Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) ir S. Ž. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties S. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. vasario 13 d. Institucijos nutarimu S. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 46 straipsnio 1 dalyje ir 51² straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 2 027 Eur bauda už tai, kad jis savo vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavo šios įmonės ūkinę veiklą pažeisdamas aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t.y. 1) laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir išteklių ar ertmių naudojimo sutarties, naudojo žemės gelmių išteklius, t. y. geriamąjį ir gamybinį (paukščių girdymui) vandenį. Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonė vykdant ūkinę veiklą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. sunaudojo 7342 m³ geriamojo ir gamybinio (paukščių girdymui) vandens, vidutiniškai -30,09 m³/parą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus;2) nuo vandens gręžinių (gręžinių identifikavimo Nr. 58982, 58983) eksploatavimo pradžios, t. y. 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. rugsėjo 8 d., Aplinkos apsaugos agentūrai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui nepateikė informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ paukštyne eksploatuojamų vandens gręžinių projektinius našumus (m3/h). Tuo pažeidė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-A.6- 6/2016 (toliau -TIPK leidimas), 7 punkte nurodytą sąlygą -„Pradėjus eksploatuoti gręžinius pateikti visą informaciją“; 3) laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. eksploatavo du kieto kuro deginimo katilus Kalvis 500M-1 po 495 KW neturėdami TIPK leidime nustatytų minėtiems katilams eksploatavimo sąlygų ir apie vykdytus Įrenginio pasikeitimus neinformavo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau - AAA) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Alytaus RAAD). Tuo pažeista TIPK leidimo 20 punkto 7 papunktyje nustatyta sąlyga „Veiklos vykdytojas privalo pranešti Aplinkos apsaugos agentūrai ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui apie bet kokius planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kuris gali daryti poveikį aplinkai“; 4) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. atidavė/pardavė sukauptą mėšlą UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. TIPK leidime nenurodytai įmonei (nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)) ir apie naujai sudarytas arba pakeistas sutartis su žemės savininkais/valdytojais dėl mėšlo perdavimo laukų tręšimui arba kitokiam mėšlo panaudojimui neinformavo Alytaus RAAD. Tuo pažeista TIPK leidimo 20 punkte 14 papunktyje nurodyta sąlyga „Siekiant patikrinti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005-07-14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342 nustatytų Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų ir Tręšimo planų, veiklos vykdytojas privalo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui pranešti apie naujai sudarytas arba pakeistas sutartis su žemės savininkais/valdytojais dėl mėšlo perdavimo laukų tręšimui arba kitokiam mėšlo panaudojimui“; 5) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. prie stoginių ventiliatorių neįrengė monitoringo taškų Taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringo vykdymui, t. y. neįrengė nuolatinės dengtos darbo patalpos su turėklais, laipteliais, kur būtų galima pastatyti ir pritvirtinti naudojamus prietaisus, nesumontuotos įžemintos rozetės kintamai 36 V arba 220 V elektros srovei. Tuo pažeidė TIPK leidimo 20 punkte 17 papunktyje nurodytą sąlygą „Visi bendrovės vykdomo aplinkos monitoringo taškai turi būti saugiai įrengti, pažymėti ir saugojami nuo atsitiktinio jų sunaikinimo“.Skundžiama Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi pažeidėjo S. Ž. skundas dėl minėto Institucijos nutarimo buvo patenkintas ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, kad padaryti pažeidimai formalaus pobūdžio, taip pat įvertino pažeidėjo asmenybę. Institucija skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį ir prašo ją panaikinti. Institucijos įsitikinimu, jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti S. Ž. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, šioje byloje nėra. Pažymi, kad teismas byloje vertino aplinkybes, kurios nesusijusios su šia byla. Teismas nurodė, kad iš S. Ž. paaiškinimų matyti, kad dalis pažeidimų buvo padaryta dėl gamybinio būtinumo, kadangi paukštyno pridavimo eksploatacijai procedūroms bei pagal sutartyje numatytus terminus atvežus išperėtus viščiukus buvo reikalinga užtikrinti viščiukams auginimo sąlygas. Institucija skunde atkreipia dėmesį, kad S. Ž. skundo nagrinėjimo metu nepateikė dokumento įrodančio, kad nustatyti pažeidimai yra pašalinti ir nepateikė įrodymų, kad ėmėsi priemonių minėtiems pažeidimams pašalinti. Iš byloje esančių aplinkybių darytina išvada, kad S. Ž. pažeidė net 4 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-A.6-6/2016 sąlygas. Institucijos vertinimu, visos šios anksčiau nurodytos ir pažeidėjo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės parodo S. Ž. neatsakingumą ir abejingumą nustatytoms Taršos ir prevencijos leidimo sąlygoms, ir leidžia daryti išvadą, kad anksčiau paskirta nuobauda S. Ž. aiškiai nepasiekė joms keliamų tikslų.S. Ž. skunde prašo pakeisti 2017 m. balandžio 24 d. Varėnos rajono apylinkės teismo priimtą nutartį ir paskirti jam švelnesnę – 500 Eur nuobaudą. Nurodo, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Apeliantas teigia, kad nors teismas sumažindamas subendrintą baudą iki 1 000 Eur atsižvelgė į visas pažeidimų padarymo aplinkybes bei jo, kaip pažeidėjo asmenybę, konstatavo, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnyje nurodytais kriterijais skirti mažesnę nuobaudą, tačiau visgi skyrė pakankamai didelę baudą. Jis atkreipia dėmesį, kad teismas konstatavo, jog padaryti pažeidimai didesne dalimi buvo padaryti tik formaliai nepranešant informacijos aplinkos apsaugos agentūrai ir tokie pažeidimai buvo padaryti dėl gamybinio būtinumo, jokios žalos ar neigiamo poveikio aplinkai ir aplinkiniams nebuvo padaryta. Be to, iki bylos nagrinėjimo didžioji dalis pažeidimų jau buvo pašalinta. Pažymėtina ir tai, kad kai kurie pažeidimai (pvz.: dėl gamtos išteklių naudojimo ir leidimo išdavimo) tiesiogiai priklauso nuo kitų subjektų (leidimus išduodančių institucijų) veiklos, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali įtakoti. Taip pat didelė gausa teisės aktų ir tvarkų, jų pakankamai dažnas keitimas taip pat įtakojo šiuos formalius pažeidimus. Apeliantas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant jam žymiai mažesnę nei 1 000 Eur baudą, nes tokia, pakankamai didelė, nuobauda įtakoja ne tik jį, bet ir jo šeimos narius.Institucija atsiliepime į S. Ž. apeliacinį skundą prašo jo skundo netenkinti. Atsiliepimą Institucija argumentuoja tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti jos apeliaciniame skunde. Institucijos ir S. Ž. apeliaciniai skundai netenkinami. Aukštesnysis teismas, įvertinęs Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ir ATPK normas, reglamentuojančias atsakomybę už S. Ž. padarytus neteisėtus veiksmus, bei atsižvelgęs į 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 ir 8 dalies nuostatas, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindų perkvalifikuoti S. Ž. veiką pagal naujai įsigaliojusį ANK. Remiantis išdėstytu, apeliacinėje instancijoje bylos teisena vyksta taip pat pagal ATPK (Įstatymo 5 str. 4 d.).Apeliaciniuose skunduose neginčijamos teismo išvados dėl S. Ž. kaltės padarius numatytus pažeidimus. Juose keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nesutinkant su byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, sprendžiant dėl galimybės pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek yra to prašoma apeliaciniuose skunduose (ATPK 302¹¹ str.).Administracinė nuobauda yra valstybės poveikio ir individualios asmens atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant paveikti juos laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Nors administracinės nuobaudos rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas šią nuobaudą teismas saistomas bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių (ATPK 30 str.), nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.), kitų ATPK įtvirtintų nuobaudos skyrimo nuostatų. Šių imperatyvų taikymui įtakos turi ir konstituciniai teisingumo, ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo principai, kurie suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimas).

9.1. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad net ir Institucijos nutarimu pažeidėjui paskirta minimali jam ATPK 51¹ straipsnio 3 dalyje inkriminuoto pažeidimo sankcijose numatyta administracine nuobauda šiuo atveju būtų neadekvati ir ja nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos duomenis, Institucijos apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai.

9.2. Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, jame buvo įvertinti tyrimo metu surinkti duomenys, padaryta išvada, kad jie patvirtina S. Ž. kaltę dėl inkriminuotų pažeidimų, ir, atsižvelgusi į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė jam minimalias sankcijose numatytas baudas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą pagal pažeidėjo skundą, detaliai išanalizavo padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį. S. Ž. su nustatytais pažeidimais sutiko, tačiau iš jo paaiškinimų matyti, kad padaryti ne tyčiniai pažeidimai, o jie atsirado dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Visumą teisės aktuose nurodytų reikalavimų S. Ž., kaip bendrovės vadovas, vykdė, tačiau dalis jų buvo neįvykdyta ar vykdoma netinkamai ir ne laiku ne dėl tyčinio pažeidėjo elgesio, siekiant ką nors nuslėpti ar daryti nelegaliai, tačiau pasikeitus teisinei reglamentacijai, apie ką S. Ž. laiku nesužinojo, dėl organizacinių bendrovės reikalų, užsitęsusių paukštyno pridavimo eksploatacijai proceso, kur eilės dokumentų gavimas ar sąlygų derinimas užsitęsė, jis negalėjo visų klausimų savalaikiai išspręsti arba pateikti numatytus pranešimus.

9.3. Negalima sutikti su Institucijos skundo teiginiais, kad S. Ž. nepateikė įrodymų, kad ėmėsi priemonių minėtiems pažeidimams pašalinti. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad kai kurie neįvykdyti reikalavimai buvo nedelsiant vykdomi, išsiunčiant reikiamą informaciją apie bendrovėje vykdomus darbus atitinkamoms institucijoms, dėl kitų pažeidėjas davė paaiškinimus, juos argumentavo. S. Ž. neneigia savo kaltės ir dėl padarytų pažeidimų gailisi, ėmėsi priemonių juos kaip galima operatyviau pašalinti. Dėl padarytų pažeidimų jokia žala gamtai nebuvo padaryta. Visi šie duomenys rodo, kad teisės pažeidimai buvo padaryti ir kaltas asmuo turi atsakyti, tačiau sprendžiant dėl administracinės nuobaudos, kaip valstybės poveikio ir individualios asmens atsakomybės priemonės, skyrimo, būtina atsižvelgti į jai keliamus tikslus, t. y. nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį ir siekiant paveikti jį ir kitus laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, šiuo atveju, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog S. Ž. pažeidimą padarė nepiktybiškai, neturėdama tikslų tyčia, sąmoningai nevykdyti teisės aktais reglamentuotų reikalavimų. Sprendžiant dėl galimybės taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą, svarbu pažymėti, jog šiuo atveju buvo sprendžiama ar yra aplinkybių visuma, leidžianti skirti švelnesnę nei sankcijoje nuobaudos skyrimą, o ne kaip sudarančių pagrindą asmeniui iš viso neskirti administracinės nuobaudos.

9.4. Aukštesnysis teismas nesutinka su S. Ž. skundo teiginiais, kad jam paskirta nuobauda vis tik yra per griežta ir reikia ją dar labiau švelninti. Kaip jau minėta, nagrinėdamas pažeidėjo skundą dėl Institucijos nutarimu jam skirtos nuobaudos, apylinkės teismas išsamiai išanalizavo visas su nuobaudos skyrimu susijusias aplinkybes, tinkamai išsprendė ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybes, konstatavęs, kad šiuo atveju yra aplinkybių visuma, leidžianti skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą ir vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, skyrė apeliantui perpus mažesnę nei sankcijos minimumas numatytą baudą. Skunde aukštesniajam teismui nepateikta jokių kitų, papildomų domenų, kurios pagrįstai leistų skirti pažeidėjui dar švelnesnę baudą. S. Ž. skunde lakoniškai nurodė, kad paskirta nuobauda įtakoja ne tik jį, bet ir jo šeimos narius. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ir kokius nepatogumus sukeltų jam už padarytą pažeidimą paskirta nuobauda, jie negali būti viršiau visuotinai nustatytų ir pripažintų teisės normų ir dėl to asmuo galėtų išvengti atsakomybės ar ta atsakomybė neatitiktų nuobaudos tikslam keliamų reikalavimų. Taigi, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, suteikiančių pagrindą dar labiau švelninti S. Ž. paskirtą nuobaudą.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skiriant S. Ž. nuobaudą, įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Paskirta administracinė nuobauda tiek rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga, atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl tenkinti apeliacinius skundus ir netaikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, paskiriant sankcijos ribose numatytą nuobaudą ar teismo paskirtąją sumažintą nuobaudą dar labiau švelninti, pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir Institucijos – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento bei S. Ž. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.