- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- 1-149-641/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Nukentėjusysis
- R. K., A. B. K.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Aldevinas Ščigla
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis K. P. įmonėje suvirintoju, gyv. (duomenys neskelbtini) išsituokęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d., 145 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, nes 2011-10-12 apie 23.00 val. namo, kuris yra (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lovoje gulinčiam savo broliui R. K. spyrė vieną kartą į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam R. K. padarė viršutinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje žandinio ančio priekinės sienelės srityje, kraujo susikaupimą kairiame žandiniame antyje, kairio skruostikaulio lūžį, kairio akytkaulio ančio lateralinės ir užpakalinės sienelės lūžį, kraujosruvas kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes kairės pusės viršutinio žandikaulio, kairio skruostikaulio ir akytkaulio ančio sienelės lūžiai sutrikdė sveikatą ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Be to, V. K. mušdamas sukėlė nukentėjusiajai A. B. K. fizinį skausmą, nes 2011-12-24 apie 19.00 val. namo, kuris yra (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo motinai A. B. K. kumščiu sudavė vieną kartą į petį, spyrė vieną kartą į kairį šoną, delnu sudavė du kartus į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. B. K. fizinį skausmą.
Be to, V. K., mušdamas sukėlė nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą, nes 2011-12-27 apie 00.10 val. namo, kuris yra (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo broliui R. K. kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą.
Be to, V. K. terorizavo žmogų, nes 2011-12-27 apie 00.30 val. namo, kuris yra (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, terorizavo savo motiną A. B. K. grasindamas padegti ją ir namus.
Dėl pareikšto kaltinimo V. K. prisipažino visiškai ir parodė, kad su broliu R. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Namo antrame aukšte kiekvienas turi atskirus kambarius ir bendrą virtuvę. Jų motina gyvena namo pirmame aukšte. 2011-10-21 vakare, po darbo, alaus bare išgėręs du bokalus alaus, grįžo namo. Tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas ir jis, nesuvaldęs pykčio, spyrė vieną kartą broliui į veido sritį, tokiu būdu sužalodamas žandikaulį. 2011-12-24 visą dieną gėrė Kuršėnų bare. Apie 19 val. grįžo namo. Pamena, kad tarp jo ir motinos kilo konfliktas. Jis vieną kartą smogė mamai kumščiu į petį, po to spyrė į kairį šoną ir delnu du kartus sudavė jai į veidą. Įvykio aplinkybių gerai nepamena dėl girtumo. Po kelių dienų, t.y. 2011-12-26 su draugais vėl gėrė ir vakare neblaivus grįžo namo. 2011-12-27 apie 00.10 val. tarp jo ir brolio namo laiptinėje kilo žodinis konfliktas. Jie apsižodžiavo, dėl ko jis vieną kartą trenkė broliui kumščiu į veidą. Eidamas kliudė šaldytuvą ir nuo šaldytuvo nugriuvo papuošta eglutė, kuri sulūžo. Vėliau grasino motinai padegti ją ir namus. Ką tiksliai sakė motinai, nepamena, nes buvo neblaivus.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2011-10-21 apie 23 val., jam būnant namuose ir gulint lovoje, į namus grįžo girtas brolis V. K., kuris, nieko nesakęs, spyrė jam į veidą. Po smūgio jis prarado sąmonę. 2011-10-22 medikai jį pristatė į Šiaulių ligoninę, kur buvo nustatyti daugybiniai veido kaulų lūžimai, tačiau jis į ligoninę gultis atsisakė. 2011-12-24 apie 19 val. brolis Vaidotas į namus grįžo vėl neblaivus. Brolis iškart pradėjo konfliktuoti su juo. Tai pamačiusi mama, norėjo jį užstoti ir tada Vaidotas pradėjo konfliktuoti su mama, kumščiu vieną kartą sudavė mamai į petį bei vieną kartą spyrė į kairės pusės šoną ir du kartus delnu sudavė mamai į veidą. Po minėtų smūgių jam pavyko Vaidotą sutramdyti ir jį nuraminti. Kitas incidentas įvyko 2011-12-27, kai apie 00.10 val. brolis vėl grįžo neblaivus namo ir jį užsipuolė. Vaidotas pradėjo pirštais badyti jam akis, bandė smaugti, sudavė du smūgius į veidą. Jam pavyko atsistoti iš lovos ir pasipriešinti Vaidotui. Išgirdusi triukšmą, iš pirmo aukšto atbėgo mama ir puolė į jų tarpą. Mamai pavykus juos išskirti, ji pasakė, kad iškvies policiją. Atvykę policijos pareigūnai, Vaidotą nuramino, jis atsiprašė, jie abu su mama jam atleido, tuo viskas tąkart ir baigėsi. Išvykus policijos pareigūnams, Vaidotas vėl pradėjo konfliktuoti, kambaryje mėtyti daiktus, išbėgęs į kiemą, bėgiodamas apie namo langus, šaukė mamai, kad padegs jos namus. Kadangi Vaidotas yra rūkantis, su savimi visada turi žiebtuvėlį ar degtukų, mama išsigando ir vėl liepė iškviesti policijos pareigūnus, kad Vaidotą išvežtų iš namų. Atvykę pareigūnai, brolį išvežė į policijos nuovadą. Dėl patirtų sužalojimų į teismo medicinos ekspertus jis nesikreips, civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.l. 7, 71-72).
Nukentėjusysis R. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą gyvenamojo namo kambaryje, kur buvo sumuštas brolio (b.l. 42-44).
Nukentėjusioji A. B. K. parodė, kad 2011-12-27 apie 01.10 val. grįžo neblaivus sūnus Vaidotas, kuris pradėjo mėtyti daiktus, trenkė kumščiu į veidą broliui Rolandui. Be to, grasino jai ir Rolandui, kad išdaužys langus ir sudegins gyvus. V. K. namuose nuolat smurtauja, grasina ją ir brolį Rolandą nužudyti. 2011-12-24 apie 19 val. girtas Vaidotas ją taip pat sumušė, suduodamas kumščiu į kairį petį, smogdamas kumščiu į kairį šoną trenkdamas delnu du kartus per veidą bei spirdamas į kairį šoną (b.l. 68).
Iš 2011-12-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas dviejų aukštų, antrame aukšte - du gyvenamieji kambariai, prieš juos prieškambaris, kuriame yra sulaužyta eglutė, kambariuose - sujaukta (b.l. 62-64).
Iš 2011-12-27 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog 2011-12-27 01.20 val. gautas pranešimas, kad J. B. g. 5, Kuršėnuose, vyksta konfliktas buityje, nes neblaivus V. K. daužo daiktus, sudavė į veidą gulinčiam broliui, grasina, kad padegs namus, išdaužys langus (b.l. 65-67).
Iš specialisto išvados matyti, kad R. K. padaryti kūno sužalojimai: viršutinio žandikaulio lūžis kairėje pusėje žandinio ančio priekinės sienelės srityje, kraujo susikaupimas kairiame žandiniame antyje, kairio skruostikaulio lūžis, kairio akytkaulio ančio lateralinės ir užpakalinės sienelės lūžis, kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose ir kairiame skruoste. Rasti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kairės pusės viršutinio žandikaulio, kairio skruostikaulio ir akytkaulio ančio sienelės lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (b.l. 21).
Iš asmens blaivumo testo parodymų matyti, jog V. K. 2011-12-27 01.01 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas (b.l. 74).
Kaltinamojo veika pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. kvalifikuota teisingai, kadangi jis spirdamas savo šeimos nariui – broliui R. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamojo veikos pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai, nes jis suduodamas smūgius savo mamai A. B. K., R. K., sukėlė jiems fizinį skausmą. Kaltinamojo veika pagal BK 145 str. 2 d. taip pat kvalifikuota teisingai, nes jis terorizavo A. B. K., grasindamas ją ir namus sudeginti. Įstatymas numato, kad žmogaus terorizavimas yra įvairūs veiksmai, kurias grasinama susprogdinti, padegti namą, patį žmogų arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar ji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: terorizuojantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti nusikalstamus kėslus. Šio nusikaltimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Sugretinęs bylos faktinius duomenis, teismas pripažįsta, jog nukentėjusioji A. B. K. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Pažymėtina, kad V. K. grasinimas buvo efektyvus, kadangi jis, būdamas neblaivus, pirmiausia smurtavo brolio R. K. atžvilgiu, sulaužė eglutę, mėtė name esančius daiktus, po to grasino padegti savo mamą bei namus, ką rūkantis, su savimi visada turintis žiebtuvėlį ar degtukų V. K., būrų nesunkiai padaręs iš tikrųjų, taip nukentėjusiąją A. B. K. labai išgąsdindamas, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimai yra realūs.
Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padaryti nusikaltimai pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., 145 str. 2 d. priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, kiti jo padaryti nusikaltimai pagal BK 140 str. 1 d. – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai tyčiniai, savanaudiški. Nusikaltimai baigti. Nusikalstamos veikos padarytos įtakojant kaltinamojo neblaivumui ir dėl to kylančiai jo agresijai.
V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. V. K. kaltinamas keturių smurtinių nusikalstamų veikų, padarytų savo šeimos narių atžvilgiu, įvykdymu, todėl, teismo nuomone, V. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kadangi V. K. neteistas, turi darbą, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, atsiprašė nukentėjusiųjų, šie jam atleido, kaltinamasis pasižada nebenusikalsti, yra pakankamo pagrindo manyti, jog, bausmių tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, skiriant teismo įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2 476,37 Lt civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo V. K., kadangi jo veiksmais, t.y. spyriu nukentėjusiajam R. K. į veidą, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryti žandikaulio, skruostikaulio lūžiai, kiti veido sužalojimai, dėl kurių nukentėjusysis buvo gydomas VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė bei VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras.
V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 305 str., 307 str.,
nusprendė:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto savo šeimos nariui, ir nubausti jį 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo nukentėjusiajai A. B. K. sukėlimo, ir nubausti jį 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo nukentėjusiajam R. K. sukėlimo, ir nubausti jį 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo.
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. dėl žmogaus terorizavimo ir nubausti jį 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, skirti V. K. galutinę bausmę - 2 (dviems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 67 str. 2 d. 9 p., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2011-12-27 iki 2011-12-28 bei suėmimo laiką nuo 2011-12-28 iki 2012-02-17.
Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti, V. K. paleidžiant teismo salėje.
Patenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį visiškai ir iš kaltinamojo V. K. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2 476,37 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt šešis Lt 37 ct).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių rajono apylinkės teisme.