Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su R. B. ir N. G., be poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę (bausmė atlikta);

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. T. N. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad nežinojo, kam tuo metu kam priklausė banko kortelė, jo paprašė išgryninti pinigus ir jis tai padarė. Tuo metu bendravo su „chebra“ iš Vilniaus, nežino, kuo jie verčiasi. Nuimti pinigus nuo banko kortelės paprašė V. B., su kuriuo kartu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo į Vilnių, V. B. jam padavė kortelę paprašydamas nuimti pinigų, pasakė kortelės PIN kodą, pasakė pinigų sumą, kurią reikėjo išgryninti ir jis išgrynino pinigus. Nežino, kodėl V. B. pats negalėjo išgryninti pinigų iš banko kortelės. Kai išgrynino pinigus iš banko kortelės, V. B. jam davė 500 Eur ir jie kartu vartojo alkoholį. Kartu su V. B. buvo ir daugiau asmenų, kurių nepažįsta ir matė juos pirmą kartą. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo nurodyti, kad suprato, jog banko kortelė, iš kurios grynino pinigus, priklausė ne V. B. Pinigus išėmė bankomatuose (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, Sausio 13-osios g., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 3300 Eur žalos suma yra nurodyta teisingai. Jis nori atlyginti žalą, turėjo ją atlyginti, bet neišvažiavo į užsienį ir dabar neturi pinigų. Gyvens Lietuvoje, kol atlygins žalą. Nukentėjusiosios L. Č. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, gali jį atlyginti per vienerius metus. Šiuo metu ieško atsitiktinio uždarbio, skaldo malkas, kaimynui padeda, užsiima įvairiais darbais. Nusikalstamų veikų darymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, blaivus nebūtų taip pasielgęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis P. T. N. parodė, kad prisipažįsta iš dalies, tai yra tik dėl to, kad iš svetimos banko kortelės išgrynino pinigus ir parodė, kad narkotinių medžiagų nevartoja, retkarčiais parūko „žolės“. Tikslios datos neatsimena, tai buvo 2022 metų pradžia, jis pradėjo bendrauti su V. B., kurio jokių duomenų nežino, šiam yra (duomenys neskelbtini) metai. Taip pat pradėjo bendrauti ir su R. V. V. B. jo paklausė, ar gali nuimti pinigus nuo kortelės ir jis sutiko. V. jam padavė banko kortelę, kokio banko kortelė, jis dabar neprisimena, pasakė kortelės PIN kodą. Jis V. neklausė, kieno yra kortelė, neatsimena, kieno vardu kortelė buvo išduota, nesigilino į tokius dalykus. V. tada paklausė, kiek reikia nuimti pinigų. V. jam pasakė, kad nuimtų kiek įmanoma daugiau pinigų. Tada, jis nuvažiavo į Naujininkus, kur prie parduotuvės „Maxima“ esančiame bankomate, suvedęs PIN kodą, išgrynino 2000 Eur. Pinigus padavė V. Iš tų pinigų V. jam kaip uždarbio pinigų nedavė. Kortelės jis negrąžino V. Tada vėl nuvažiavo prie bankomato, kažkur prie Žaliojo tilto, ir vėl suvedęs PIN kodą išgrynino 2000 Eur. Neprisimena, ar tą pačią dieną, ar kitą dieną, minėtus pinigus išgrynino. Tada šiuos pinigus vėl atidavė V. ir grąžino banko kortelę. Iš tų pinigų V. jam, kaip uždarbį, davė 500 Eur. Jis nori pasakyti, kad jis nežinojo, kuo užsiima V., šis tik paprašė nusiimti pinigus nuo banko kortelės, pasakė PIN kodą. Jam net nekilo įtarimų, kad banko kortelė yra svetima, ne V. Jis neklausė V., kodėl jis pats negali nusiimti pinigų, jam tuo metu tai buvo neįdomu, nerūpėjo. Tik vėliau sužinojo, kuo užsiima V., dėl to ir nustojo bendrauti ir išvyko į užsienį (2 t., b. l. 154-157). Papildomos apklausos metu P. T. N. parodė, kad jis suprato tik pirminės apklausos metu, kad banko kortelė, nuo kuriuos nuėmė pinigus buvo ne V. B., o kažkieno kito. Tyrėjai jam parodžius nuotraukas, darytas bankomatų kameromis, patvirtina, kad nuotraukoje (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) 2022-02-12, laikas 08:36:11 val., nuotraukoje (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) 2022-02-12, laikas 08:37:10 val., nuotraukoje (duomenys neskelbtini), 2022-02-12, laikas 01:07:35 val., nuotraukoje (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) 2022-02-11, laikas 17:58:52 val., nuotraukoje (duomenys neskelbtini), 2022-02-11, laikas 18:00:30 val., nuotraukoje (duomenys neskelbtini):(duomenys neskelbtini) 2022-02-11, laikas 18:01:52 val., yra užfiksuotas jis. Pamatęs nuotraukas, atsimena, kad grynino pinigus iš bankomato prie parduotuvės „Maxima“ , Naujininkuose, tai galėjo būti adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prisiminė, kad grynino pinigus ne prie Žaliojo tilto, o prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ , (duomenys neskelbtini), tai galėjo būti (duomenys neskelbtini). Taip pat iš vienos nuotraukos mato, pagal laiką, kad nuėmė pinigus naktį, to nelabai jis atsimena, galimai buvo girtas. Tačiau toje nuotraukoje užfiksuotas tikrai yra jis, todėl neneigia, kad tame bankomate išgrynino pinigus. Tikrai jau neprisimena, kokias sumas grynino, tačiau atsimena tik gerai tai, kad tai buvo apie 4000 Eur. Jis nori nukentėjusiajam asmeniui minėtą pinigų sumą, kurią išgrynino, grąžinti, tačiau jei galima tai padaryti, tai dalimis, nes iš karto tokios sumos jis neturės. Taip pat nori pasakyti, kad minėtą banko mokėjimo kortelę V. B. jam davė adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu jis ten gyveno ir būnant pas jį bute jis jam ją davė (2 t., b. l. 166-169).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. Č. parodė, kad 2022 m. vasario 5 d. jos dukra J. Ž., SEB bankomate, (duomenys neskelbtini), iš jai priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojant jos banko kortele, nuėmė 400 Eur grynais pinigais ir juos, įdėjusi į voką, padavė jai. Ji su dukra yra susitarusi, kad ji visada jai nuiminės pinigus, nes ji nemoka naudotis bankomatais. Tą dieną, ją dukra palydėjo maždaug iki namo laiptinės ir ji nuėjo namo. Tą pačią dieną, nepraėjus daug laiko, nepamena tikslaus laiko, jai į namų telefoną paskambino vyras, kuris pasakė jog iš jos sąskaitos buvo nuimti pinigai, kad prie banko veikia sukčiai ir ji apie tai nieko nesakytų, nes juos jau seka. Vyras kalbėjo rusų kalba. Telefonu asmuo diktavo, jog ji surašytų pareiškimą ir jį išsaugotų, vėliau, ateis paimti pareiškimo tyrėjas G. Ž. Vyras paklausė, kokiomis kupiūromis buvo paimti pinigai ir padiktavo kupiūrų numerius. Vyras pasakė, kad viena kupiūra yra padirbta. Vėliau, tą pačią dieną, į jos namus atėjo jaunas vyras, kuris iš pradžių bandė kalbėti lietuviškai, bet vėliau kalbėjo rusų kalba. Vyras buvo lieso kūno sudėjimo, trumpai kirptų juodų plaukų, apie 170 cm ūgio, apsirengęs uniformą, lygtais policijos pareigūno, kiek atsimena be apsauginės veido kaukės. Ar turėjo galvos apdangalą, pasakyti negali. Daugiau asmens išvaizdos bruožų neįsidėmėjo. Jai vyras pasirodė panašus į jos buvusios bendradarbės L. M. anūką, kurio vardas lygtais B. Jos dirbo (duomenys neskelbtini). Vyras paėmė iš jos voką, kuriame buvo 400 Eur grynais, buvo 4 kupiūros po 100 Eur. Voke taip pat turėjo būti jos SEB banko kortelė. Apie situaciją niekam nepasakojo. 2022 m. vasario 21 d. jos dukra per el. bankininkystę, pažiūrėjo jos banko sąskaitą ir pamatė, kad sąskaitoje nėra pinigų. Pasinaudojant jos banko kortele, buvo pasisavinti 6200 Eur. Savo banko sąskaitos išrašą galės pateikti. Pinigai buvo išimti: 2022 m. vasario 11 d. du kartus bankomate (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 12 d. du kartus bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 12 d. bankomate Sausio 13-osios g. 2, Vilnius, 2022 m. vasario 13 d. bankomate Dariaus ir Girėno g. 19B, Vilnius, 2022 m. vasario 14 d. du kartus bankomate Sodų g. 22, Vilnius (1 t., b. l. 34-35). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. Č. parodė, kad dėl padarytos jos atžvilgiu nusikalstamos veikos jai padaryta yra 6600 Eur turtinė žala. Jei yra nustatytas įtariamas asmuo ar asmenys, ji neprieštarauja, kad šis jai atlygintų padarytą žalą, t. y., kad į jos banko sąskaitą pervestų pinigus, kurie buvo išgryninti iš jos SEB banko kortelės, neprieštarauja, kad pinigus jai vestų į sąskaitą dalimis, supranta, kad iš karto galimai asmuo tokių pinigų neturi. Yra informuota, kad jai bus atlyginta tik dalis pinigų, tai yra 3300 Eur, kad nustatytas tik asmuo, kuris būtent išgrynino tokią pinigų sumą (3300 Eur) . Neprieštarauja, kad tam asmeniui būtų duota jos banko sąskaitą, į kurią minėtas asmuo perves dalimis jai pinigus (1 t., b. l. 44-46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Ž. parodė, kad 2022 m. vasario 5 d. pas ją į svečius buvo atėjusi mama, namuose dar kartu papietavo ir apie 15.00 val., abi su mama išėjo iš jos namų. Nusileidus žemyn, praktiškai iškart išsiskyrė, kadangi mama eina labai lėtai dėl savo amžiaus. Mama nuėjo tiesiai link savo namų, ji, tuo tarpu, nusuko į kairę ir užėjo iki „SEB“ bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo mamos kortelės jos prašymu ji išgrynino jai 400 Eur grynaisiais pinigais. Pinigus nuo kortelės mamai visada nuima ji, kadangi mama pati nemoka naudotis bankomatais ir prašo pagalbos pas ją. Nuėmusi minėtus pinigus nuo mamos kortelės, ji pradėjo eiti link mamos namų ir ją sutiko (mama parėjusi namo dar nebuvo, kai jos išsiskyrė), kiek pamena, netoli namų, tačiau ar palydėjo ją iki pat namo, tiksliai neprisimena, žino tikrai tą, jog užėjusi pas mamą į butą tą dieną nebuvo. Lauke perdavė jai baltos spalvos popierinį vokelį, kurio viduje buvo nuimti 400 Eur grynaisiais pinigais ir mamos „SEB“ banko kortelė. Mama, paėmusi vokelį, jį įsidėjo į savo tašę ir nuėjo namo. Ji apsisuko ir taip pat nuėjo namo. 2022 m. vasario 21 d., ji, laikraštyje, perskaitė, jog pensininkams galimai pakito pensijos dydis, todėl nusprendė patikrinti mamos sąskaitą per „SEB“ internetinį banką ir prie jo prisijungė. Prisijungusi, pamatė, jog sąskaitoje tuščia, dėl to iškart telefonu pradėjo skambinti mamai ir teirautis, kur jos banko kortelė. Mama pasakė, kad jos „SEB“ banko kortelę paėmė policininkas, nenurodė jokio konkretaus policijos komisariato ar pareigūno. Mama pradėjo jai pasakoti visą istoriją, kaip jai telefonu paskambino kažkoks vyras, prisistatęs policininku, kuris pranešė, jog ką tik nuimtus pinigus iš „SEB“ bankomato yra užvaldę sukčiai, dėl to išgryninti pinigai gali būti padirbti. Dėl to, kaip aiškino mama, pastaroji telefonu vyrui diktavo kupiūrų numerius, o vyras klausė ir aiškino, ką daryti toliau. Tuomet, vyras pasakė, kad viena kupiūra yra padirbta, liepė niekam to nesakyti, čia yra slapta operacija, ir iš motinos reikia tik pareiškimo (mama pareiškimą parašė pirmiausiai ant juodraščio, kurio kopiją padarė policijos pareigūnas, atliekantis šį ikiteisminį tyrimą) o perrašytą pareiškimą ant švaraus lapo įdėjo į baltos spalvos voką, kur buvo nuimti grynieji pinigai ir mamos „SEB“ banko kortelė. Kaip supranta, visą tą voką asmuo, kuris apsimetė policijos pareigūnu, ir pavogė iš jos mamos. Papildomai mama dar nurodė, jog vyras, apsimetęs policijos pareigūnas jam voką su jame esančiais pinigais ir banko kortele grąžins jai pirmadienį, tačiau, aišku, kad niekas jokios kortelės ir pinigų mamai negrąžino iki šios dienos. „SEB“ banko kortelės PIN kodą mama, pasirodo mintinai žino pati, nors ji iki šio įvykio galvojo, jog mama savo „SEB“ banko kortelės PIN kodo nežinojo (1 t., b. l. 48-51).

Iš L. Č. SEB banko sąskaitos finansinių operacijų išrašo matyti, kad pinigai buvo išgryninti 2022 m. vasario 11 d., 2022 m. vasario 12 d., 2022 m. vasario 13 d. ir 2022 m. vasario 14 d. Atliekant ikiteisminį tyrimą, iš gautų bankomato vaizdo kamerų įrašų, nustatyta, kad 2022 m. vasario 11 d. ir 2022 m. vasario 12 d. pinigus (bendrai 3300 eurų) išgrynino P. T. N. Tai apklausos metu, parodžius jam bankomatų kamerų užfiksuoto vaizdo nuotraukas, patvirtino ir pats P. T. N. (1 t., b. l. 60-77).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad parduotuvės „Maxima“ adresu (duomenys neskelbtini), dešinėje pastato pusėje yra įrengti 3 grynųjų pinigų bankomatai. Virš visų 3 bankomatų ant pastato sienos yra užrašas „Eurovaistinė“. Kairiausias bankomatas yra „Luminor. Citadele. Šiaulių bankas, per vidurį yra „Swedbank“ bankomatas. Dešiniausias yra „SEB“ bankomatas. Ant pastato sienos vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 101-106).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad parduotuvės „Maxima“ adresu Vilniuje, Sausio 13-osios g. 2, pastato dešinėje pusėje yra įrengtas grynųjų pinigų bankomatas „SEB“ bankomatas. Bankomatas yra pilkos spalvos, su žalios spalvos užrašu viršuje „SEB“. Ant pastato sienos vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 113-117).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad parduotuvės „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo į parduotuvę kairėje pusėje yra įrengtas grynųjų pinigų bankomatas „SEB“ bankomatas. Ant pastato sienos vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 119-123).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad P. T. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. T. N. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad jo paprašė nuimti pinigus ir jis pinigus nuėmė. Tuo metu bendravo su „chebra“ iš Vilniaus, nežino, kuo jie verčiasi. Nuimti pinigus nuo banko kortelės paprašė V. B., su kuriuo atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo į Vilnių, V. B. jam padavė kortelę paprašydamas nuimti pinigų, pasakė kortelės PIN kodą, pasakė pinigų sumą, kurią reikėjo nuimti ir jis nuėmė pinigus. Nežino, kodėl V. B. pats negalėjo išgryninti pinigų iš banko kortelės. Kai išgrynino pinigus iš banko kortelės, jam davė 500 Eur ir jie kartu gėrė. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo nurodyti, kad suprato, jog banko kortelė, iš kurios grynino pinigus, priklausė ne V. B. Jis buvo bankomatuose (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, Sausio 13-osios g., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teisingai nurodyta 3300 Eur suma. Jis nori atlyginti žalą, turėjo ją atlyginti, bet neišvažiavo į užsienį ir dabar neturi pinigų. Gyvens Lietuvoje, kol atlygins žalą. Nukentėjusiosios L. Č. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 154-157, 166-169), taip pat juos patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiosios L. Č., liudytojos J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, finansinių operacijų išrašai, fotonuotraukos, įvykio vietos apžiūros protokolai.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo P. T. N. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo P. T. N. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) kvalifikuota teisingai, pasikeitusi šio straipsnio redakcija nešvelnina kaltinamojo teisinės padėties, nes jo apgaulės būdu užvaldytas turtas yra viršija 10 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos pagal nuosprendžio priėmimo metu aktualią BK 190 straipsnio 2 dalies redakciją.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmes P. T. N., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) vienas nesunkus ir du apysunkiai nusikaltimai, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė recidyvistas, be to, veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, jo teigimu, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 11-22), iš jo žodžių dirbantis atsitiktinius darbus.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad P. T. N. nepaisant anksčiau atliktos realios laisvės atėmimo bausmės ir vėl nusikalto, padarė tris naujus nusikaltimus, todėl jam skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas sankcijoje numatytas mažesnis nei vidurkis, skiriamas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys, 5 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis P. T. N. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. T. N. gailėjosi dėl nusikalstamų veikų, žadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą, be to, yra pakankamai jauno amžiaus, taigi manytina, kad jo antivisuomeninės nuostatos dar nėra įsišaknijusios, yra pagrindas suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės ir pritaikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, paskiriant suderintus įpareigojimus, netaikant intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, siekiant pasiekti bausmei keliamus tikslus, tikslinga taip pat skirti P. T. N. baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

Nukentėjusioji L. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3300 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis P. T. N. pripažino civilinį ieškinį ir sutiko jį atlyginti. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl iš kaltinamojo priteistina 3300 Eur nukentėjusiosios naudai turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu P. T. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 158-162).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. T. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

P. T. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

P. T. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu ir P. T. N. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti P. T. N. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant P. T. N. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti P. T. N. baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. Č. padarytą 3300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) turtinę žalą.

P. T. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios L. Č. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš P. T. N. 3300 Eur (tris tūkstančius tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.