- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- 1-665-843/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00025-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- A. O.
- Nukentėjusysis
- R. O.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Švenčionių raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Švenčionių raj., nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2014 m. sausio 2 d., apie 19.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,38 promilių girtumas), sudavė tris smūgius ranka į veidą ir kaklą savo sutuoktinei R. O., taip pat tris kartus ją pastūmė, tokiais veiksmais sukeldamas R. O. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. O. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2014-01-02 apie 19.00 val. jis grįžo girtas namo į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prieš tai jis buvo kaime. Pagal susitarimą jo žmona turėjo jį parvežti, tačiau neatvažiavo. Jo draugas jį parvežė. Jis (A. O.) buvo išgėręs, dar namo parsinešė butelį alaus. Namuose kilo konfliktas, jį vadino girtuokliu, buvo apsižodžiavimas ir susistumdymas. Patvirtina, kad, kaip ir nurodoma kaltinime, jis sudavė tris kartus savo sutuoktinei R. O. į veidą ir kaklą, buvo ją tris kartus pastūmęs. Taip padarė, nes jam trūko kantrybė, pasielgė neapgalvotai. Tam įtakos turėjo ir alkoholis. Jo įtaką vertintų 50 procentų. Šiuo metu jis yra susitaikęs su sutuoktine, jos atsiprašė. Tokių atvejų kaip šis jų šeimoje buvo ir anksčiau, pasitaiko įvairių konfliktų, policija buvo kviesta vieną kartą, tačiau jis ir žmona myli vienas kitą ir jis stengsis, kad tai nesikartotų. Alkoholį jis vartoja kasdien, vakare išgeria alaus ar vyno, tačiau jis nėra priklausomas nuo alkoholio, todėl neketina jo nevartoti apskritai. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusioji R. O., apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė susitaikiusi su kaltinamuoju ir norinti, kad byla būtų nutraukta. Taip pat nurodė, kad per metus nuo nagrinėjamų įvykių jos ir A. O. santykiai labai pagerėjo. Šie metai buvo geriausi per visus kartu praleistus 20 metų. Jos vertinimu sutuoktinio veiksmams įtaką turi jo vartojamas alkoholis, kantrybės trūkumas. Sutuoktinio smurtiniai veiksmai per jų bendro gyvenimo metus po truputį augo iki to, kas įvyko nagrinėjamo įvykio metu. Kaltinamasis jos atsiprašė ir jo dabartinis elgesys kelia jai pasitikėjimą. Kaltinamasis yra geras žmogus, tikrai gailisi, todėl ji mano, kad tokie įvykiai nesikartos.
Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. O. parodė, kad su žmona R. O. susituokė 1996 m. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje. 2013-12-23 jis su sutuoktine grįžo iš Anglijos, kur uždarbiavo. Ketina pasilikti gyventi Lietuvoje, kartu su sutuoktine Švenčionių rajone statosi namą. 2013 metais, po Kalėdų, tikslios datos neprisimena, jis vienas išvyko į Prienų kaimą, esantį Švenčionių rajone, kur statosi namą. Žmona jo pasiimti turėjo atvažiuoti 2014-01-02, tačiau to padaryti jai nepavyko, dėl ko jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parvežė draugas. Grįždamas jis išgėrė alaus, degtinės, į namus taip pat parsinešė butelį alaus. Namuose tai pamačiusi sutuoktinės mama J. G. supyko, sakė, kad namuose nebus jokių butelių. Sutuoktinė R. O. sakė, kad jį reikia koduoti nuo alkoholizmo, varė jį lauk iš namų, šaukė, kad su alkoholiku negyvens. J. G. jį pradėjo mušti su šluota, varyti jį iš namų. Jis atėmė šluotą ir ją padėjo į šalį. Dar jie trise apsižodžiavo. Tuomet jam trūko kantrybė ir jis į sutuoktinės R. O. ir J. G. pusę išliejo limonadą, kurį laikė rankose. Sutuoktinei R. O. smūgių nesudavė, jos nestūmė. Nepilnametis sūnus T. O., gim. 1997 m., taip pat buvo namuose, girdėjo konfliktą. A. O. negrasino nužudyti namiškių ar sūnui išmušti inkstus ir juos išmėtyti (b. l. 40, 43).
Nukentėjusioji R. O., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad su vyru A. O. gyvena jos motinai J. G. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu gyvena jos motina J. G. ir du jų nepilnamečiai vaikai. Vyras A. O. niekur nedirba, kasdien piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, prieš ją smurtauja, grasina susidorojimu. 2014-01-02, apie 19 val., sutuoktinis namo grįžo girtas, pradėjo iš jos reikalauti 50 tūkstančių litų, kad galėtų pasamdyti žudikus jiems nužudyti, su jos kosmetika pradėjo piešti ant sienų. Ji prašė vyro, kad jis nešauktų, tačiau vyras rankomis pastūmė ją į krūtinę, apie tris kartus jai trenkė ranka per veidą ir per kaklą į tą vietą, kur jai prieš mėnesį buvo daryta operacija. Tuomet vyras pačiupo ją už drabužių ir pradėjo stumdyti, tampyti. Dėl tokių vyro veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Tuomet jos motina ją pradėjo ginti, o vyras jos motinai ant veido išpylė limonadą (b. l. 16, 17, 18).
Liudytojas T. O., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su tėvais ir močiute J. G.. 2014-01-02 namo jis grįžo jau prasidėjus konfliktui, po močiutės skambučio. Namuose viskas buvo šlapia, nes tėtis išpylė limonadą ant visų. T. O. nematė, kaip tėtis tą vakarą sudavė mamai, nors tėtis anksčiau yra smurtavęs prieš mamą jo akivaizdoje. Močiutei iškvietus policiją, tėtis apsiramino. Tą vakarą tėtis jam pasakė: „Ko žiūri, tuoj trenksiu“. Tėtis jau seniai piktnaudžiauja alkoholiu (b. l. 25).
Liudytoja J. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu gyvena jos dukra R. O. su vyru A. O. ir jų du nepilnamečiai vaikai. Žentas A. O. išgėrinėja jau seniai, anksčiau jis taip pat yra smurtavęs prieš jos dukrą. Nuo 2013-12-26 A. O. buvo išvykęs į kaimą, esantį Švenčionių rajone. 2014-01-02 apie 18 val. A. O. grįžo namo, atrodė išgėręs. Jis ant stalo pasistatė butelį alaus. A. O. pavalgė, nuėjo atsigulti. J. G. su dukra ir anūke taip pat nuėjo į savo kambarį. Konfliktas tarp A. O. ir jos dukros R. O. kilo dėl to, kad jis išpylė vandenį ant grindų ir, grindis išvalęs savo megztiniu, jį metė į R. O.. Dėl to kilo ginčas, R. O. verkė. Dukra norėjo atimti flomasterį, su kuriuo A. O. pradėjo paišyti sienas. Tuomet A. O. trenkė kelis kartus jos dukrai į veidą. Tuomet A. O. priėjo prie jos (J. G.) ir ant jos užpylė limonadą. Limonado kliuvo ir anūkei A. O. ant galvos, kuri stovėjo šalia. Tuomet J. G. iškvietė policiją (b. l. 21).
Liudytojas D. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014-01-02, dirbant kartu su vyresniuoju patruliu R. A., apie 19.38 val. iš OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyksta šeimyninis konfliktas. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi R. O., kuri pasakė, kad jos vyras A. O., būdamas neblaivus, ją stumdo, muša, grasina sumušti sūnų. Ant moters veido matėsi paraudimai, galimai atsiradę nuo smūgių. Moteris taip pat paaiškino, kad vyras jai sudavė keturis kartus per veidą delnu. Vyras paaiškino, kad geria jau 10 dienų ir dėl to su žmona kyla konfliktai, o prieš žmoną jis nesmurtavo, jai negrasino (b. l. 28).
Įvykio vieta, tai yra butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo apžiūrėtas, duomenys fiksuoti 2014-01-02 apžiūros protokole (b. l. 12).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad A. O. 2014-01-02 20.32 val. buvo nustatytas 2,38 promilių neblaivumas (b. l. 31).
Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. O. savo kaltę neigė, vis tik teisiamojo posėdžio metu ją pripažino pilnai, patvirtino įvykdęs kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus sutuoktinės atžvilgiu. Šiuos jo parodymus patvirtina nukentėjusios R. O. parodymai, ji nurodė, kad minėti veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina ir liudytojų T. O., J. G., D. T. parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Teismas remiasi šiais įrodymais ir konstatuoja visas kaltinimo faktines aplinkybes kaip įrodytas.
Nustatyti smurtiniai A. O. veiksmai buvo įvykdyti jo sutuoktinės R. O. atžvilgiu, jie sukėlė jai fizinį skausmą. Tuo remiantis spręstina, kad veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nurodė teismui, kad yra susitaikę, teismas pasisako dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo šiame procese.
Motyvuojamoji dalis
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, taikant šią teisės normą yra būtina vadovautis ir formuojama teismų praktiką, pagal kurią pripažįstama, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Būtent toks prisipažinimas vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti baudžiamąją atsakomybę ar nuo jos atleisti. Kai kaltininkas keičia parodymus, duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, toks prisipažinimas nėra savanoriškas (pvz. kasacinė byla Nr. 2K-P-464/2005 ir kt.). Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę kvalifikuojant asmens padarytą veiką, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-87/2007 ir kitos).
Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. O. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, žalos atlyginimo reikalavimas byloje nėra reiškiamas, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė teismui, kad yra susitaikę. Tačiau šių aplinkybių konstatavimas nėra pakankamas pagrindas BK 38 straipsnio nuostatų taikymui. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir pripažino savo kaltę, patvirtino įvykdęs visus kaltinime nurodytus smurto veiksmus, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltės nepripažino ir davė priešingus parodymus, o būtent jis neigė smurtavęs savo sutuoktinės atžvilgiu, tvirtino smūgių jai nesudavęs, nestumdęs. Įvertinęs kaltinamojo A. O. duotų parodymų seką nuo ikiteisminio tyrimo pradžios teismas sprendžia, kad savo kaltę jis pripažino ne savanoriškai, o dėl surinktų įrodymų, tad pagrindo konstatuoti esant BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai sąlygai nėra. Be to, kaip patvirtino tiek pats kaltinamasis A. O., tiek ir nukentėjusioji R. O., taip pat kartu su jais gyvenantys šeimos nariai T. O., J. G., A. O. ir praeityje yra smurtavęs sutuoktinės, kitų šeimos narių atžvilgiu, šeimoje konfliktai yra dažni. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad teisme nagrinėjamas įvykis nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė teismui, kad jo veiksmus didele dalimi įtakojo vartotas alkoholis. Šią konfliktų, agresyvaus kaltinamojo elgesio priežastį savo parodymuose įvardijo ir kiti kartu su kaltinamuoju gyvenantys jo šeimos nariai. Visi minėti asmenys taip pat nurodė, kad A. O. alkoholį vartoja kasdien, tą pripažino ir kaltinamasis, tačiau kartu jis teismui nurodė neketinantis ateityje atsisakyti tokio dažno alkoholio vartojimo. Visuma šių duomenų leidžia teismui konstatuoti nesant pakankamai pagrindui manyti, kad A. O. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių argumentų pagrindu teismas netaiko BK 38 straipsnio nuostatų A. O. atžvilgiu.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad yra padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas, veika baigta. Kaltinamojo A. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: A. O. yra neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka 2007 m., skirta nuobauda (įspėjimas) nebegaliojanti. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina du nepilnamečius vaikus, nedirba, jo teigimu yra registruotas darbo biržoje. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, jie yra susitaikę. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre jis nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas. Įvertinęs visumą šių aplinkybių teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant viešųjų darbų bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė mažintina 1/3.
Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalimi, kartu su bausme paskiria ir BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių jos įvykdymo terminą.
A. O. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-01-02 20.15 val. iki 2014-01-03 13.53 val. (b. l. 29, 44). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytinas į paskirtą bausmę kaip jau atliktos 12 valandų viešųjų darbų.
A. O. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę - keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
A. O. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šešių mėnesių jos įvykdymo terminą.
Įskaityti A. O. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-01-02 20.15 val. iki 2014-01-03 13.53 val. (viena para) kaip jau atliktas 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.
A. O. skirtos kardomosios priemonės nekeisti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.