Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro B. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyv. vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2002 m. sausio 3 d. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal senos redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 116 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 250 Lt bauda; laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2003 m. gegužės 21 d. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 233 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metamas 6 mėnesiams;

3. 2003 m. lapkričio 3 d. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4. 2004 m. sausio 26 d. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5. 2004 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; 2004 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė, ši bausmė subendrinta su neatlikta 2004 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 3 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;

6. 2012 m. vasario 8 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams;

7. 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 22.30 val., būdamas bare "Alynas", esančiame adresu (duomenys neskelbtini),, žodinio konflikto su V. M. metu, tyčia sudavė pastarajam vieną smūgį delno apatine puse į kairįjį šoną, tuo padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje ir kairės pusės IX ir X šonkaulių lūžius, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą.

Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo mėn. (tiksliai dienos neatsimena, bet tai galėjo būti įtarime nurodytą dieną), vakare, galimai 21-22 val., jis atėjo į barą „Alynas“, adresu (duomenys neskelbtini),. Jis sėdėjo prie staliuko su iš matymo pažįstamais baro lankytojais, buvo ir jam nepažįstamų asmenų. Po to prie jų staliuko priėjo iš matymo pažįstamas vyras vardu R. M., ir jų pakviestas, prisėdo prie jų staliuko ir jie pradėjo kalbėtis. Prieš tai R. M. sėdėjo prie kito staliuko su savo, kiek girdėjo, dėde ir seserimi (bet tiksliai nežino, kas jie yra vieni kitiems). Kuomet jie kalbėjosi su (duomenys neskelbtini), prie jų staliuko, nuo kito staliuko prie jų periodiškai prieidavo (duomenys neskelbtini), dėdė (vėliau sužinojo, kad tai yra V. M.), kuris buvo labai girtas. Jis elgėsi netinkamai, nuolat įžūliai įsiterpdavo į jų pokalbį, pertraukinėjo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tai juos labai erzino. Jie daug kartų prašė jo pasitraukti nuo jų staliuko, tačiau jis neklausė, vis lindo prie jų staliuko. Kadangi sakė jam pasitraukti, o jis atsikalbinėjo, tai tarp jų įvyko kaip ir žodinis konfliktas. Vienu momentu prie jų staliuko priėjo mergina, kuri pasakė, kad ji yra V. M. dukterėčia (jo vardo, pavardės nežino) ir, išgirdusi jų konfliktą, pasakė jam, kaip jis taip kalba su vyresniu žmogumi. Jis paklausė, kiek tam žmogui metu, ir paaiškėjo, kad jis už V. M. yra vyresnis. Todėl jis pasakė, kad tai pastarasis turi su juo pagarbiau šnekėti. Ta mergina buvo pakankamai agresyviai nusiteikusi, stovėdama prie jų staliuko, pradėjo jam aiškinti, priekaištauti, tokiu būdu trukdydama jiems. Jis prašė merginos ir jos dėdės pasitraukti ir palikti juos ramybėje, bet jie neklausė. Tada jis atsistojo, paėmė merginą už parankės ir išvedė iš baro, kad ši apsiramintų, ji nesipriešino. Jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Išvedęs tą merginą, jis ėjo prie jų staliuko, prie kurio tuomet stovėjo jam nugara V. M.. Jis priėjo šiam iš kairės pusės ir, norėdamas jį irgi išvesti, atvedęs savo kairę ranką atgal, norėjo griebti jam už parankės, bet neapskaičiavo savo jėgų ir pataikė savo kairės rankos atviro delno apatine dalimi jam į kairįjį šoną (išskyrus šį veiksmą, jokių kitų smurtinių veiksmų V. M. atžvilgiu nenaudojo). Nuo to šis susilenkė lyg iš skausmo, susilenkęs priėjo prie kito staliuko kėdės, prisėdo trumpam, po to kažkur trumpam išėjo, po to vėl atėjo ir priėjo prie šalia esančio staliuko ir ten stovėjo, prie jų nelindo. Nebuvo galima suprasti, kad jam kažkur skauda, nes jis judėjo ir stovėjo kaip nieko nebūtų. Po to jie su (duomenys neskelbtini), baigė kalbėtis ir šis kartu su V. M. išėjo iš baro. Jis dar neilgai pasėdėjo bare ir irgi išėjo. Dėl padaryto jis labai gailisi, tikrai tyčia nenorėjo padaryti jokių sužalojimų V. M., norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju S. M. parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, jų nekeis. Jis supranta savo veikos neteisėtumą ir visas pasekmes, dėl padaryto labai gailisi. Jo veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajam V. M. atlygins, taip pat atlygins nuostolius Ligonių kasai ir susitars su Sodra dėl žalos atlyginimo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju V. M. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. jis su savo sūnėnu R. M. ir dukterėčia L. V. atėjo į barą „Alynas“, adresu (duomenys neskelbtini),, tačiau kelinta valanda atėjo, pasakyti negali, nes to neatsimena, atsimena tik, kad vakare. Į barą jis atėjo jau išgėręs, po to bare dar vartojo alkoholinius gėrimus, todėl nelabai gerai atsimena visas įvykio detales. Atėjus į barą, jie prisėdo prie staliuko. Maždaug po 20 minučių prie jų priėjo jam nepažįstamas vyras (vėliau iš savo sūnėno R. M. sužinojo, kad tai yra jo pažįstamas S. M.), kuris pradėjo jo sūnėnui sakyti „kaziol“ ir kitaip jį įžeidinėti. Jis norėjo užstoti savo sūnėną ir pasakė S. M., kad jo sūnėnas ne „kaziol“. S. M. agresyviu tonu pasakė jam nesikišti į ne savo reikalus. Jis pats S. M. neįžeidinėjo, jokio smurto prieš jį nenaudojo. Po to jis su bokalu nuėjo prie baro ir ten atsisėdo, ir tuo metu S. M., priėjęs jam iš nugaros, labai stipriai sudavė jam į kairės pusės šoną, nuo ko jis pajuto labai stiprų fizinį skausmą, jam sutriko kvėpavimas, pradėjo svaigti galva, todėl jis susilenkė, atsitraukė ir prisėdo, kad atsistatytų kvėpavimas. Jis tiksliai negali pasakyti, kiek kartų jam sudavė S. M. - vieną ar daugiau, nes to nepamena, bet, kadangi skausmas buvo labai stiprus, jam pasirodė, kad jam sudavė daugiau nei vieną kartą, bet tiksliai to negali pasakyti. Taip pat negali tiksliai pasakyti, kuo jam sudavė S. M. – kumščiu ar delnu, nes jis buvo priėjęs jam iš nugaros ir smūgiavo jam nematant, jis tik pajuto skausmą ir tada pamatė jį, stovintį prie jo, bet mano, kad S. M. jam sudavė kumščiu, nes pats smūgis ir skausmas nuo jo buvo labai stiprūs. Po kiek laiko skausmas nurimo ir jis grįžo prie baro. Kur tuomet buvo S. M., jis nežino, bet daugiau jis jo nemušė. Neužilgo jis su savo sūnėnu ir dukterėčia išėjo iš baro namo. Paryčiais, maždaug apie 07.30 val., jam pradėjo labai stipriai skaudėti kairįjį šoną, negalėjo atsikelti, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nuvykęs su greitąją pagalbą į Lazdynų ligoninę, jį apžiūrėję medicinos darbuotojai nustatė, kad kairiojo šono du šonkauliai yra sulūžę. Nori pažymėti, kad į minėtą barą jis atėjo sveikas, iki S. M. smurto jo atžvilgiu jis jokių sužalojimų neturėjo. Taip pat po S. M. smūgio jis niekur negriuvinėjo, nebuvo susižalojęs, ne su kuo nesimušė, todėl jokių kitų sužalojimų nepatyrė. Taip pat nori pažymėti, kad dėl patirtų sužalojimu jis negalėjo dirbti 1,5 mėnesio, turėjo nedarbingumą. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis pajuto didelį fizinį skausmą, diskomfortą, negalėjo dirbti, taip pat patyrė psichologinį stresą, jį sužalojęs S. M. jo net neatsiprašė, nors galėjo jį surasti per sūnėną R. M.. Dėl šio įvykio jis patyrė moralinę - neturtinę žalą, kurią vertina 300 eurų. Todėl prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu 300 eurų sumai.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusiuoju V. M. parodė, kad S. M., kuris 2023 m. rugsėjo 23 d. bare „Alynas“, adresu (duomenys neskelbtini),, sudavė jam smūgį į šoną ir sulaužė du šonkaulius, pilnai atlygino jam padarytą žalą (300 eurų), jo atsiprašė, todėl jis jokių pretenzijų (turtinių ir neturtinių) S. M. neturi. Jis atsisako savo 2023 m. gruodžio 8 d. pateikto civilinio ieškinio, nes žala pilnai atlyginta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. V.parodė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. ji su savo broliu R. M. ir dėdė V. M. atėjo į barą „ALYNAS“, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini),. Kelintą valandą atėjo į barą - ji neatsimena, tik atsimena, kad tai buvo antroje dienos pusėje. Atėjus į barą, jie prisėdo prie staliuko. Po kurio laiko prie jų priėjo jai pažįstamas asmuo, kurio pravardė yra (duomenys neskelbtini),, kuris pradėjo įžeidinėti jos brolį sakydamas jam (duomenys neskelbtini),, po ko ji jam pasakė, kad šis ne įžeidinėtu brolio, po ko šis pradėjo įžeidinėti ir ją. Tada ji išėjo, po ko minėtas vyras uždarė baro duris, o ji liko lauke. Maždaug po dešimties minučių ji grįžo į barą ir pamatė, kad dėdė (duomenys neskelbtini),, sėdėdamas ant kėdės, laikėsi rankomis už kairiojo šono, tuomet ji paklausė dėdės, kas jam atsitiko, bei šis atsakė, kad minėtas vyras kelis kartus sudavė jam į kairįjį šoną. Nori parodyti, kad pačio mušimo fakto ji nematė, nes buvo išėjusi į lauką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. M. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. jis atėjo į barą „ALYNAS“, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini),. Bare jau buvo jo sesė L. V. ir dėdė V. M., į barą atėjo apie 21.00 val. Atėjus į barą, jis prisėdo prie staliuko, prie kurio sėdėjo ir jo sesė su dėdė. Po kurio laiko prie jų priėjo jam nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė kaip S. M. (kur gyvena nežino, telefono numerio nežino), kuris pradėjo jį įžeidinėti sakydamas jam „tu kaziol ir tavo brolis kaziol“, dėl ko šis vyras jį įžeidinėjo, jis žino, nes kažkada pažįstamas K. G. jį su broliu buvo "pakišęs dėl paspirtukų". Jam pasakius, kad jis ne „kaziolas“, S. M. paskambino K. G., įjungęs mobiliajame telefone garsiakalbį, sakydamas jo pavardę, paklausė K. G.: „čia šitas kaziolas“, tada (duomenys neskelbtini), pasakė, kad taip. Tuomet S. M. pasakė K. G., kad atvyktų į barą „ALYNAS“ tačiau K. G. pasakė: (duomenys neskelbtini), savo kaltę pripažino, todėl aš nevažiuosiu“. Pokalbio telefonu metu jo dėdė V. M. S. M. pasakė: „nelįsk prie plemianiko“, tačiau S. M. jam atsakė nelysti į ne savo reikalus ir vieną kartą sudavė jo dėdei į kairės pusės šoną. Jo sesė ir dėdė buvo neblaivūs, jis buvo blaivus, nes alkoholio nevartoja. Pats S. M. iš pažiūros taip pat buvo neblaivus, nes iš jo sklido alkoholio kvapas. Su S. M. buvo dar vienas asmuo, vardu (duomenys neskelbtini), (pavardės nežino), kuris taip pat jį vadino „kaziolu“, tačiau smurto prieš jo dėdę nenaudojo. Po S. M. smūgio jo dėdei jis pamatė, kad dėdė susiėmė už kairiojo šono. Po viso įvykio jie iškart nuėjo namo. Žino, kad 2023 m. rugsėjo 24 d. naktį dėdė išsikvietė greitąją pagalbą dėl skausmų, kuriuos jautė kairiajame šone po S. M. smūgio. Atvykusi greitoji medicinos pagalba dėdę išvežė į ligoninę, kurioje jam buvo nustatyti kairės pusės devintojo ir dešimtojo šonkaulio lūžiai. Bare „ALYNAS“ yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios galėjo užfiksuoti visa įvykį.

Specialisto išvadoje Nr. G 3042/2023(01) nurodyta, kad V. M. padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje ir kairės pusės IX ir X šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybę, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimu padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog V. M. padaryti šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Žmogaus kūno dalys, šiuo atveju minima ranka (delnas) yra priskiriamas prie kietų bukų daiktų, todėl neatmetama galimybė, kad šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti suduodant smūgį atviru delnu.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vieno aukšto mūrinis pastatas. Pagrindinis įėjimas yra nuo Parko g. Užlipus mūriniais laiptais, patenkama prie stiklinių durų, kurias atidarius, atsirandama koridoriuje, kairėje - picerija, dešinėje - baras ,,Alynas''. Atidarius stiklines duris, patenkama į baro vidų, tiesiai dešinėje pusėje, kampe yra baras, kuriame yra baro reikmenys. Priešais viduryje salės yra medinis stalas. Kairiajame kampe yra keturi stalai, prie kurių minkšti baldai. Prie baro kairėje pusėje yra meniu lenta, ant kurios surašytas meniu, virš meniu lentos yra vaizdo fiksavimo kameros. Bendra tvarka bare nepažeista. Objektų, kurie turėtų reikšmės tyrimui, neaptikta, niekas iš įvykio vietos nepaimta.

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas iš baro "Alynas" (duomenys neskelbtini),. Paleidus vaizdo įrašą per DVD leistuvą, pasileidžia spalvotas vaizdo įrašas be garso, filmuojama bare esanti lankytojų patalpa. Data nurodyta 2023 m. rugsėjo 23 d. 21 val. Patalpoje prie staliukų sėdi žmonės. Patalpos gale yra apvalus stalas, prie jo keli vyrai ir kelios moterys. Vyras juodos spalvos šortais, juodos spalvos marškinėliais su šviesios spalvos logotipu ant nugaros, su šlepetėmis sėdi prie staliuko, kalbasi su kitu vyru (toliau nukentėjusiuoju) kuris su pilkos spalvos marškinėliais, melsvo atspalvio kelnėmis, juodos spalvos bateliais baltu padu. Vyras juodos spalvos šortais išsiveda už rankos moterį, tuo metu nukentėjusysis stovi nugara į išėjimą. 21.34 val. į salę užeina vyras juodais šortais ir priėjęs prie staliuko su kaire ranka smūgiuoja nukentėjusiajam į kairįjį šoną. Nukentėjusysis susiima už šono ir pritūpia. Vyras juodais šortais nueina prie staliuko ir prisėda. Nukentėjusysis nueina atokiau ir atsisėda ant suolo prie kito stalo, tada pakyla ir išeina. Po kelių minučių nukentėjusysis grįžta prie stalo, kur yra vyras juodais šortais.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismo aptarti įrodymai, kuriais nėra pagrindo abejoti, patvirtina, jog kaltinamasis suvokė, kad jis savo veiksmais sužalojo nukentėjusįjį, ir norėjo taip veikti. Pačio kaltinamojo duoti paaiškinimai patvirtina, kad jis suvokė, jog savo veiksmais žaloja nukentėjusįjį, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.

K. S. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis sužalojo nukentėjusįjį V. M., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – areštu bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

K. S. M. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstama veika padarytos žalos dalį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2,3 punktai), kaltinamojo S. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. M. už padarytą nesunkią nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį - 45 parų areštą.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina 1/3 dalimi ir S. M. skirtina galutinė bausmė – 30 parų arešto.

Kiti klausimai.

K. S. M. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Proceso išlaidų nėra.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. M. pareiškė civilinį ieškinį 300 eurų sumai, tačiau kaltinamasis atlygino jam padarytą žalą ir nukentėjusysis ieškinio atsisakė. Ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 85,42 eurų sumai dėl nukentėjusiojo V. M. gydymo išlaidų atlyginimo. Šią žalą ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. M. taip pat atlygino, todėl ieškinys netenkintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį 961,47 eurų sumai. Šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tarp ligos išmokos išmokėjimo V. M. ir kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys laikomas pagrįstu ir iš kaltinamojo priteistina 961,47 Eur žala ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.251 ir 6.263 straipsniai).

Su šiuo ieškiniu kaltinamasis S. M. sutinka, tačiau prašo leisti jam ieškinį atlyginti dalimis po 100 eurų kiekvieną mėnesį iki 2024 m. spalio mėnesio. Byloje yra pateiktas kaltinamojo įsipareigojimas atlyginti žalą dalimis, tačiau nėra pateiktas susitarimas dėl žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis, kurį teismas galėtų patvirtinti. Todėl kaltinamajam išaiškintina, kad dėl priteistos sumos dengimo dalimis, jis iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi teisę tartis su Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriumi, o jeigu bus pradėtas priverstinis išieškojimas – su antstoliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti S. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. M. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš (duomenys neskelbtini), M. V. socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus naudai 961,47 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 47 ct) nuostolių atlyginimui.

P. V. M. atsisakymą nuo ieškinio ir procesą dėl jo nutraukti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 85,42 Eur priteisimo netenkinti, kadangi žala yra pilnai atlyginta.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) S. M. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimą (Rasų g. 8, Vilnius) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.).

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

S. M.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.