- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- AN2-373-843/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01775-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aušra Bielskė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
- Kategorijos
- 19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Apeliantė/Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo (toliau – Nutarimas), kuriuo administracinio nusižengimo teisena J. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. S., UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriui, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad patikrinus gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros vykdymą nustatyta, jog nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, neorganizuojami pastato avarinės būklės šalinimo darbai, todėl 2019 liepos 26 d. patikrinimo aktu (toliau – Aktas 1) įpareigojo gamybinio pastato (duomenys neskelbtini),, savininkus: 1) paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją; 2) pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus; 3) nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas. 2020 m. vasario 5 d. patikrintino metu nustatyta, kad įpareigojimai nėra įvykdyti. 2020 m. vasario 5 d. savininkams buvo surašytas techninės priežiūros patikrinimo aktas (toliau – Aktas 2) ir pateikti reikalavimai: 1) organizuoti pastato defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. dr. L. U. Statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „duomenys neskelbtini“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09 ir 2019 m. gruodžio 10 d., doc. dr. S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbus; 2) organizuoti statinio techninę priežiūrą; 3) organizuoti nuolatinius pastato būklės stebėjimus; 4) apie įpareigojimų vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. informuoti Būsto administravimo skyrių. Skyriaus specialistai negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte 2 nurodytų reikalavimų įvykdymo.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu Institucija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą panaikinti bei priimti naują – pripažinti UAB „duomenys neskelbtini“ direktorių J. S. padariusį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Skundas grindžiamas šiais motyvais:
2.1. Esminis argumentas, dėl ko skundžiamuoju nutarimu pirmosios instancijos teismas J. S. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, yra vieno subjektyviosios pusės požymio (kaltės, neatsargumo) nebuvimas J. S. veiksmuose, taip pat, kad nėra aišku, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S. inkriminuojamos tokios aplinkybės, kurios savo esme priskirtinos pastato techninio prižiūrėtojo, o ne statinio naudotojo kompetencijai. Apeliantė su tokia teismo pozicija kategoriškai nesutinka.
2.2. Esminis apeliacinio skundo pagrindas yra materialinės teisės normos netinkamas taikymas skundžiamajame nutarime. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 48 straipsnio 6 dalį aiškinant lingvistiškai akivaizdu, jog, priešingai, nei teigiama skundžiamajame nutarime, nustačius, jog pastatas ar jo dalis galimai yra avarinė, techninės priežiūros privalo imtis ir pastato naudotojas (šiuo atveju atsakomybėn traukiamas asmuo), ir techninis prižiūrėtojas, nes avarinė būklė yra pavojinga visuomenei, pažeidžia viešąjį interesą, tad ir teisinis reguliavimas tokiais atvejais tampa griežtesnis.
2.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teiginiu, jog J. S. ir kiti subjektai ėmėsi teisinių priemonių, kad būtų pripažinta, jog techninis prižiūrėtojas neturi teisės vykdyti pastato techninės priežiūros, todėl negalima teigti, jog nebuvo bandoma išspręsti susiklosčiusios konfliktinės situacijos ir atsižvelgiant į tai negali būti pripažinta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas savivaldybės darbuotojų reikalavimas nebuvo apskritai vykdytas. Institucija pažymi, kad surašius du patikrinimo aktus, nei vienas nebuvo tinkamai įvykdytas, nors, kaip matyti iš minėtų Statybos įstatymo normų, naudotojai bent jau turėtų inicijuoti vieno asmens išrinkimą techniniu prižiūrėtoju, o negalėjimas to padaryti neturėtų būti argumentuotas pastato savininkų nesutarimais, kadangi protokole nurodytų reikalavimų neatlikimas prieštarauja įstatymui.
2.4. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas konstatavo (galimai ir nustatė), jog keliami reikalavimai neįvykdomi dar prieš imantis veiksmų, būtinų siekiant įgyvendinti reikalavimus. Tačiau nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis pirmosios instancijos teismas teigia, jog buvo nustatytas reikalavimų neįvykdymo neįmanomumas. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog dar prieš imantis veiksmų, reikalingų reikalavimų įvykdymui, būtų nustatyta aplinkybė, kas šie reikalavimai yra neįmanomi.
2.5. Apeliantė negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte 2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, o tai akivaizdžiai parodo J. S. neveikimą, ko pakanka kvalifikuoti ANK 505 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą administracinio nusižengimo sudėtį.
2.6. Skundžiamame nutarime buvo konstatuota, kad su Akte 1 ir Akte 2 nurodytų įpareigojimų vykdymu tarp aktualaus pastato savininkų kilę daug techninių ginčų, kurie nagrinėjami tiek administraciniuose, tiek bendrosios kompetencijos teismuose, ir iki šiol nėra galutinai išspręsti. Teismas nurodo, kad paminėtos aplinkybės lemia tai, jog J. S. neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti numatytų įpareigojimų, nes tai priklauso nuo visų bendrasavininkų valios. Taigi, teismas šiuo atveju neturi pagrindo nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios J. S. kaltės. Institucija pažymi, kad su administracinio nusižengimo byla susijusių dokumentų apskundimas civiline ar/ir administracine tvarka nestabdo patikrinimo aktų vykdymo, kadangi administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną pastatas buvo avarinis.
2.7. Šiuo atveju buvo priimtas aktas, kuris yra privalomas ir sukuriantis pareigą laikytis ir vykdyti teisės aktus. Jei asmuo nesutinka su aktu ar kitais kitose bylose nagrinėjamais dokumentais, juos apskundžia teismine tvarka, tačiau apskundimas nesuteikia teisės nevykdyti teisės aktų. J. S. buvo įpareigotas veikti kuo greičiau, tačiau šių įpareigojimų per nustatytus terminus neįvykdė.
2.8. Administracijos nuomone, nekyla jokių abejonių, jog ne visos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, objektyviai, teismas netinkamai atskleidė ginčo esmę ir apsiribojo vien formaliu situacijos vertinimu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. S. atstovas advokatas L. P. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad konfliktai tarp pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų prasidėjo tuomet, kai dalį patalpų iš AB “duomenys neskelbtini“ įsigijo UAB „duomenys neskelbtini“. Pastato pirmojo aukšto ir rūsio savininkams buvo daromas spaudimas, kad pastarieji besąlygiškai pritartų grąžtų gamyklos teritorijos pertvarkymui į gyvenamųjų namų kvartalą. UAB „duomenys neskelbtini“ pastato griovimo darbus pradėjo 2015 m., likusi pastato dalis buvo palikta nesutvarkyta taip, kaip to reikalauja statybų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Neatlikti statybos darbai, šalinantys vykdytų griovimo darbų neigiamą poveikį ir užtikrinantys likusios statinio būklės nepablogėjimą. Nurodoma, jog į šią bylą trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, yra įtraukti ir dabartiniai gamybinio pastato viršutinių aukštų patalpų savininkai – UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“, kurios pirmojo aukšto savininkų reikalavimų nepalaiko – patenkinus reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti statybos darbus, būtų užtikrinta tai, kad bendra statinio bei jo konstrukcijų būklė neblogėtų.
3.2. Atsiliepime teigiama, kad UAB „duomenys neskelbtini“ atstovai, pristatantys save kaip nekilnojamo turto vystytojai, siekia gamybiniame pastate įrenginėti butus/loftus. Tuo tikslu dalis antro ir trečio aukšto patalpų jau šiuo metu yra perleista plačiam ratui fizinių asmenų. Atkreipia teismo dėmesį, jog šis klausimas su pirmojo aukšto patalpų savininkais niekuomet nebuvo derintas. Dėl šios priežasties UAB „duomenys neskelbtini“ atstovai Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iniciavę civilinę bylą Nr. e2-756-1098/2020, kurioje reiškia reikalavimą dėl uždraudimo gamybinio pastato pirmo aukšto patalpose vykdyti bet kokią ūkinę-komercinę veiklą. Pažymi, kad į nesąžiningų nekilnojamo turto vystytojų tikslų įgyvendinimą įtraukiamos valstybės ir savivaldybės institucijos.
3.3. Atsiliepime pažymima, kad dar 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, siekiant bendro naudojimo objekto gamybiniame pastate valdymo tikslų. Toks bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formos pasirinkimas yra registruotas Valstybės įmonėje Registrų centre. 2018 m. gegužės 24 d. buvo organizuojamas gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimas, kuriame pastarieji asmenys balsavo ir priėmė sprendimą šiuo klausimu, taip pat buvo prašoma rūpintis ir tinkamai prižiūrėti savo valdomas patalpas ir tuo pačiu prisijungti prie jungtinės sutarties pagrindu vykdomos bendrojo naudojimo priežiūros, tačiau tai padaryti sutiko ne visi.
3.4. Atsiliepime nurodoma, kad veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pastato techninę priežiūrą šiai dienai yra pavedę vykdyti techniniam prižiūrėtojui A. N.. Atsižvelgiant į pasirinktą bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą akivaizdu, kad jungtinės veiklos partneriai bei jų įgalioti asmenys turi teisę priimti sprendimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu bei priežiūra. Pastato pirmojo aukšto ir rūsio savininkai, įskaitant ir UAB „duomenys neskelbtini“, kurios vadovu yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, veikdami jungtinės veiklos pagrindu yra atlikę visus nuo jų valios priklausančius veiksmus, kad gamybinės patalpos techninis prižiūrėtojas būtų paskirtas. Kitų patalpų savininkai piktybiškai nesudaro galimybės patekti į jų valdomas patalpas, todėl paskirtas techninis prižiūrėtojas užtikrina tinkamą savo funkcijų vykdymą ta apimtimi, kuria turi realias ir objektyvias galimybes apžiūrėti konkrečias patalpas. Mano, jog viršutinių aukštų savininkai šiuo atveju elgiasi neatsakingai.
3.5. Atsiliepime atkreipiamas teismo dėmesys, kad pastato pirmojo aukšto ir rūsio savininkų atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę nėra pagrindo. Tuo atveju, kai pastato naudotojas paskiria techninį prižiūrėtoją, būtent šiam tenka pareiga laikantis teisės aktų reikalavimų vykdyti pastato techninę priežiūrą. Techninis prižiūrėtojas A. N., atlikdamas jam priskirtas funkcijas, nėra nustatęs ir atitinkamai suformulavęs nurodymų gamybinio pastato naudotojams, kad naudojimasis pastato patalpomis būtų nesaugus ir keltų kažkokią grėsmę aplinkiniams. Nesant šio specialisto nurodymų statinio naudotojams, pastarieji negali būti kaltinami nurodymų, susijusių su gamybinio pastato technine priežiūra, nevykdymu.
3.6. Nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020, kurioje yra sprendžiamas ginčas dėl UAB „duomenys neskelbtini“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. organizuoto gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, įskaitant sprendimą techniniu prižiūrėtoju išrinkti kitą asmenį – K. K.
3.7. Atsiliepime pažymima, kad Institucija reikalauja iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikti gamybinio techninės priežiūros dokumentus, kai tuo tarpu tokie reikalavimai turi būti nukreipti paskirtam techniniam prižiūrėtojui. Taip pat Institucija siekia nubausti asmenį pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad nėra vykdomi statybos darbai, susiję su statinio konstrukcijų būklės pagerinimu. Tačiau atkreipia teismo dėmesį, jog asmeniui, kuriam adresuojamas tokio pobūdžio nurodymas, neturi kilti jokių klausimų, kokio elgesio iš jo reikalaujama.
3.8. Atsiliepime nurodoma, jog UAB „duomenys neskelbtini“ 2019 m. spalio 14 d. statinio techninės būklės įvertinimo aktu Nr. SE19-08/09 nustatė, kad visas statinys nėra avarinės būklės – avarinei būklei priskirta tik nebaigta griauti priestato dalis ties vakarine gamybinio pastato siena. Šią išvadą patvirtino ekspertas dr. S. S., kuris savo išvadas įformino 2019 m. gruodžio 20 d. ekspertizės aktu Nr.19-12/12. Nurodoma, kad šiuo klausimu keitėsi ir Savivaldybės pozicija.
3.9. Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, siekdami užkirsti kelią tolimesniam statinio būklės bloginimui, nusprendė organizuoti statybos (remonto) darbus, kurie apsaugotų bendras konstrukcijas nuo atmosferos poveikio bei užtikrintų jų nebloginimą. Buvo sudaryta sutartis su rangovu UAB „duomenys neskelbtini“. Apie ketinamus atlikti darbus kelis kartus buvo pranešta UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, informuota savivaldybė. Viršutinių aukštų savininkų buvo prašoma leisti patekti į jų patalpas remonto darbų vykdymui, taip pat pateiktas pasiūlymas prisidėti prie vykdomų darbų, tačiau į tai sureaguota nebuvo. Pažymi, kad savo lėšomis atliko kai kuriuos remonto darbus, šį faktą patvirtina PVM sąskaita faktūra, pastato stogo remonto darbai toliau bus tęsiami. E. S. S., UAB „duomenys neskelbtini“ įvardinti konstrukciniai trūkumai, sąlygoti UAB „duomenys neskelbtini“ įsipareigojimų nevykdymo, ir kėlę grėsmę kitų konstrukcijų deformacijai, yra pilnai sutvarkyti. Institucija pripažįsta, kad po šių darbų grėsmės griūtimi ir poveikio aplinkai nėra. Nepaisant to, siekiama nubausti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.
3.10. Atsiliepime užtikrinama, kad pirmo aukšto ir rūsio savininkai UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, V. J. ir L. J. rūpinasi ir prižiūri jiems priklausantį turtą, atsižvelgia į Institucijos nurodymus, tačiau dėl kitų nesąžiningų pastato savininkų veiksmų pastato būklė sąmoningai yra bloginama.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
2. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu Institucija ginčija byloje surinktų įrodymų vertinimą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
3. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
4. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio nuostatomis pažymėtina, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
5. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2020 m. birželio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas J. S. buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, gamybinio pastato, esančio „duomenys neskelbtini“ bendrasavininkiu, neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo akte Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) išdėstytų įpareigojimų, o būtent: paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją; pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus; nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas (t. 1, b. l. 2-3). Taip pat neįvykdė pakartotiniame minėtos Institucijos 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) išdėstytų įpareigojimų, o būtent: nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418, statinio būklės vertinimo 2019 m. spalio 14 d. ekspertizės akte Nr. SE19-08/09 bei 2019 m. gruodžio 10 d. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12 šalinimo darbus; statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 Statinių techninės priežiūros ir naudojimo tvarka ir kt., paskiriant viso pastato techninį prižiūrėtoją; nuolat stebėti pastato būklę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienos besiribojančios su priestatu techninę būklę; apie įpareigojimų vykdymą informuoti iki 2020 m. balandžio 17 d. Būsto administravimo skyrių (t. 1, b. l. 3). Su administracinio nusižengimo protokole pateiktais kaltinimai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. nesutiko, pateikė rašytinius paaiškinimus ir priedus.
6. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu bei atsiliepime į apeliacinį skundą apygardos teismui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. S. atstovas, išsakydamas atstovaujamojo poziciją dėl kaltinimų, nurodė, kad teisiniai ginčai tarp aptariamo pastato savininkų vyksta jau seniai, nuo 2015 m., kai UAB „duomenys neskelbtini“ pradėjo pastato griovimo darbus, likusi pastato dalis buvo palikta nesutvarkyta taip, kaip to reikalauja statybų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis (tarp pastato pirmojo aukšto ir rūsio savininkų UAB „duomenys neskelbtini“, fizinio asmens V. J., UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“), kuri buvo registruota Valstybės įmonėje Registrų centre, siekiant bendro naudojimo gamybiniame pastate efektyvių valdymo tikslų (t. 1, b. l. 88-94). 2018 m. gegužės 24 d. buvo organizuojamas gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimas, kuriame pastarieji asmenys balsavo ir priėmė sprendimą šiuo klausimu, taip pat buvo prašoma rūpintis ir tinkamai prižiūrėti savo valdomas patalpas (t. 1, b. l. 97-100). Paaiškino, jog pastato pirmojo aukšto ir rūsio savininkams (tarp jų jo atstovaujamajam) buvo daromas spaudimas, kad pastarieji besąlygiškai pritartų buvusios grąžtų gamyklos teritorijos pertvarkymui į gyvenamųjų namų kvartalą. Į šį ginčą yra įtraukti ir dabartiniai gamybinio pastato viršutinių aukštų patalpų savininkai – UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“, kurie pirmojo aukšto savininkų reikalavimų atlikti statybos (remonto) darbus nepalaiko. Pirmo aukšto patalpų savininkai nusprendė organizuoti statybos (remonto) darbus, kurie apsaugotų bendras konstrukcijas nuo atmosferos poveikio bei užtikrintų jų nebloginimą. Buvo sudaryta sutartis su rangovu UAB „duomenys neskelbtini“. Apie ketinamus atlikti statinio remonto darbus kelis kartus buvo pranešta UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, informuota savivaldybė. Pažymėjo, kad savo lėšomis atliko kai kuriuos remonto darbus, šį faktą patvirtina rangos sutartis su UAB „duomenys neskelbtini“, PVM sąskaita faktūra, atliktų darbų aktas ir t.t. Viršutinių aukštų savininkai, patalpų remonto darbų vykdymui, į savo patalpas neįsileidžia, prisidėti atsisako. Be to, siekiant pritaikyti pastatą gyvenamųjų namų kvartalui UAB „duomenys neskelbtini“ atstovai Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iniciavę civilinę bylą Nr. e2-756-1098/2020, kurioje reiškia reikalavimą dėl uždraudimo gamybinio pastato pirmo aukšto patalpose vykdyti bet kokią ūkinę-komercinę veiklą. Pažymėjo, kad bendrasavininkai, veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pastato techninę priežiūrą yra pavedę vykdyti techniniam prižiūrėtojui A. N. (t. 1, b. l. 101-102). Paskirtas techninis prižiūrėtojas užtikrina tinkamą savo funkcijų vykdymą ta apimtimi, kuria turi realias ir objektyvias galimybes apžiūrėti konkrečias patalpas. Atkreipė teismo dėmesį, kad techninis prižiūrėtojas A. N., atlikdamas jam priskirtas funkcijas, nėra nustatęs ir atitinkamai suformulavęs nurodymų gamybinio pastato naudotojams, kad naudojimasis pastato patalpomis būtų nesaugus ir keltų kažkokią grėsmę aplinkiniams. Tuo labiau, kad savivaldybės 2019 m. liepos 16 d. raštas dėl aptariamo pastato pripažinimo avariniu ir draudimu juo naudotis yra panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu.
7. Institucija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalimi, apeliaciniame skunde nurodo, jog įstatymų leidėjas akivaizdžiai skiria didesnį dėmesį avariniams pastatams, tad įpareigoja tiek pastato naudotoją, tiek techninį prižiūrėtoją nedelsiant imtis priemonių avarinei būklei pašalinti, kadangi bet kuriuo atveju pastatas gali padaryti žalą aplinkiniams asmenims ar aplinkai. Atkreipia dėmesį, kad kitais atvejais (kai pastatas nėra avarinis) už netinkamą priežiūrą atsako tik techninis prižiūrėtojas. Dėl šio skundo argumento pažymėtina, kad Institucijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas uždrausti pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikintas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pastarasis sprendimas taip pat apskųstas ir administracinė byla Nr. eA-3395-502/2020 šiuo metu vis dar nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Svarbu paminėti, jog iš 2020 m. birželio 30 d. administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad Institucijos nurodymai, susiję su reikalavimu atlikti statybos (remonto) darbus gamybiniame pastate keitėsi. Aktu 1 buvo reikalaujama nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas, kai tuo tarpu Akte 2 jau buvo reikalaujama nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418, statinio būklės vertinimo 2019 m. spalio 14 d. ekspertizės akte Nr. SE19-08/09 bei 2019 m. gruodžio 10 d. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbus. Todėl pažymėtina, jog keičiantis reikalaujamų remonto darbų apimtims ir nesant galutinio teismo sprendimo pastato būklės įvertinimo klausimu, kai prieš tai priimti Institucijos ir teismo spendimai yra skirtingi, reikalauti nurodymus atlikti pastato remonto darbus nedelsiant, o vėliau konstatavus juos tinkamai neįvykdžius, inicijuoti juridinio asmens vadovo administracinę atsakomybę nėra teisinga.
8. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dėl pastato pripažinimo avarinės būklės nesutaria ir specialistai. Paskutinės 2019 m. gruodžio 10 d. ekspertizės išvadoje ekspertas neįvardijo pastato kaip avarinio, ekspertas taip pat nepateikė išvados, kad pastato negalima naudoti esamoje būklėje. Taigi, vien ta aplinkybė, kad dėl Institucijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo uždrausti pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, nėra priimtas neskundžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, nėra pagrindas konstatuoti, jog aptariamas pastatas besąlygiškai pripažintinas avariniu ir tuo pagrindu grįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl Institucijos pareigūnų įpareigojimų nevykdymo atliekant pastato priežiūros darbus. Pažymėtina, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punktu, statinio naudotojai privalo šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą (kas beje nurodyta Institucijos Akte 1 ir Akte 2). Pagal to paties įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, statinio naudotojo pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalį, kaip tik statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Sistemiškai aiškinant teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog tais atvejais, kai paskiriamas techninis prižiūrėtojas, būtent šiam asmeniui tenka pareiga vykdyti pastato techninę priežiūrą.
9. Papildomai patikrinus informaciją dėl Institucijos įpareigojimo nevykdymo paskirti pastato techninį prižiūrėtoją pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog bendrasavininkų visuotinio susirinkimo, įvykusio dar 2018 m. gegužės 24 d., posėdžio metu techninio prižiūrėtojo pareigas vykdė V. L. (t. 1, b. l. 97-100). Vėliau J. S., veikdamas jungtinės veiklos sutarties Nr. 1-JVS pagrindu, pastato techninę priežiūrą 2019 m. gruodžio 1 d. sutartimi yra pavedęs vykdyti techniniam prižiūrėtojui A. N. (t. 1, b. l. 101-104), kuris šiuo metu ir vykdo statinio priežiūrą. Tačiau pastato antrojo ir trečiojo aukštų savininkai 2019 m. rugpjūčio 14 d. susirinkimo metu išrinkto kitą viso pastato techninį prižiūrėtoją K. K.. Pažymėtina, kad UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas J. S. ir dalis kitų patalpų savininkų ginčija ne jų paskirto techninio prižiūrėtojo K. K. paskyrimą (civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020). Taigi, J. S. su kitais bendrasavininkais ėmėsi teisinių priemonių, kad būtų pripažinta, jog minėtas techninis prižiūrėtojas neturi teisės vykdyti aptariamo pastato techninės priežiūros. Byla šiuo metu nėra išnagrinėta. Todėl vienareikšmiškai teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apskritai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išspręsta susiklosčiusi konfliktinė situacija ir būtų paskirtas vienas pastato techninis prižiūrėtojas, nėra pagrindo, tuo labiau, jog K. K. paskirtas be J. S. atstovaujamos bendrovės valios. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vienu metu, vienam pastatui paskirti du techniniai prižiūrėtojai. Kadangi patalpų savininkai nėra sutarę tarpusavyje ir kilusius ginčus sprendžia teismuose, minėti asmenys savo veiksmų nekoordinuoja tarpusavyje, o Institucijos patikrinimo metu nustatyta, kad iš esmės techninę priežiūrą vykdo atskirose pastato dalyse. Pažymėtina, kad tokia techninių prižiūrėtojų veikla iš tiesų neatitinka Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 32 ir 33 punkto reikalavimų. Tačiau įvertinus visą nustatytų aplinkybių visumą, negalima spręsti, kad J. S. iš viso nesiėmė vykdyti Institucijos jam išreikšto įpareigojimo ar įvykdė įpareigojimą netinkamai. Šiuo atveju teismas negali nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios J. S. kaltės neįvykdžius šio įpareigojimo.
10. Apeliantės teigimu, byloje nėra pateikta duomenų, jog Institucijos reikalavimai yra neįmanomi. Institucija negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte 2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, o tai akivaizdžiai parodo J. S. neveikimą. Dėl pastarojo skundo argumento svarbu pažymėti, jog techninis prižiūrėtojas A. N. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu paaiškino, kad pastato kitų patalpų bendrasavininkai piktybiškai nesudaro galimybės patekti į jų valdomas patalpas, todėl jis gali užtikrinti tinkamą savo funkcijų vykdymą ta apimtimi, kuria turi realias ir objektyvias galimybes apžiūrėti konkrečias patalpas (t. 1, b. l. 192-195). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, J. S., siekdamas užkirsti kelią tolimesniam statinio būklės bloginimui, priėmė sprendimą organizuoti statybos (remonto) darbus, kurie apsaugotų bendras konstrukcijas nuo atmosferos poveikio bei užtikrintų jų nebloginimą, todėl 2020 m. gegužės 6 d. sudarė sutartį Nr. 2020/05/06 su rangovu UAB „duomenys neskelbtini“ dėl dalies stogo remonto darbų atlikimo (t. 1, b. l. 106-109). Kaip nurodė J. S. atstovas, apie ketinamus atlikti darbus kelis kartus buvo pranešta UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ UAB „duomenys neskelbtini“, informuota savivaldybė. Viršutinių aukštų savininkų buvo prašoma leisti patekti į jų patalpas remonto darbų vykdymui, taip pat pateiktas pasiūlymas prisidėti prie vykdomų darbų, tačiau į tai sureaguota nebuvo (t. 1, b. l. 47-52). Remonto darbai atlikti savo lėšomis, šį faktą patvirtina rangos sutartis su UAB „duomenys neskelbtini“, PVM sąskaita faktūra, atliktų darbų aktas ir t.t. (t. 1, b. l. 106-108; 119-126). Todėl akivaizdu, kad Apeliantės skundo argumentas dėl J. S. neveikimo nepagrįstas.
11. Patikrinus byloje esančius duomenis nėra pagrindo nepritarti apylinkės teismo padarytai išvadai, kad kilus teisiniams ginčams tarp statinio bendrasavininkų, kurie šiuo metu nagrinėjami ir administraciniuose, ir bendrosios kompetencijos teismuose, tai iš esmės apsunkina Institucijos nustatytų įpareigojimų įvykdymą. Atkreiptinas dėmesys, jog įvykdyti Institucijos nurodytą įpareigojimą organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą, pavyzdžiui, organizuoti statinio laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų ekspertizės aktuose Nr. 190418-1 ir Nr. SE19-08/09, ir pan., iš tiesų apsunkina tai, kad iki šiol nėra galutinio sprendimo dėl pastato avarinės būklės fakto nustatymo. Nors šiai dienai yra atliktos net keturios, skirtingų specialistų ekspertizės bei pastato užterštumo tyrimai, tačiau iš ekspertizės aktų matyti, jog ekspertų išvados dėl pastato avarinės būklės sąvokos, jos likvidavimo darbų bei apimčių skiriasi. Spręstina, kad nesant galutinio ir neskundžiamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo šiuo klausimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybės pašalinti apytikslius pastato nusidėvėjimo trūkumus ir kreiptis į statybos specialistus juos šalinti yra apsunkintos, tuo labiau, kad reikalaujami pašalinti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektai yra ne J. S. vadovaujamos bendrovės naudojamose patalpose. Kita vertus, net ir atlikus šiuos darbus pagal turimus preliminarius duomenis ateityje tikėtina juos reikėtų taisyti, kas galėtų būti vertinama kaip ekonomiškai nenaudingas sprendimas, tuo labiau, kad šiems darbams atlikti turi būti stabdoma visų pastate veikiančių įmonių veikla. Tokie veiksmai turi būti atliekami atsižvelgus į visų pastato bendrasavininkių valią, jų poziciją esamuose ginčuose bei Institucijos priimto sprendimo uždrausti pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, užtikrinimu. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti nei tyčios, nei neatsargios kaltės neįvykdžius Akte 1 ir Akte 2 Institucijos nurodytų įpareigojimų, susijusių su tikėtina avarinės pastato būklės darbų šalinimo organizavimu, o esant paskirtam techniniam prižiūrėtojui reikalavimai pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus tiesiogiai pastato savininkui yra nepagrįsti.
12. Pažymėtina, kad administracinės atsakomybėn asmuo traukiamas tik tuomet, kai dėl byloje esančių duomenų galima konstatuoti jam inkriminuojamų administracinio nusižengimo sudėtį. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kai nelieka jokios protingos abejonės, jog asmuo padarė jam inkriminuojamą nusižengimą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes, tenkinti apeliacinį skundą ir jame išdėstytais motyvais pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą jokio teisinio pagrindo nėra, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.