- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- M1-189-190/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Regina Pocienė, Arūnas Kisielius
- Nukentėjusysis
- I. C.
- Advokatai
- Mykolas Vaškelis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, įtariamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. K. 2007 m. rugpjūčio 11 d., nuo 18.00 val. iki 22.11 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, būdamas psichikos sutrikimo būsenoje, dėl kurios negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, sudavė pil. A. C. dulkių mušekliu ne mažiau kaip 149 smūgius į įvairias kūno vietas, taip A. C. sukeldamas didelių kančių ir padarydamas daugybę kūno sužalojimų, o būtent nukentėjusiajam padarė penkiolika kraujosruvų, devynis atskirus nubrozdinimus, nugaros - juosmens srities atskirus 12 įvairių krypčių, puslankių ir lankų pavidalo tamsiai raudonus nubrozdinimus, dėl kurių A. C. buvo padarytas trauminis bei po ūmaus nukraujavimo (850 ml skysto ir 750 gramų kraujo krešulių) šokas, išsivystęs dėl smūgių metu padaryto kepenų plyšimo, bei daugybinių plačių poodinių kraujosruvų su nubrozdinimais ir išsiliejimu Saulės rezginyje, dėl kurių A. C. mirė, tai yra tokiu būdu itin žiauriai nužudė A. C..
Šiais savo veiksmais Č. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.
Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. C. parodė, kad iki tos dienos, kai buvo nužudytas jos vyras A. C., Č. K. ji nepažinojo. Įvykio dieną jos sutuoktinis grįžo apie 12.00 val. kartu su tuo metu jai nepažįstamu Č. K.. Įtariamasis turėjo maišelį su alkohliniais gėrimais. Nukentėjusiajai yra nepriimtina, kad jų namuose gertų nepažįstami žmonės. Todėl paklausė vyro, ar jis pažįsta šį žmogų, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukė, todėl pasakė Č. K., kad šis eitų gerti kur nors kitur, o ne jų namuose. Č. K. tuomet papriekaištavo A. C., kodėl jis jam sakęs, kad gyvena vienas ir pakvietė eiti į savo butą. Nukentėjusioji pažymėjo, jog ji su vaikais atostogavo ir neseniai buvo sugrįžusi, todėl galimai vyras anksčiau buvo minėjęs, kad bute gyvena vienas.
Kai Č. K. pasiūlė vyrui eiti į jo butą ir šis jau susiruošė, I. C. atsistojo tarpduryje ir bandė neleisti. Tuomet Č. K. ėmė labai garsiai kalbėti visokias nesąmones, dėl ko jai pasidarė nepatogu prieš kaimynus. Nukentėjusioji pasitraukė, o jie išėjo iš buto.
Jos sutuoktinis sveikatos sutrikimų neturėjo, o tą dieną, kai išėjo su Č. K., ji nepastebėjo, kad būtų turėjęs kokius nors kūno sužalojimus. Taip pat jai nėra žinoma, kad A. C. būtų turėjęs skolų, jis turėjo kreditą banke, kurį ji pati mokėjo.
Nukentėjusioji I. C. patvirtino, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu ji atpažino tą nepažįstamą vyriškį, kuris buvo atėjęs į jų butą su jos vyru. Tai ir buvo Č. K..
Teisiamajame posėdyje apklausiama medicinos ekspertė Zita Kazėnienė parodė, jog Č. K. ekspertizės atlikimo metu buvo diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis sutrikimas, žalingas alkoholio vartojimas, dėl kurių jis negalėjo įvykio metu ir šiuo metu taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Č. K. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto režimo stebėjimo sąlygomis todėl, kad jis yra socialinai pavojingas. Kokia yra dabar Č. K. būklė ekspertei tiksliai nėra žinoma. Tačiau atsižvelgiant į jau jam taikomo priverstinio gydymo Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje trukmę, ekspertės nuomone, Č. K. būklė yra pagerėjusi. Todėl jam siūloma skirti priverstinį gydymą ne griežtojo stebėjimo sąlygomis, o sustiprontojo. Tokia liga yra nepagydoma, jos eigai reikšmės turi tiek amžius, tiek ir alkoholio vartojimas. Jeigu Č. K. išėjęs į laisvę, pradės piktnaudžiauti alkoholiu, liga gali paūmėti, todėl, ekspertės manymu, jis turi būti laikomas medicinos įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.
Bylos medžiaga tvirtina, kad Visagino miesto apylinkės teismas šią bylą nagrinėjo teisiamajame posėdyje, apklausė nukentėjusiąją, liudytojus ir 2009-12-23 priėmė procesinį sprendimą, kurį 2010-02-22 Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, panaikino ( tvirtina t. 3, b.l. 159-163, 195-199 ). Todėl šiuo metu nagrinėjant bylą iš naujo kolegija priimant sprendimą vadovaudamasi LR BPK 276 str. 5 d. nuostatomis pakartotinai apklausai nekvietė liudytojų K. D. ir J. P., kurių atvykimas į posėdį iš Visagino miesto yra apsunkintas, o proceso dalyviai neprašė, kad šie liudytojai būtų pakartotinai apklausti. Dėl nurodytų motyvų teisiamajame posėdyje balsu buvo perskaityti šių liudytojų pirmiau apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai ( t. 3 b.l. 146-147, 151). Esant tokioms aplinkybėms, priimant procesinį sprendimą byloje, kolegija vadovaujasi liudytojų K. D. bei J. P. parodymais, duotais nagrinėjant bylą apylinkės teismo posėdžio metu.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. C. patvirtino, kad įvykio dieną apie 12.00 val. jos sutuoktinis A. C. atėjo į butą su tuo metu jai nepažįstamu vyriškiu, kuris turėjo maišelį su alkoholiniais gėrimais. Nukentėjusioji pareikalavo, kad tas nepažįstamas vyras eitų gerti kitur, o ne jos bute. Tuomet tas vyras pasiūlė nukentėjusios sutuoktiniui A. C. nueiti į jo butą ir kai jos vyras jau susiruošė išeiti, I. C., siekdama sutrukdyti savo vyrui išeiti, atsistojo tarpduryje. Tačiau nepažįstamas vyriškis pradėjo garsiai kalbėti nesąmones, triukšmauti, todėl jai pasidarė nepatogu prieš kaimynus ir I. C. pasitraukė, o jos sutuoktinis išėjo kartu su tuo nepažįstamu vyriškiu. Nagrinėjant bylą teismuose nukentėjusioji patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pateiktos fotonuotraukos ir ji atpažino Č. K. kaip asmenį, įvykio dieną atėjusį į jos butą kartu su vyru A. C. bei norėjusį C. bute vartoti alkoholinius gėrimus. Tačiau nukentėjusioji paaiškino, jog jai neleidus to daryti, jos vyras kartu su Č. K. šio kvietimu išėjo į Č. K. butą. Tokiu būdu, iš šių nukentėjusios I. C. parodymų aiškiai matyti, kad jos vyras A. C. įvykio dieną apie 12.00 val. kartu su Č. K. nuėjo į jo ( Č. K. ) butą turėdami tikslą vartoti turimus alkoholinius gėrimus.
Liudytojas K. D. patvirtino, jog įvykio dieną apie 12.00 val. jam sėdint prie namo (duomenys neskelbtini), jis matė kaip Č. K. atėjo su nepažįstamu vyru.
Bylos medžiaga tvirtina, jog Č. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tai yra liudytojas K. D. matė Č. K. su jam nepažįstamu vyriškiu įvykio dieną būtent prie Č. K. gyvenamojo namo. Minėta, kad nukentėjusioji I. C. taip pat tvirtina apie tai, jog jos sutuoktinis A. C. iš jos buto su Č. K. išėjo apie 12.00 val. bei Č. K. kvietimu ruošėsi eiti vartoti alkoholinius gėrimus į Č. K. butą. Todėl teismo manymu yra logiška, kad liudytojas K. D. taip pat apie 12.00 val. prie Č. K. gyvenamosios vietos matė einantį su juo A. C., nes tuomet jie, norėdami suvartoti turimus alkoholinius gėrimus, ėjo į Č. K. butą, kur vėliau vakare ir buvo nustatytas A. C. lavonas.
Įvykio vietos apžiūros protokolas tvirtina, jog Č. K. bute 2007-08-11 buvo vartojami alkoholiniai gėrimai ( t. 1. b.l. 5-24 ), o atsižvelgiant į jau minėtus nukentėjusios I. C. ir liudytojo K. D. parodymus yra pagrindas teigti, jog įvykio dieną Č. K. bute alkoholį vartojo jis pats su A. C..
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pradžioje Č. K. davė nenuoseklius parodymus bei pripažindamas, kad 2007-08-11 savo bute kartu su A. C. vartojo alkoholį, nurodė, kad A. C. nužudė jam neaiškiomis aplinkybėmis į butą patekęs benamis, kurio nei vardo, nei pavardės jis nežino, tačiau šį benamį buvo matęs Visagino policijos komisariato areštinėje tuomet, kai buvo sulaikytas po nužudymo.
Baudžiamosios bylos medžiaga tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo organai tikrino aukščiau nurodytą Č. K. versiją, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog A. C. Č. K. bute galėjo nužudyti kitas asmuo gauta nebuvo ( tvirtina t. 1., b.l. 2, 59, 141-146 ). Teismo manymu ta aplinkybė, jog įvykio vietos apžiūros metu ( Č. K. buto ) ant stalo stovėjo trys stikliukai dar nereiškia, kad alkoholinius gėrimus bute vartojo trys asmenys. Be to, įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad viename stikliuke yra nuorūka. Todėl neaišku ar iš šio stikliuko buvo gerta. Pažymėtina ir tai, jog ir nukentėjusioji, ir liudytojas K. D. tvirtino, jog įvykio dieną matė Č. K. tik su A. C.. Esant nurodytoms aplinkybėms versija apie tai, kad A. C. Č. K. bute galėjo nužudyti į butą neaiškiomis aplinkybėmis patekęs nepažįstamas vyriškis pripažintina nelogiška bei nepatvirtinama objektyviais bylos duomenimis.
A. C. lavono medicinos specialisto išvada tvirtina, kad jam buvo padaryti masyvūs kūno sumušimai, daugybinės kraujosruvos, nubrozdinimai, kepenų plyšimas, kraujo išsiliejimas pilvo ertmėje, kraujosruvos saulės rezginyje: penkiolika plačių kraujosruvų, devyni atsikri nubrozdinimai, nugaros-juosmens srities plačioje kraujosruvoje konstatuoti atskiri 125 įvairių krypčių, puslankių, lankų pavidalo tamsiai raudoni nubrozdinimai, padaryti bukais kietais-bukabriauniais daiktais, paliekančiais nubrozdinimuose metalizacijos geležimi pėdsakus ( t. 1 b.l. 29-34 ). Atsižvelgiant į nurodytas medicinos specialisto išvadas kolegija sprendžia, kad Č. K. padaryti veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip nužudymas padarytas kankinant ir itin žiauriai, nes nekelia abejonių, jog tokio didelio kiekio smūgių sudavimas ir daugybės kūno sužalojimų padarymas įvairiose kūno vietose metalizuotu dulkiu mušekliu sukėlė nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Iš liudytojų K. D., E. T., J. P. parodymų ir rašytinės bylos medžiagos matyti, kad būdamas girtas Č. K. elgiasi keistai, neadekvačiai, kalba apie nebūtus dalykus, nepadoriai elgiasi ir būna agresyvus. Nukentėjusioji I. C. teisiamajame posėdyje taip pat atkreipė dėmesį į Č. K. keistą elgesį apsilankymo jos bute metu. Bylos medžiaga, tai yra duomenys apie Č. K. administracinę atsakomybę taip pat tvirtina apie tai, jog jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, už ką ne vieną kartą buvo baustas ( t. 2., b.l. 160-164 ). Be to, jis administracine tvarka buvo baustas už nedidelį chuliganizmą bei viešosios rimties trikdymą, kas kolegijos vertinimu netiesiogiai tvirtina apie jo polinkį elgtis agresyviai.
Č. K. 2009-09-28 - 2009-11-03 atliktos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu ekspertų komisija nustatė, kad šiuo metu jam diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis sutrikimas ir priklausomybės nuo nuo alkoholio sindromas. Šiame ekspertizės akte nurodoma, jog įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, komisija padarė prielaidą, kad Č. K. jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu 2007-08-11sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Todėl ekspertų komisija Č. K. dėl psichikos būklės rekomenduoja skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, t. y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ( t. 3., b.l. 124-128 ). Tokiu būdu, šiuo atveju Č. K. A. C. nužudymo metu dėl jam konstatuoto psichikos sutrikimo buvo tokios būsenos, kai negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo bei juos valdyti. Remiantis teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto išvadomis, aukščiau minėtų liudytojų parodymais bei kita bylos rašytine medžiaga yra pagrindas pripažinti, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką Č. K. padarė būdamas nepakaltinamas, todėl negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam negali būti skiriama bausmė, nes jis negali būti pripaįstamas šios nusikalstamos veikos subjektu ( LR BK 17 str. ).
Apklausta teisiamajame posėdyje teismo psichiatrė ekspertė Z.Kazėnienė patvirtino minėtos ekspertizės išvadas bei pažymėjo, jog atsižvelgiant į Č. K. jau taikomo priverstinio gydymo trukmę Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje ekspertų nuomone, jo būklė yra pagerėjusi, todėl nors jis ir yra socialiai pavojingas, tačiau ekspertai siūlo skirti stacionarinį stebėjimą ir gydymą ne griežto, o sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Pažymėtina, jog prokuroras perduodamas šią baudžiamąją bylą teismui prašė Č. K. skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis ir šį prašymą palaikė teisiamajame posėdyje. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju taikant priverčiamąją medicinos priemonę turi būti atsižvelgta į teismo psichiatrų ekspertizės išvadą bei jų kaip šios medicinos srities specialistų nuomonę bei į tai, kad Č. K. jau virš dviejų metų priverstinai gydomas psichiatrijos ligoninėje ir todėl yra pagrindas sutikti su ekspertų nuomone, jog per šį laikotarpį jo psichinė būklė yra pagerėjusi. Esant tokioms aplinkybėms teismas skiria Č. K. stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. C. dėl jos vyro nužudymo pareiškė 102 500 litų dydžio civilinį ieškinį, kurį palaikė teisiamajame posėdyje. Tačiau kolegijos manymu, kad nustačius, jog Č. K. A. C. nužudė būdamas nepakaltinamas, tai yra šiuo atveju žala padaryta nepakaltinamo asmens, jos atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Pagal BPK 109 str. nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamojo nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Toks asmuo nėra kaltinamasis. Dėl to šio asmens byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Todėl ir šiuo aveju vadovaujantis Civilinio kodekso 6.268 str. nuostatomis žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 400- 404 str. str., 313 str., 318 str. teismas
nutarė:
Pripažinti, kad Č. K., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 98 str. skirti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, tai yra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
I. C. pareikštą civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Daiktinius įrodymus byloje – paklodę su rudos spalvos dėmėmis, Č. K. kelnes, batus, marškinėlius, iš įvykio vietos paimtus vyriškus marškinėlius, kelnes, pagalvės užtiesalą, vyriškus marškinius „ Rolandinho“, antklodę-užtiesalą, voką, kuriame yra A. C. plaukai, 9 vnt. nuopjovų, peleninę, tris stikliukus, puskojines, du rankšluosčiusdvi kempines, kalendoriaus lapą, vyriškas trumpikes, du popierinius užtiesalus, įrankį kilimui mušti šiai nutarčiai įsiteisėjus – sunaikinti, A. C. priklausančius daiktus – rudos spalvos batus – nutarčiai įsiteisėjus grąžinti I. C., kitus daiktus palikti saugoti prie bylos.
Dėl šios nutarties per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos, o asmeniui, kurio atžvilgiu priimta nutartis – nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos - gali būti paduodamas apeliacinis skundas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.