Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Valdui Grabauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, išsilavinimas pagrindinis, nedirbantis, teistas:

1) 2017 m. gruodžio 8 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose ir per du mėnesius pradėti mokytis arba registruotis darbo biržoje, bausmę atlikęs 2018m. rugpjūčio 29 d.;

2) 2019 m. kovo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant E. K. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant 6 mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

3) 2019 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmę subendrinus su 2019-03-28 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant E. K. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis arba dirbti, ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. 2019 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti vienerių metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. sausio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi į 2019 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu subendrintą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018m. spalio 25 d. iki 2019 m. kovo 28 d., nuo 2019 m. lapkričio 28 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje;

A. V. (A. V.), a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, išsilavinimas - pagrindinis, nedirbantis, teistas :

1) 2017 m. vasario 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 285 straipsnio 1 dalį - keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, mokytis, bei neatlygintinai išdirbti per visą laikotarpį po 4 valandas per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs 2017 m. liepos 21d.;

2) 2017 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį - 10 MGL dydžio (376,60 Eur) bauda;

3) 2017 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį - šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, bausmę atlikęs 2018 m. balandžio 24 d.;

4) 2019 m. kovo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtosios vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. V. paskirti įpareigojimai - per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, šešis mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

5) 2019 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal LR BK 140 str. 2 d. areštu 10 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams 10 dienų, nuo 2019 m. gruodžio 27 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji E. K. ir A. V. pagrobė svetimą turtą, tai yra: E. K. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe, 2019 m. rugpjūčio 5 d., laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio bendrojo naudojimo patalpų pagrobė A. K. priklausantį dviratį 400 Eur vertės.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino. Parodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį, vakare, iš savo gyvenamojo namo, kuriame tuo metu gyveno, rūsio kartu su A. V. pagrobė nukentėjusiojo dviratį. Įvykdyti vagystę jis pasiūlė A., A. sutiko. Rūsys kartais būdavo atrakintas. Dviratis stovėjo rūsyje, prie durų. Jie rūsio duris atsirakino, jis, kaltinamasis, turėjo raktą, nes jo mama naudojasi rūsiu. Vienas bendras rūsio duris atsirakino ir kartu su A. V. įėjo. Buvo sutarę, kad dviratį parduos. Dviratį anksčiau buvo matęs rūsyje. Įėję į rūsį apžiūrėjo dviratį. Dviratis buvo apdulkėjęs, purvinas. Parsivarė dviratį pas save į kambarį, nuplovė ir važiavo jį parduoti. Iki lombardo važiavo tuo dviračiu. Lombarde dviračio nepriėmė, nes buvo padanga nuleista. Degalinėje pripūtė padangą, bet vis tiek ji buvo nuleista. Kai lombarde dviračio nepriėmė, paliko jį prie medžio ir išvažiavo. Nežino, kodėl dviračio negrąžino nukentėjusiajam. Pasielgė taip, nes reikėjo pinigų. Žinojo, kad dviratis yra kaimyno, konkrečiai kurio kaimyno -nežinojo, tik vėliau sužinojo. Po savaitės kaimynas dviračio pasigedo, užėjo pas mamą ieškodamas. Mama rado pavogto dviračio spynos grandinę. Tarėsi su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, bet paskui jis, kaltinamasis, prarado darbą, todėl su nukentėjusiuoju nesusitiko ir žalos neatlygino. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka. Dviratis buvo geras, tik padanga nuleista. Dabar įkalinimo įstaigoje atlieka bausmę nuo lapkričio 28 d. Daugiau ikiteisminių nėra. Įkalinimo įstaigoje mokyklą lankys nuo rugsėjo mėn.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino. Parodė, kad 2019 m. vasaros pabaigoje kartu su E. K. pagrobė dviratį iš E. namo rūsio. Šį dviratį pavogti iš rūsio pasiūlė E. K.. Abu nuėjo į rūsį, parnešė dviratį į E. butą, replėmis nukirpo spyną, kabėjusią ant rėmo, nuvalė dulkes. Paskui susisiekė su lombardo darbuotoju, kuris pasakė dviratį atvaryti ir žadėjo duoti 10 eurų už dviratį. Dviratis buvo senas, padangos nuleistos. Dviračio galinė padanga buvo tuščia, todėl degalinėje bandė ją pripūsti, tačiau nepasisekė jos pripūsti, nes padanga buvo kiaura. Nusistūmė dviratį iki lombardo, bet ten dviračio nepriėmė. Dviratį paliko prie medžio ir nuvažiavo namo. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, šiuo metu neturi pinigų atlyginti žalą. Paėmė dviratį, nes reikėjo pinigų cigaretėms. Mokslai nelabai domina, norėtų dirbti įkalinimo įstaigoje.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Nukentėjusysis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-08-05 d. apie 17 val. iš jo namo rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų, kur gali patekti visi namo kaimynai, buvo pavogtas jo dviratis. Dviratis buvo pastatytas prie sienos. Dviratį paskutinį kartą matė 2019 m. rugpjūčio 5 d. apie 16:00 val. Dviračio galinis ratas buvo apjuostas su grandine prie dviračio rėmo. Grandinė buvo surakinta su spyna. Dviračio vertė 400 eurų. Įtaria, jog dviratį pagrobė kaimynas. Apie tai, kad jis galimai pavogė jo dviratį, jam pasakė I. K. mama R. K.. Anksčiau į policiją nesikreipė, nes 2019 m. rugpjūčio 5 d. su I. K. mama R. K. buvo susitarę, kad jie 2019 m. rugpjūčio 15 d. už dviratį sumokės 100 eurų į mėnesį. 2019 m. rugpjūčio 15 d. R. K. pasakė, kad jos sūnus I. K. niekur nebedirba, todėl už pavogtą dviratį pinigų negražins. I. K. įtaria pavogus dviratį, nes R. K. pasakius, kad jis kreipsis į policiją, ji jam pasakė, kad jis niekur neitų, nes dviratį pavogė jos sūnus (t.1, b.l. 1-10).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. parodė, kad pavogtas dviratis buvo įsigytas 2018 m. rudenį. Dviratį jam nupirko vaikai už jo pinigus. Šio dviračio naujo vertė 400 Eur. Po įsigijimo juo mažai naudojosi, jis buvo kaip naujas, todėl vagystės dienai šį dviratį vertina 400 Eur. E. K. jam žadėjo atlyginti padaryti turtinę žalą, tačiau po to teigė, kad nedirba ir neturi pinigų. Dviračio įsigijimo dokumentų išsaugojęs neturi. Pavogto dviračio užrakto atskirai materialiai nevertina (t.1, b.l. 29- 30, 32-33).

Liudytoja R. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji E. K. mama. 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje grįžusi namo (duomenys neskelbtini), sūnaus E. kambaryje ant komodos pamatė tamsios spalvos daiktą, panašų į dviračiui prirakinti skirtą prietaisą, t.y. vadinamą trosą. Dukros R. K. pasiteiravo iš kur šis daiktas, nes tokio daikto namuose neturėjo. Tuomet dukra Rasa jai papasakojo, kad jos brolis E. kartu su draugu A. V. minėtą dieną į namus parsivarė dviratį, kuris buvo prirakintas minėta grandine, bei namuose sugadinę dviračio prirakinimo grandinę, patį dviratį išsivarė iš buto. Kiek buvo valandų, kai sūnus į butą parsivarė svetimą dviratį, ji nežino, tačiau tą dieną ji į namus grįžo apie 12.00 val. ir sūnaus jau namuose nebuvo. Šios dienos išvakarėse ji namuose nenakvojo, nes svečiavosi pas kitą savo dukrą. Dukters R. teigimu, E. su A. kalbėjo, kad dviratį priduos į lombardą. Po to, R. teigimu, jie šį dviratį ketino palikti prie kažkokios degalinės. Kokiu tikslu jie dviratį ketino palikti prie degalinės, dukra R. nesuprato. Jos su dukra R. iš karto pagalvojo, kad šis dviratis galėjo būti kaimyno A., gyvenančio 85 bute. Šis kaimynas savo dviratį laikydavo jų daugiabučio gyvenamojo namo rūsyje, bendro naudojimo patalpose. Jos sūnus nuo šio rūsio raktus turėjo. Rūsiu naudojasi dar trys šeimos. Jausdamasi nepatogiai, dėl sūnaus E. vagystės, dar tą patį vakarą sutiktam kaimynui A. užsiminus, kad dingo jo dviratis, ji pasakė, kad žino kieno tai darbas ir įvardijo jam abu vaikinus, t.y. sūnų ir jo draugą A. Po to, dar tą patį vakarą sūnui E. grįžus namo, ji jo klausė ar jis su A. pavogė kaimyno A. dviratį, tačiau sūnus neigė vagystę. Tuomet iš karto pasikvietė minėtą kaimyną ir suvedus juos į akistatą, E. prisipažino, kad pavogė kaimyno dviratį. Paklausus kur jie padėjo pavogtą dviratį, E. teigė, kad paliko prie degalinės. Po šio pokalbio E. su kaimynu jos akivaizdoje susitarė, kad atlygis padarytą žalą, t.y. kad E. jam dalimis sumokės 200 Eur, o likusią sumą atiduos A. Atėjus sutartai mokėjimo datai, E. jau nebedirbo, todėl nebuvo iš ko atlyginti sutartos sumos. Po minėtos vagystės ji A. sutikusi nebuvo, tačiau rašė jam SMS žinutes, kvietė jį pasikalbėti, tačiau jis atsisakė, teigdamas, kad tam neturi laiko. Bute rastą dviračio prirakinimo grandinę ji kaimynui A. atidavė tą patį vakarą, kai ją rado savo bute, ir kaimynas atpažino, kad tai nuo jo dviračio. Jos dukra R. K. yra nepilnametė. Dukra minėjo, kad policijoje nenori duoti parodymų prieš savo brolį, todėl prašo remtis jos duotais parodymais (t.1, b.l. 40-43).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Įvertinus visų surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, kaltinamųjų kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Kaltinamieji tyčia pagrobė svetimą turtą.

BK 178 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę – tyčinį neteisėtą neatlygintiną svetimo turto užvaldymą ir jo pasisavinimą (pagrobimą). Kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta nekvalifikuota vagystė (pagrobto svetimo turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL).

Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kaltę pripažino. Jų kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo patvirtina byloje ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma: pagarsinti nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys.

Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota kaip svetimo turto pagrobimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamieji E. K. ir A. V. veikė bendrininkų grupe, todėl buvo padaryto nusikaltimo bendrininkai – nusikaltimo vykdytojai.

Nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė tiesiogine tyčia: jie suvokė, kad grobdami svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamieji turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, jog jie kaltais prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamasis E. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ar bent jos dalies neatlygino. Yra jauno amžiaus, tačiau nusikaltimo padarymo metu jis buvo 3 kartus teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. E. K. eilę kartų baustas ir administracine tvarka už smulkias vagystes. Visa tai rodo, kad kaltinamajam anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, jis nepakeitė teisei priešingo elgesio ir nusikalstamo polinkio, toliau daro nusikaltimus, todėl siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam E. K. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į nuoširdų prisipažinimą, laisvės atėmimo bausmės trukmę nustatant mažesnę nei sankcijos vidurkis. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Nusikalstamą veiką kaltinamasis E. K. padarė neatlikęs 2019 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės ( neatlikta bausmės dalis 1 metai 1 mėnuo 8 dienos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant- prie 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ( 3 mėn.)

Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose. E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, keistina į suėmimą.

Kaltinamasis A. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. A. V. anksčiau 5 kartus teistas, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą, eilę kartų baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, nusikalstama veika turtinės žalos neatlygino. Kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Šiuo metu A. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį paskyrus laisvės atėmimo bausmę, neviršijančią sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Nusikalstamą veiką kaltinamasis A. V. padarė iki 2019 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžio priėmimo. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsniu subendrinta su 2019 m. kovo 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2019 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie griežčiausios 2019 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu subendrintos bausmės pridedant dalį (3 mėn.) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytos veikos nesiskiria pagal pavojingumą, jų ta pati kaltės forma. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina pagal 2019 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį atlikta bausmė. A. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, keistinos į suėmimą.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. kaltinamiesiems pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 35), reikalaudamas atlyginti dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą – 400 Eur. Nurodė, kad šią sumą sudaro pagrobto ir negrąžinto turto (dviračio ) vertė.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir civiliam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Nukentėjusiojo A. K. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir E. K. bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, - prie 2019 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir E. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams aštuonioms dienoms. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo salėje.

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir A. V. bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. lapkričio 26d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie griežčiausios 2019 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę bausmę A. V. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams septyniems mėnesiams dešimčiai dienų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2019 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį atliktą bausmę. A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo salėje.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti. Iš kaltinamųjų E. K. ir A. V. solidariai priteisti 400 Eur turtinės žalos atlyginimą A. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.