- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- I-7126-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04435-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- Ž. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Kategorijos
- 1.6.6.1Bylos dėl valstybinių pensijų
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi (b. l. 49-50) priimta nagrinėti pareiškėjo Ž. B. patikslinto skundo (b. l. 45-47) dalis, kurioje prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 1D-6698(11); 2) įpareigoti VRM ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu; 3) priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jam 2005 m. sausio 22 d. buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 straipsnių nuostatas, pareiškėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta. Pareiškėjas mano, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, jo valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo ribojama nepagrįstai. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į VRM, prašydamas apskaičiuoti ir išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, tačiau atsakovas VRM 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 1D-6698 pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjo nuomone, atsisakymas išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką yra nepagrįstas ir neteisėtas, savo poziciją pareiškėjas grindžia Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai prašė priteisti už 2010-2013 m. laikotarpį neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašo jį atmesti (b. l. 65). Atsakovas nurodo, kad valstybinių pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį jau yra įvykdytas ir nėra teisės normos, pagal kurią VRM galėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą. Atsakovas laikosi nuomonės, kad pareiškėjas neįrodė, jog VRM ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar galiojančius teisės aktus privalėjo veikti, todėl skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Bylos dalis nutrauktina, likusi skundo dalis tenkintina iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikyto pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo bei susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo teisės reikšti reikalavimus, susijusius su Laikinojo įstatymo pagrindu 2010-2011 m. taikytu valstybinės pensijos ribojimu, buvo pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-196-602/2015, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo skundas yra priimtas nagrinėti tik už 2012-2013 m. laikotarpį, pakartotinai nebepasisakytina dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti valstybinę pensiją už 2010-2011 m. laikotarpį.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad VRM 2005 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 2/17-445 pareiškėjui nuo 2005 m. sausio 22 d. neterminuotai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 54). Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 37-39). VRM 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 1D-6698(11) pareiškėjui nurodė, kad išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką nėra teisinio pagrindo (b. l. 55-56).
Iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2013 m. lapkričio 29 d. pažymos Nr. 11PP(P)-7110 (b. l. 59-60) nustatyta, jog pareiškėjui valstybinė pensija nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. imtinai buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas.
Teisinis reglamentavimas.
Pagal 1994 m. gruodžio 22 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pensiją moka VRM.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos <...> mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.
2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime taip pat pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimą, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama valstybinė pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymui.
Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime, kuris Teisės aktų registre paskelbtas 2015 m. gegužės 15 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinio Teismo vertinimu, tiek 2011 m. gruodžio 20 d., tiek 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai nepažeidė konstitucinių teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų.
Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnis ir šiuo pagrindu 2012-2013 metais taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimais nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Pareiškėjo reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo 2012-2013 m. laikotarpiu neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ir šiuo pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama neteisėtai.
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime buvo konstatuota įstatymų leidėjo pareiga numatyti asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo mažinama dideliu mastu, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas (toliau – Kompensavimo įstatymas), nustatantis valstybinių pensijų, sumažintų be kita ko ir dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius bei terminus, buvo priimtas 2015 m. birželio 30 d. ir įsigaliojo 2015 m. rugpjūčio 1 d. Kita vertus, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime nebuvo imperatyviai nurodyta, jog suinteresuoti asmenys pažeistas teises dėl Laikinojo įstatymo pagrindu atsiradusių praradimų gali ginti tik Kompensavimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad įsigaliojus Kompensavimo įstatymui, pareiškėjas įgijo teisę reikalauti ginti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio pagrindu pažeistas teises tiek teisminiu būdu, tiek pasinaudodamas Kompensavimo įstatyme įtvirtintu kompensavimo mechanizmu.
Šiuo atveju pareiškėjas pasirinko teisminį savo pažeistos teisės gynimo būdą ir iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nepasinaudojo ABTĮ 52 straipsnyje jam suteikta teise tikslinti bei pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo, todėl nėra teisinio pagrindo šią pareiškėjo teisę ginti kitu būdu.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 suformuota teismų praktika, administracinėse bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos dalies priteisimo tinkamu atsakovu yra Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM.
Pagal trečiojo suinteresuoto asmens 2013 m. lapkričio 29 d. pažymoje Nr. 11PP(P)-7110 (b. l. 59-60) nurodytus duomenis, pareiškėjui už 2012 m. sausio–rugpjūčio mėn. laikotarpį, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, nebuvo išmokėta 518,53 EUR (1 790,38 Lt) pensijos dalis. Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu valstybinių pensijų mažinimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir pareiškėjas išreiškė valią savo pažeistas teises dėl šiuo pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo ginti teisminiu būdu, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, priteistina 518,53 EUR neišmokėta valstybinės pensijos dalis (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Dėl VRM sprendimo panaikinimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 nurodė, kad VRM sprendimai, priimti pagal asmenų prašymus dėl valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimo, nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Teisėjų kolegija išaiškino, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos, todėl tokio pobūdžio ginčuose yra būtina įrodyti tik ginčo egzistavimo faktą (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Skundžiamu VRM 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 1D-6698(11) atsakovas nurodė, kad pareiškėjui išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką nėra teisinio pagrindo, t. y., atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo ir tuo būdu išreiškė valią dėl ginčo esmės. Toks VRM sprendimas patvirtino ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovo egzistavimą ir sudarė pagrindą pareiškėjui kreiptis teisminės gynybos, tačiau vadovaujantis teismų praktika, jis nėra administraciniams teismams skundžiamas administracinis aktas, todėl bylos dalis dėl VRM 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 1D-6698(11) panaikinimo nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir jų paskaičiavimo, todėl prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimo nespręstinas. Pareiškėjui išaiškintina, kad rašytinis prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimo su patirtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu teismui gali būti paduotas per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 10, 45 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 1 punkto, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 1D-6698(11) nutraukti.
Priteisti pareiškėjui Ž. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 518,53 EUR (penkis šimtus aštuoniolika eurų, penkiasdešimt tris euro centus) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą 2012 m. sausio–rugpjūčio mėnesių laikotarpiu taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.
Likusią pareiškėjo Ž. B. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.