- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-593-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- L. K.
- Išvadą teikia
- Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui L. K. , institucija, teikianti išvadą byloje - Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R.K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti priteisto iš atsakovo L. K. po 250 Lt į mėnesį dukters L. K. ir sūnaus V. K. išlaikymo dydį ir priteisti po 500 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas iš atsakovo. Nurodė, kad 2003-06-12 teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka su atsakovu L. K. , teismas patvirtino taikos sutartį, kuria šalių vaikų – Vinco ir Linos gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteista po 125 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui. 2006-02-24 teismo sprendimu padidintas išlaikymo dydis ir priteista iš atsakovo po 250 Lt periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės. Atsakovas viso išlaikymo nemokėjo. Ieškovė nurodė, kad kylant pragyvenimo lygiui, vaikų poreikiams, jos turimų pajamų (vidutiniškai 2 674 Lt per mėnesį) nepakanka vaikų išlaikymui. Nurodė, kad mėnesiui vaikų išlaikymui susidaro apie 1 320 Lt išlaidų (maistui apie 400 Lt, vaistams, higienai, stomatologo paslaugoms – apie 300 Lt, drabužiams, avalynei, žaislams, mokymosi priemonėms, vadovėliams – apie 300 Lt, mokestis už mokyklą – apie 140 Lt, mokesčiai už vaikų lankomus būrelius – apie 180 Lt). Siekdama pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas, ieškovė paėmė paskolą būstui įsigyti. Iš atsakovo priteisto išlaikymo nepakanka nepilnamečių išlaikymui, kadangi jis turi galimybę kas mėnesį teikti didesnį išlaikymą, iš jo priteistina po 500 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui.
Atsakovas sutiko padidinti išlaikymą iki 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Nurodė, kad jo materialinė padėtis neleidžia mokėti didesnį išlaikymą, pagal galimybes duoda vaikams papildomai pinigų.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė priteisto iš atsakovo L. K. po 250 Lt į mėnesį dukters L. K. , gim. 1999 12 06, sūnaus V. K. , gim. 1998 03 24 išlaikymo dydį – padidino jį kiekvienam vaikui iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-09-22.
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad šalių ginčo vaikų išlaidos, reikalingos vaikams apsirengti, tinkamai maitintis, sveikatos priežiūrai, mokymuisi, papildomam lavinimui, laisvalaikiui ir pan. užtikrinti, padidėjo. Atsakovas, nors prisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau nepakankamai, todėl nesant byloje įrodymų, kad atsakovas yra nedarbingas, jis, būdamas darbingas ir sveikas, privalo ieškoti daugiau apmokamo darbo ir vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus. Teismas sprendė, jog tam, kad vaikas augtų pilnaverte asmenybe negalima apsiriboti vien tik minimalių jo poreikių tenkinimu, todėl laikė, kad atsakovo argumentas, jog jis negali daugiau mokėti kaip 300 Lt, nepagrįstu, ir nuo kreipimosi į teismą dienos, 2008 09 22, kiekvieno vaiko išlaikymui sumą padidino iki 400 Lt per mėnesį.
Šalies argumentai
Atsakovas Linas Kazlauskas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, pakeisti – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas priėmė neteisėtą sprendimą, nepagrindė jo byloje esančiais įrodymais, o vadovavosi tik prielaidomis. Ieškovė neįrodė, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurioms esant kiltų būtinybė padidinti išlaikymą vaikams. Tai, kad padidėjo pragyvenimo lygis, nesąlygoja išlaikymo padidinimo, nes ankstesniu teismo sprendimu buvo nurodyta, kad išlaikymo suma turi būti indeksuojama atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat nurodo, jog teismas nepasisakė dėl dalies atsakovo argumentų, išdėstytų atsiliepime, tuo pažeisdamas pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą.
Nurodo, jog ieškovės suklaidino teismą apskaičiuodama mėnesio išlaidas vaikams išlaikyti, vienkartinio pobūdžio išlaidas priskirdama prie nuolatinio pobūdžio. Ieškovės naujo būsto įsigijimas patvirtina, jog jos finansinė padėtis pagėrėjo, paskola yra paimta ne tik siekiant pagerinti vaikų gyvenimo aplinką, bet ir ieškovės buičiai, nes ji suteikta ne tik butui, bet ir garažui.
Ieškinyje nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo, negali būti pripažįstamos ypatingomis ar ieškovės sunkią turtinę padėtį apibūdinančios.
Nagrinėjant ankstesnę civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškovė buvo įvardijusi praktiškai analogišką pinigų sumą abiejų vaikų visaverčiam gyvenimui užtikrinti, todėl akivaizdu, jog vaikų poreikiai palyginti su 2006 m. buvusiais, neišaugo, todėl nėra pagrindo priteisti jiems didesnio išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendimu pažeidė tėvų lygių pareigų vaikams principą, nes iš atsakovo priteisė didesnę dalį išlaikymo negu lieka ieškovei, teismas, priteisdamas iš atsakovo viso 800 Lt vaikų išlaikymui, pripažino, jog ieškovė turi skirti 520 Lt.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jo vidutinės mėnesio pajamos – apie 1 000 Lt, todėl teismas negalėjo priteisti vaikų išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo turtinė padėtis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neturi jokio vertingo turto, yra prisiėmęs kreditorinių įsipareigojimų finansinėms įstaigoms, be to, jam yra skirta 15 000 Lt administracinė nuobauda 2008-10-30 teismo nutarimu.
Atsakovas, šiuo metu mokėdamas vaikams išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį, moka du kartus didesnį išlaikymą negu galėtų mokėti pagal Civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes tenkindamas ieškinį iš dalies, nepriteisė iš ieškovės atsakovo naudai proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų.
Atsiliepimas
Ieškovė R.K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas pagrįstai nustatė, jog ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepakanka nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-02-24 sprendimu šalių nepilnamečiams vaikams sūnui V. K. , gim. 1998-03-24 ir dukrai L. K. , gim. 1999-12-06, išlaikymui priteista po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 9). Ieškovės atlyginimas bylos nagrinėjimo metu yra apie 2 000 Lt, (b.l. 14, 97) atsakovo paskutinių trijų mėnesių vidurkis sudaro apie 1 415 Lt (b.l. 61). Ieškovė prašė padidinti vaikams priteistą išlaikymą iki 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Teismas išlaikymą kiekvienam vaikui padidino iki 400 Lt kas mėnesį.
Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006 ir kt.).
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog išlaikymas vaikams turi būti padidintas dėl išaugusių vaikų poreikių, kuriuos sąlygojo jų amžius ir tai, jog padidėjo būsto, kuriame gyvena vaikai, išlaikymo išlaidos ir teismo parinktas išlaikymo dydis atitinka vaikų interesų patenkinimą iš vieno iš tėvų pusės. Tėvai turi pareigą rūpintis vaikų socialine gerove, taip pat ir vaikų teise į gyvenamąjį plotą. Siekdama pagerinti nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas, ieškovė, gavusi iš banko paskolą, pirko naują trijų kambarių butą, kuriame šiuo metu gyvena. Abu vaikai mokosi, dukra praeitais metais taip pat pradėjo mokytis. Sūnus lanko futbolo treniruotes, saksofonu groja džiazo bigbende, dukra lanko gimnastikos treniruotes. Atsižvelgiant į tai yra pagrindo laikyti, kad šalių vaikų išlaidos padidėjo, o tėvai privalo nepilnamečiams vaikams užtikrinti nuoseklų materialinį išlaikymą, fizinį, protinį vystimąsi. Teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi bei galimybėmis mokėti vaikų išlaikymui teismo paskirtą sumą, ieškovės teikiamas vaikams išlaikymo dydis, leidžia kolegijai daryti išvadą, kad 400 Lt išlaikymo dydis iš atsakovo pusės kaip tik yra ta suma, kuri leis patenkinti vaikų būtiniausius poreikius, užtikrins būtinas sąlygas vaikams vystytis.
Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo pablogėjusią turtinę padėtį dėl mėnesinių pajamų sumažėjimo ir turimų kreditorinių įsipareigojimų finansinėms įstaigoms. Šią aplinkybę teismas įvertino tinkamai. Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.), bet ne mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Pažymėtina ir tai, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas 800 Lt MMA. Pažymėtina, kad iš atsakovo priteista tik ta išlaikymo dalis, kuri teismų praktikoje laikoma minimaliu išlaikymo dydžiu. Mažesnis išlaikymo dydis neatitiktų išlaikymo vaikams paskirties. Pažymėtina, kad be būtiniausių vaikų poreikių yra ir individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybės vystimasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Teismų praktikoje tėvų finansiniai įsipareigojimai bankams nelaikomi jų turtinę padėtį bloginančiais faktoriais, nes tokiu būdu tėvai gerina savo gyvenimo, buities ar kitokias sąlygas. Todėl tai nėra aplinkybė, dėl ko vaikams neturi būti teikiamas bent būtiniausius jų poreikius atitinkantis išlaikymas.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepriteisė jam išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patenkinus tik dalį ieškovės reikalavimų.
Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 d. nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Pirmos instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nebuvo pagrindo jų priteisti, kadangi ieškovės reikalavimas, kuriuo prašė padidinti priteistą išlaikymą vaikams, buvo iš esmės patenkintas. Tai, kad teismas priteisė ieškovei ne visą jos prašytą išlaikymo dydį, nesudaro pagrindo pripažinti, jog tokiu atveju atsakovui turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės nurodytas, jos manymu, reikalingas išlaikymo dydis yra subjektyvus, be to, jis nurodytas nežinant atsakovo argumentų, o teisingą ir tinkamą dydį nustatyti yra teismo prerogatyva, įvertinant visas ginčui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ieškovės reikalavimai nėra patenkinti, arba patenkinti dalinai, taikant Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 d. nuostatas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.