Šiaulių apygardos teismo nutarimas

2020-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-157-354/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-10
Bylos Nr.
AN2-157-354/2020
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00166-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. S.
Institucija
Šiaulių apskrities VPK Radvilškio raj. policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. AN2-157-354/2020Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00166-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 16.9.3; 21.3.3; 21.11.10; 21.11.11.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutarimo, kuriuo J. S. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 ir 7 dalis 60 Eur bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarimu J. S. buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 60 Eur bauda, pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį – 10 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė nuobauda – 60 Eur. J. S. buvo nubausta už tai, kad 2020 m. birželio 22 d. 13.06 val., (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį bei sukdama į dešinę neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir dėl to susidūrė su pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiu elektriniu paspirtuku. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta J. S. prašo panaikinti 2020 m. spalio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Skunde apeliantė teigia, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas formaliai, neišsamiai, neatsižvelgiant į tai, kad net ir simbolinės nuobaudos paskyrimas jai ateityje sukelia neigiamas juridines ir materialines pasekmes (praranda teisę į materialinės žalos atlyginimą, pabrangsta automobilio draudimas).

2.2. Be to, apeliantė nurodo, kad buvo neatsižvelgta į tai, jog elektrinio paspirtuko vairuotojas buvo mažametis, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris pagal KET reikalavimus turėjo dviratininko pareigas. Skunde teigiama ir tai, jog nebuvo atsižvelgta, kad išvažiavimą į pagrindinę gatvę užstojo krūmai, vaikas judėjo ne pagal taisykles kaire kelio puse ir ji (apeliantė), kaip vairuotoja, neturėjo jokios fizinės galimybės pamatyti kliūtį ir išvengti susidūrimo, tuo labiau kad ne ji vaiką partrenkė, o pastarasis taranavo jos vairuojamą automobilį, atsitrenkdamas į valstybinį numerį ir kapotą. Jei paspirtukas būtų važiavęs pagal KET reikalavimus dešiniąja kelio dalimi, joks susidūrimas nebūtų įvykęs.

2.3. Skunde apeliantė nurodo, jog tyrimo metu oficialiai kreipėsi su prašymu išsamiai ir visapusiškai ištirti šį įvykį, kreipiantis į specialistą autotechniką, kad jis atsakytų konsultacine tvarka į jos (apeliantės) nurodytus klausimus, tačiau niekas net nebandė nieko tirti ir ekspertams nieko nepateikė. Pažymi, kad teismo posėdžio metu policijos darbuotoja paaiškino, jog jie nusprendė jos (apeliantės) prašymo prie bylos neprijungti, jo nenagrinėti iš viso ir ekspertizės medžiagoje neskirti (teismui dėl to nekilo jokių klausimų).

2.4. Apeliantė pastebi ir tai, kad su administracinės bylos medžiaga nebuvo supažindinta, tik prieš priimant nutarimą buvo paskelbtas bylos dokumentų sąrašas. Be to, teismas nutarime pripažįsta ir konstatuoja, jog nukentėjusysis G. G. važiavo kaire kelio puse, nors privalėjo važiuoti arčiau dešiniojo kelio krašto, tačiau teismui dėl to nekilo jokių abejonių, kad tai ir buvo pagrindinė šio autoįvykio kilimo priežastis.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybė patrauktos J. S. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, pernelyg sureikšmino aplinkybę, jog J. S. vairuojamas automobilis važiavo šalutiniu keliu, neatsižvelgė į kito eismo įvykio dalyvio atliktus veiksmus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad J. S. veikoje yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse, požymių.

5.1. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

5.2. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, to paties straipsnio 7 dalyje – už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytus (šiuo atveju už eismo įvykio sukėlimą). Taigi, siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal minėtus ANK straipsnius, būtina nustatyti, kad būtent atsakomybėn traukiamas asmuo padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą ir padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė eismo įvykio kilimą.

5.3. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino teisės aktų, reglamentuojančių eismo dalyvių teises ir pareigas, kontekste. Pažymėtina, jog byloje pagrįstai nustatyta, kad: J. S. vairuojamas automobilis važiavo šalutiniu keliu, ketino sukti į dešinę, kai pradėjus manevrą į J. S. vairuojamo automobilio priekio dešinę pusę atsitrenkė nukentėjusysis; mažametis nukentėjusysis G. G., neprižiūrint suaugusiajam, važiavo pagrindinio kelio kaire puse, vairuodamas elektrinį paspirtuką. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog dėl šių aplinkybių byloje nėra jokio ginčo ir abejonių (apylinkės teismo posėdžio metu šias aplinkybės pripažino J. S., nukentėjusysis G. G., jo atstovė E. G.), todėl šiuo atveju būtina įvertinti nustatytas aplinkybes eismo dalyviams keliamų reikalavimų kontekste.

Žemesnės instancijos teismas

5.4. J. S. buvo inkriminuoti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 101 punktų pažeidimai. Pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte numatyta, kad, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, jog tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Apygardos teismas pažymi, jog automobilio vairuotojas pagal KET 101 punkto reikalavimus iš tiesų turi praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones, tačiau tuo pačiu metu turi visiškai pagrįstą lūkestį tikėtis, kad ir kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų, jų šiurkščiai nepažeis.

5.5. Apygardos teismas šiuo atveju įvertina ir reikalavimus, kurie yra aktualūs vertinant G. G. veiksmus.

5.5.1. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje eismas keliais vyksta dešine kelio puse (analogiškai nurodyta KET 99 punkte). Įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims, prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims, gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas (KET 55 punkte įtvirtintas analogiškas reikalavimas).

5.5.2. Pagal KET 57 punkto reikalavimus, važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat, kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. KET 66 punkte numatyta imperatyvi taisyklė, jog KET nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.

5.6. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis G. G. įvykio metu vairavo elektrinį paspirtuką. Kadangi byloje nėra duomenų apie konkrečią paspirtuko galią, teismas vertina, jog elektrinio paspirtuko galia buvo ne didesnė nei 1 kW ir jo didžiausias projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, todėl toks paspirtukas, pagal anksčiau nurodytus teisės aktus, laikytinas motoriniu dviračiu. Taigi, šiuo atveju G. G., kaip eismo dalyviui, buvo privaloma laikytis reikalavimų, keliamų dviračių vairuotojams, kurių šiuo atveju buvo akivaizdžiai nesilaikyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent reikalavimų, numatytų dviračių, o ne automobilių vairuotojams, nesilaikymas, buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi eismo įvykio kilimą, kadangi mažametis nukentėjusysis, kuris įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vairavo elektrinį paspirtuką neprižiūrimas suaugusiųjų (KET 55 punktas) ir nors važiavo pagrindiniu keliu, tai darė šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. važiavo prieš eismo kryptį, kaire eismo juostos puse (KET 99), todėl automobilio vairuotoja atlikdama manevrą (sukdama į dešinę pusę) neturėjo jokios galimybės numatyti, kad jos važiavimo kryptimi gali netikėtai atsirasti kitas eismo dalyvis, kurio pagal KET reikalavimus apskritai negalėjo būti. Tuo pačiu apygardos teismas įvertina ir įvykio vietos specifiką, buvusį matumą, t. y. norint įvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį ir pasukti į dešinę pusę matomumą į dešinę pusę itin riboja dešinėje pusėje esanti gyvatvorė (b. l. 18–19), be to, šalutinis kelias yra žemiau nei pagrindinis. Pastebėtina ir tai, kad įvykio vietos fotonuotraukos rodo, kad J. S. dar mėgino stabdyti ir išvengti eismo įvykio, jos stabdymo kelias buvo itin mažas (b. l. 4, 17), tačiau net ir greitai sureagavus į esamą situaciją J. S. neturėjo realios galimybės išvengti eismo įvykio būtent dėl paspirtuko vairuotojo padarytų KET pažeidimų. Esant nurodytoms aplinkybės, darytina neabejotina išvada, kad paspirtuko vairuotojui nepažeidus KET reikalavimų ir važiavus dešine kelio puse, kaip tai numato KET reikalavimai, J. S. būtų saugiau įvažiavusi į pagrindinį kelią, pasukusi į dešinę ir eismo įvykio nebūtų įvykę, todėl automobilio vairuotojos J. S. veiksmai nelaikytini nei neteisėtais, nei pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi.

5.7. Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Nagrinėjamu atveju, įvertinus įrodymų visumą pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog J. S. veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymių.

5.8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje J. S. veiksmų negalima traktuoti kaip pavojingų veikų, atitinkančių administracinių nusižengimų, už kuriuos numatyta administracinė nuobauda, požymius. J. S. veikoje nesant administracinių nusižengimų požymių, o konkrečiai objektyvių sudėties požymių – neteisėtumo ir priežastinio ryšio, pradėtoji administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra panaikinamas administracinio nusižengimo byloje, kurioje J. S. yra nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalis, nes J. S. veikoje nėra administracinių nusižengimų požymių. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. atžvilgiu administracinė teisena nutraukiama, apygardos teismas dėl kitų apeliantės skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną J. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 ir 7 dalis nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė