Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1330-587/2011 pagal pareiškėjo A. B. skundą suinteresuotam asmeniui notarei Ramutei Valantiejienei dėl notaro veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Vadovaujantis Notariato įstatymo 2 str. 1 d., notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. To paties įstatymo 40 str. 1 d. nurodyta, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. CK 5.11 str. 1 d. 4 p. tarp ketvirtos eilės įstatyminių įpėdinių įvardinti ir palikėjo broliai bei seserys tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Tam, kad galėtų patvirtinti palikimo priėmimo faktą, notaras turi nustatyti palikėjo ir įpėdinio giminystės ryšį. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog M. A. L. ir O. C. motinos yra skirtingos. Klausimas keliamas dėl jų tėvo tapatumo. Vadovaujantis CK 3.138 str., vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2010 m. gegužės 8 d. civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašo Nr. 1782, iki šio įrašo padarymo O. C. gimimo įraše jos tėvu buvo nurodytas L. R., po ištaisymo - L. R.. Šiuos duomenis patvirtina ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2010 m. vasario 18 d. pažyma Nr. (P1-1108)P2-1056 (b.l. 9), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2010 m. gegužės 11 d. pažyma Nr. A101-5216(2.4.1.65-TD1) (b.l. Nr. 59), 2010 m. gegužės 13 d. pažyma Nr. A101-5312(2.4.1.65-TD1) (b.l. Nr. 58). Aplinkybė, jog gimimo liudijime (b.l. 12) O. C. tėvu įrašytas L. R., santuokos liudijime (b.l. 13) tėvo vardas įrašytas Liudas, iš vienos pusės, pati savaime nepaneigia gimimo įrašo teisingumo, o kartu ir ginčijamo notarės nutarimo pagrįstumo, kadangi, vadovaujantis CK 3.313 str., Civilinės metrikacijos taisyklių 103 p., kompetencija keisti, pildyti ar taisyti civilinės metrikacijos įrašus suteikta tik civilinės metrikacijos įstaigoms ir teismui, joks teisės aktas nesuteikia notarui teisės interpretuoti civilinės būklės akto įrašo turinio, iš kitos pusės, patvirtina tiek ginčijamame notarės nutarime, tiek ir pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytą poziciją dėl duomenų prieštaringumo. M. A. L. gimimo įrašo duomenys į bylą apskritai nepateikti, byloje yra Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2010 m. vasario 18 d. pažyma Nr. (P1-1109)P2-1058 (b.l. 10), kurioje M. A. L. tėvu nurodytas L. R., motina - U. B., sutuoktuvių liudijimas (b.l. 20), kuriame tėvo vardas įrašytas L., 1992 m. gruodžio 1 d. Zarasų bažnyčios pažymoje (b.l. 17) ir Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010m. gruodžio 27 d. pažymoje nurodyta, kad M. A. L. tėvas yra L. R., motina - A. R. (V.). Šios aplinkybės parodo, jog skirtinguose dokumentuose tėvo ir motinos duomenys skiriasi ne tik keliomis vardo ar pavardės raidėmis, bet ir nurodomais visiškai skirtingais pavardėmis ir vardais, kas kelia pagrįstas abejones dėl šių dokumentų patikimumo. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog pačios O. C. iki procesinių teisių perėmimo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomas tėvo vardas L. R., o ne L. R., kaip nurodyta jos gimimo įraše. Nurodytos abejonės dėl asmens tapatumo gali būti pašalintos tik pateikiant tiek M. A. L., tiek O. C. gimimo įrašus, kuriuose tėvo duomenys visiškai sutaptų, jei reikia ir yra faktinės galimybės bei teisinės prielaidos, prieš tai CK 3.313 str., CPK 514-516 str. nustatyta tvarka įrašus ištaisius, papildžius ar atkūrus.

Akcentuotina ir tai, jog notarinio veiksmo teisėtumo klausimas vertintinas atsižvelgiant į aplinkybes, egzistavusias būtent veiksmo atlikimo metu. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 27 d. pažymos buvo surašytos jau po ginčijamo nutarimo priėmimo ir pateiktos teismui civilinės bylos nagrinėjimo metu. Vertindamas šias pažymas teismas tenurodė, jog jos tik patvirtina duomenų prieštaringumą, kadangi pažymoje apie M. A. L. nurodyti jos motinos duomenys iš esmės skiriasi nuo esančių kituose dokumentuose, t.y. pripažino, jog net ir tuo atveju, jeigu tokia pažyma būtų buvusi pateikta į paveldėjimo bylą, ji nebūtų paneigusi abejonių dėl duomenų atitikimo, todėl akivaizdu, jog šios pažymos sudarymo aplinkybių vertinimas negali turėti jokios įtakos konkretaus skundžiamo notarinio veiksmo teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų pateikęs notarei civilinėje byloje esančius duomenis apie civilinės būklės aktų įrašų ištaisymus. Šie duomenys, nors ištaisymai ir padaryti iki ginčijamo nutarimo priėmimo, notarei buvo pateikti jau civilinės bylos nagrinėjimo metu, todėl ginčijamo sprendimo priėmimo metu notarė negalėjo daryti išvados dėl M. A. L. ir O. C. tėvo pavardės tapatumo. Atskirajame skunde, ginčydamas teismui pateiktų paveldėjimo bylos dokumentų visumą, pareiškėjas nurodo, jog atsiliepime į skundą notarė patvirtino, jog jai buvo pateikta 1992 m. gruodžio 1 d. Zarasų bažnyčios pažyma, tačiau šios pažymos byloje nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėta pažyma buvo pridėta prie pradinio skundo, todėl notarė ją gavo kartu su pranešimu apie pareigą pateikti atsiliepimą į skundą. Iš atsiliepime pavartotos formuluotės galima daryti išvadą, jog notarė nurodė pažymą neatitinkant paveldėjimo byloje esančių dokumentų, tačiau nepatvirtino pažymą buvus pateiktą į paveldėjimo bylą. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių minėtos pažymos pateikimo į paveldėjimo bylą faktą, civilinėje byloje nėra. Pareiškėjas neįvardija ir konkrečių aplinkybių, kada į paveldėjimo bylą buvo pateiktas O. C. 1996 m. lapkričio 14 d. prašymas, kuriame O. C. nurodo, jog M. A. L. yra jos sesuo. Nors atsiliepime į pradinį skundą notarė ir nurodė, jog šis dokumentas buvo pateiktas į paveldėjimo bylą, jis nepatvirtina jokių nei paveldėjimo bylai, nei nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių, kadangi notariškai tėra patvirtintas prašymą surašiusio asmens parašo autentiškumas, bet ne paties prašymo turinio atitikimas faktinei situacijai. Kaip nesusijęs su nagrinėjama byla, neįtakojantis ginčijamo notarinio veiksmo teisėtumo ir pagrįstumo, vertintinas ir atskirojo skundo argumentas dėl to, kada realiai buvo užvesta paveldėjimo byla. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog priimdama ginčijamą nutarimą, atsižvelgdama į paveldėjimo bylos medžiagą, notarė pagrįstai konstatavo M. A. L. ir O. C. tėvo duomenų neatitikimus, kas ir tapo kliūtimi konstatuoti jas esant seserimis, o kartu ir atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą. Kartu kolegija dar kartą pažymi, jog tokia išvada nepaneigia pačios paveldėjimo teisės, galimybės tęsti paveldėjimo bylą ir pareiškėjo pateikiamų papildomų įrodymų, kurie galėtų būti gaunami savarankiško teisminio proceso tvarka tikslinant, pildant ar atkuriant gimimo įrašus, patvirtinti palikimo priėmimą, nagrinėjama nutartimi tėra pripažįstamas konkretaus notarinio veiksmo - 2010 m. liepos 30 d. nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Atskirąjį skundą atmetus iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteistinas atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas- 1000Lt.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui notarei Ramutei Valantiejienei 1000 Lt (tūkstantį litų) atstovavimo išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.