Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 160 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. rugpjūčio 29 d., 10 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) automobilių plovykloje, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, kad T. Ž. vykdė automobilių plovėjo funkcijas, nors su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta ir apie jo įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. (duomenys neskelbtini) direktorius K. Č. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties su T. Ž. ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) plovyklos biuro patalpose vykdomi atsiskaitymai grynaisiais pinigais, tačiau nėra įrengtas elektroninis kasos aparatas. Kadangi bendrovė neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 23 punkto 1-30 papunkčiuose numatytų išimčių (duomenys neskelbtini)plovyklos patalpose atsiskaitymams su klientais privaloma naudoti kasos aparatą gautoms pajamoms apskaityti. (duomenys neskelbtini) direktorius K. Č., neužtikrinęs savalaikio EKA įrengimo, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4, 7 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. Č. prisipažino padaręs nusižengimus. Parodė, kad buvo išėjęs mėnesiui tėvystės atostogų. Jam paskambino vaikinas – T. Ž., kuris norėjo įsidarbinti jo įmonėje. Susitarė su juo susitikti automobilių plovykloje, kur vaikinas atėjo anksčiau – apie 10 val., nors jie tarėsi susitikti 11 val. T. Ž., norėdamas kitiems darbuotojams parodyti, ką moka, nuplovė automobilį. Įmonėje nėra kasos aparato, nes tam nėra sąlygų.

Administracinio nusižengimo protokole aprašytų pažeidimų faktą ir K. Č. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 2-3), T. Ž. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad skelbimą apie darbą automobilių plovykloje rado internete, paskambinęs nurodytu numeriu susitarė atvykti 2019-08-28 apie 13 val. pasižiūrėti kaip plaunami automobiliai, mokėsi. Patikrinimo dieną plovė automobilį SAAB, su plovyklos direktoriumi nėra sutaręs dėl darbo sąlygų, todėl darbo sutartis dar nėra sudaryta, planavo dirbti iki pietų (b. l. 4), K. Č. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad atsiliepęs pagal darbo skelbimą T. atvyko 2019-08-29 anksčiau nei jis pats, todėl ten dirbantiems plovėjams demonstravo kaip moka plauti automobilius. Už nuplautus automobiliu negalėjo išrašyti pinigų priėmimo kvito, nes jie pasibaigė, o kasoje buvę 170 Eur palikti nuo vakar dienos grąžai (b. l. 5), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 6-7), kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas (b. l. 8-9), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, kad K. Č. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 10-13), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra E. S. pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl E. S. veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal E. S. teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punkte numatyta, kad naudojami kasos aparatai turi būti įrengti tose vietose, kuriose asmenys už jiems parduodamas prekes arba suteikiamas paslaugas sumoka grynaisiais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba kuriose asmenims už superkamas iš jų prekes sumokama grynaisiais pinigais.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad K. Č., būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido dirbti nelegaliai T. Ž. autoplovykloje ir plauti automobilius ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus. K. Č., būdamas įmonės vadovu, neužtikrino, kad visi dirbantys (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat įmonės vadovas K. Č. neužtikrino savalaikio EKA įrengimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4, 7 punktų reikalavimus, tokiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 160 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

K. Č. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą (ANK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, K. Č. skirtinos baudos, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies, 160 straipsnio 1 dalies sankcijose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 160 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 160 straipsnio 1 dalyje, ir:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 160 straipsnio 1 dalyje, skirti 590 Eur (penkių šimtų devyniasdešimties eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 19105327563.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.