Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vilmantui Jasiukoniui ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui M. B. dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo , ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas M. B. atsiliepimo teismui į ieškovės ieškinį nepateikė. Atsakovas neatvyko ir į teismo posėdį. Jam teismo posėdžio vieta ir data žinomi. Teismas negavo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga, ieškovės, jos atstovo paaiškinimais nustatyta, jog šalys gyvendamas kartu (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus T. B.. Nuo 2018 metų gegužės mėnesio šalys gyvena atskirai. Ieškovė gyvena su savo vaikais, tai L. B. ir T. B. juos išlaiko, rūpinasi. Atsakovas gyvena kaime, nedirba, išlaikymo neteikia , todėl ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo . Atsakovas atsiliepime ieškinį nepateikė. Teismas , vertindamas tokią atsakovo poziciją dėl pareikšto ieškinio, konstatuoja, jog atsakovas ieškovės ieškinį pripažįsta pilna apimtimi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nuo 2018 metų gegužės mėnesio gyvena atskirai. Jų mažametis T. B. gyvena su ieškove, kuriuo nuo pat gimimo rūpinasi jo motina R. G.. Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog šalių sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Posėdžio metu skyriaus atstovas nurodė, kad vaikas yra tokio amžiaus, kai emocinis ryšys su mama ypač stiprus ir būtinas vaiko visapusiškam vystymuisi, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina . Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas yra mažo amžiaus , bei į tai, kad ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, konstatuoja, kad T. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina R. G. todėl šis reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 3 dalis nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose laikosi vieningos praktikos, kad teismas , priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus : konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. ( Vaiko teisių konvencijos 3,27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7,8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai) Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama , atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti. Byloje nustatyta, jog ieškovė nedirba, augina vaikus , jos pajamos yra gaunama socialinė pašalpa, išmokos vaikams. Atsakovas niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas , nekilnojamojo turto neturi, turi ir kitą sūnų L., kuriam privalo teikti išlaikymą, tačiau jo neteikia. Šalių sūnus T. B. gim. (duomenys neskelbtini) yra sveikas. Jis auga, todėl jo poreikiai vis didėja. Jam kasmet reikės drabužių, įvairių priemonių lavinimuisi ir kita, kas būtina vaiko augimui ir vystymuisi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Ieškovė prašo priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 Eur. Atsakovas M. B. su tokia suma sutinka, jos neginčijo. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, į abiejų tėvų turtinę padėtį ir į nepilnamečio vaiko poreikius, detalizuotus išlaikymo išlaidų sąmatoje, į mažą vaiko amžių bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu konstatuotina, kad 150 Eur per mėnesį suma iš kiekvieno iš tėvų yra pakankama suma nepilnamečio vaiko išlaikymui ir atitinka jo poreikius. Atsakovas yra jauno amžiaus darbingas, todėl turi stengtis dirbti, jog jo sūnus gautų tinkamą išlaikymą . Šioje dalyje reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas pilnai.

Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, CK 3.186 straipsnis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jam dar neįsiteisėjus. Išlaikymas, priteistinas nuo 2019-01-14.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei R. G. pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-12-28 sprendimą Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-2739-22310 (b. l. 7 ) suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, kurią sudaro 156 Eur. Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio nuostatomis, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos , tai 156 eurai.

Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio nuostatomis iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis už ieškinio padavimą 41 euras ir žyminis mokestis už išlaikymo vaikui priteisimą 54 eurai, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą , viso priteistina 95 eurai žyminio mokesčio . Taip pat priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą ir 3,88 eurai teismo turėtų pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečio T. B. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina R. G..

Priteisti iš M. B., a. k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. B. , gim., (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį nuo 2019-01-14 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą T. B., uzufrukto teise valdo ir tvarko motina R. G..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 156 Eur (šimtą penkiasdešimt šešis eurus) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, juridinio asmens kodas – 188659752) bei 95 eurus žyminio mokesčio ir 3,88 eurus teismo turėtų pašto išlaidų ( įmokos kodas 5660) į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB , arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.