisminio tyrimo eiga, apie teismo posedi, neturejo galimybes bendrauti su advokatu, patyre neturtine žala. Todel prašo priteisti 3000 Lt.
Teismo posedyje apeliantas ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, o prokuroras – tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kiekviena karta sprendžiant priverciamuju medicinos priemoniu skyrimo klausima, teismas turi konstatuoti tokiu pagrindu visuma: pirma, padaryta nusikalstama veika, ir antra, šia veika padariusiam asmeniui yra sutrikusi psichika (sutrikimo laipsnis apibudinamas BK 17, 18 str., 76 str. 3 d., 98 str. 1 d., BPK 392 str. 1 ir 2 d., 393 str. 2 d. nuostatomis).
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog H. J. padare veika, turincia baudžiamojo nusižengimo požymiu, t.y. pasikesino pagrobti svetima nedideles vertes turta, taciau jos padarymo metu buvo nepakaltinamas (BK 17 str.). Todel teismas sprende BK 98 str. 1 d. numatytu priverciamuju medicinos priemoniu skyrimo H. J. klausima.
Pagal baudžiamaji istatyma priverciamosios medicinos priemones – tai ir gydomojo, ir valstybes prievartos poveikio priemoniu visuma. Šiomis priemonemis siekiama iš dalies labai panašiu tikslu, kaip ir bausmes tikslai, taciau savo forma ir esme jos yra skirtingos. Priverciamosios medicinos priemones taikomos tada, kai asmuo padare baudžiamajame istatyme numatyta pavojinga veika, taciau teismo jis pripažintas nepakaltinamu, t. y. negalejusiems suprasti savo veiksmu esmes arba ju valdyti. BK 98 straipsnio 1 dalyje išvardintos, kokios šios priemones tokiems asmenims turi buti taikomos. Šiame straipsnyje nenumatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kuria nors iš BK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytu priverciamuju medicinos priemoniu. Jame numatytas priverciamas medicinines priemones teismas parenka ir taiko, atsižvelgdamas i baudžiamojo istatymo nustatytus pagrindinius kriterijus, t. y. i psichikos sutrikima ir jo sunkuma, padarytos pavojingos veikos pobudi, pavoju, kuria asmuo gali kelti savo ar kitu asmenu sveikatai.
Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam priverciamaja medicinos priemone, vadovavosi Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes aktu Nr. 78TPK-119, kurio išvadoje yra nurodyta, jog H. J. rekomenduotina taikyti stacionarini stebejima bendro stebejimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje. Todel teismas tokia priverciamaja medicinos priemone ir paskyre. Taciau kolegijos nuomone, apeliantui H. J. paskirta priverstinio medicininio poveikio priemone yra per griežta, nes ji neatitinka jo padarytos veikos pavojingumo. H. J. pasikesino pagrobti svetima nedideles vertes turta, t.y. padare baudžiamaji nusižengima, numatyta BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. Šia veika apeliantas realios žalos nepadare. Pažymetina, kad apeliacines instancijos teismo posedyje buvo apklausta specialiste gyd. A. S., kuri paaiškino, kad apeliantas tiek iki nusikalstamos veikos, tiek po jos padarymo sistemingai lankesi gydymo istaigoje ir gydesi ambulatoriškai. Šiuos paaiškinimus patvirtina apelianto asmens sveikatos istorija, iš kurios matyti, kad jis ir iki baudžiamojo nusižengimo padarymo ir šiuo metu reguliariai lankosi gydymo istaigoje, vartoja vaistus, jo bukle buvo ir yra stebima.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas stacionarini stebejima apeliantui, atsižvelge tik i jo psichikos sutrikima, taciau kitu kriteriju, kuriais vadovaujantis parenkamos priverciamosios medicinines priemones, teismas neivertino. Taigi atsižvelgiant i tai, kad apelianto padaryta veika nera pavojinga, ji nesukele pavojaus nei jo, nei kitu žmoniu sveikatai bei ivertinant apeliacines instancijos teismo posedyje duotus specialistes A. S. paaiškinimus, teiseju kolegija daro išvada, kad nera tikslinga H. J. skirti stacionarini stebejima bendro stebejimo salygomis psichikos sveikatos priežiuros istaigoje. Teismo manymu, pavojinga veika padariusio H. J. sveikata, gydymas ir kiti gyvybiškai svarbus interesai gali buti užtikrinti paskyrus jam švelnesne priverciamaja medicinos priemone – ambulatorini stebejima pirmines psichikos sveikatos priežiuros salygomis (BK 98 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantas skunde nurodo, kad buvo pažeistas baudžiamojo proceso istatymas, nes jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinejima pirmos instancijos teisme, del ko byla buvo išnagrineta jam nedalyvaujant. Taciau šis skundo argumentas atmestinas, nes BPK 399 str. 1 d. nurodo, kad apie bylos nagrinejima turi buti pranešta asmens, kurios byla nagrinejama, atstovams pagal istatyma arba šeimos nariams ar artimiesiems giminaiciams bei gynejui ir prokurorui. Pagal to paties straipsnio 2 d., teismas turi teise reikalauti, kad i teisiamaji posedi butu pristatytas asmuo, kurio byla nagrinejama. Taigi ši istatymo nuostata itvirtina teismo teise, o ne pareiga pranešti asmeniui apie teisiamaji posedi. Vadinasi istatymas tokio pobudžio bylose numato galimybe nagrineti byla nedalyvaujant kaltinamajam. Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad apie teisiamaji posedi buvo pranešta apelianto sunui P. J. (b.l. 76), kuris dalyvavo teismo posedyje. Todel teigti, kad buvo pažeistas baudžiamojo proceso istatymas nera pagrindo.
Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantui nebuvo pranešta apie teismo psichiatrijos ekspertizes paskyrima, del ko jis negalejo naudotis istatymo suteiktomis teisemis: teikti prašymus del klausimu ekspertizei ir pateikti papildoma medžiaga. Taciau šie skundo teiginiai atmestini, nes apie butinuma skirti apeliantui psichiatrine ekspertize, buvo pranešta jo gynejui, kuris atsisake reikšti prašymus ir teikti papildoma medžiaga (b.l. 48).
Kadangi apeliantas teismo posedyje atsisake reikalavimo del 3000 Lt neturtines žalos priteisimo, teiseju kolegija del šio skundo argumento nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybems, Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 24 d. nutartis dalyje del H. J. pritaikytos priverciamosios medicinos priemones – stacionarinio stebejimo bendro stebejimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje, keistina, o kitoje dalyje nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo H. J. apeliacini skunda patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 24 d. nutarti dalyje del H. J. pritaikytos priverciamosios medicinos priemones – stacionarinio stebejimo bendro stebejimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje, pakeisti ir skirti H. J. švelnesne priverciama medicinos priemone – ambulatorini stebejima bendro stebejimo salygomis psichikos sveikatos priežiuros istaigose.
Kitoje dalyje 2007 m. rugsejo 24 d. nutarti palikti nepakeista.