- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-28
- Bylos Nr.
- AS-822-326-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- Konkurencijos tarybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą atsakovui Konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2010 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 2S-8, kuriuo buvo pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ teikti privalomąsias paslaugas“ (toliau – ir Sprendimas) 1 ir 3.1 punktai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, bei Vilniaus miesto savivaldybė buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ panaikinti šio nutarimo rezoliucinės dalies nurodytus Sprendimo punktus ir nutraukti Sprendimo pagrindu tarp pareiškėjo ir UAB „Grinda“ pasirašytas Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Kartu su skundu teismui buvo pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Konkurencijos tarybos 2010 m. balandžio 1 d. nutarimo 2S-8 galiojimą bei uždrausti Konkurencijos tarybai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šio nutarimo vykdymu. Prašymas buvo grindžiamas ta aplinkybe, kad nesustabdžius ginčijamo nutarimo vykdymo, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas: nurodo, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Grinda“ yra susiklostę ilgalaikiai sutartiniai santykiai, o juos nutraukus ir teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būsimo sprendimo vykdymas taps neįmanomas. Be to, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės Vilniaus miesto savivaldybė negalės tinkamai realizuoti jai priskirtų funkcijų, nes viešųjų konkursų rengimas, siekiant sudaryti atlygintinų paslaugų sutartis su privačiais tiekėjais, užtruktų apie 6 mėnesius.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti. Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neturėtų esminės įtakos teismo sprendimo vykdymui.
III.
Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išspręsti iš esmės.
Mano, kad nesustabdžius skundžiamo nutarimo vykdymo, teismo sprendimo šioje byloje vykdymas ne tik būtų apsunkintas, tačiau taptų neįmanomas“ Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama skundžiamą nutarimą, turėtų nutraukti sutartinius santykius su UAB „Grinda“ ir skelbti konkursą bei sudaryti naujas sutartis su kitais paslaugų teikėjais. Teismui tenkinus pareiškėjo skundą atstatyti iki Nutarimo buvusią padėtį būtų praktiškai neįmanoma. Be to, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, Vilniaus miesto savivaldybė negalėtų tinkamai realizuoti jai įstatymo priskirtų funkcijų.
Pažymi, kad teismas nukrypo nuo formuojamos administracinių teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005, 2010 m. kovo 20 d. nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. AS858-206/2010 bei AS858-206/2010, 2008 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-06/2008, 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS438-354/2009)
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Konkurencijos tarybos 2010 m. balandžio 1 d. nutarimo 2S-8 galiojimą bei uždrausti Konkurencijos tarybai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šio nutarimo vykdymu.
Remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip.
Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. AS442-267/2009, AS146-338/2009), skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų.
Sprendžiant ginčijamo Nutarimo ar jo dalies galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė tuo, kad, jų nepritaikius, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, o nepritaikius tokių priemonių, turėtų būti nutraukiama jo sudaryta sutartis su UAB „Grinda“ ir skelbiami konkursai sutartims su kitais ūkio subjektais sudaryti. Be to, nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, realus iki skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo ir įvykdymo buvusios padėties atkūrimas taptų, jei ir įmanomas, tai labai apsunkintas: priimtas sprendimas negalėtų būti pagrindu naujai sudarytų sutarčių su paslaugų teikėjais nutraukti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005. Taigi jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tuo atveju, jei išnagrinėjęs bylą dėl atsakovo nutarimo panaikinimo teismas priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijamos atsakovo nutarimo dalies dėl įpareigojimo nutraukti tarp pareiškėjo ir UAB „Grinda“ pasirašytų Atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pareiškėjas turėtų skelbti konkursus bei sudaryti naujas sutartis dėl apmokamų paslaugų teikimo, kurios, teismui priėmus galutinį sprendimą byloje, turėtų būti nutraukiamos, o tai galėtų sukelti naujų teisinių ginčų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas, ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamu atsakovo nutarimo rezoliucinės dalies 1 ir 3.1 punktuose nustatyti patvarkymai dėl sutarčių nutraukimo. Skundžiamo atsakovo nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjant bylas, susijusias su konkurencijos teisiniais santykiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-272/2006, 2008 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-06/2008, 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008, 2009 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-354/2009, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis byloje Nr. AS438-473/2009 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikintina ir pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti. Pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti. Laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti skundžiamo Konkurencijos tarybos 2010 m. balandžio 1 d. nutarimo 2S-8 galiojimą.
Nutartis neskundžiama.