Kauno apygardos teismo nutartis

2011-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-535-175-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-15
Bylos Nr.
1A-535-175-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
R. B., ir A
Nukentėjusysis
J. Z.
Kategorijos

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-535-175/2011

Teisėja Lina Šafronienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00563-2008-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, nuteistajam R. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 6 p., 8 p. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; pagal LR BK 150 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2001-10-17 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš R. B. ir A. P. solidariai priteista 1342 Lt valstybinei ligonių kasai J. Z. gydymo išlaidoms atlyginti. Iš R. B. ir A. P. solidariai priteista nukentėjusiajai J. Z. 10000 Lt neturtinei žalai ir 347 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. P. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, jį kankino bei seksualiai prievartavo, o būtent: 2008 m. laikotarpiu nuo birželio 18 d. 16 val. iki birželio 19 d. 7:30 val., apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, bute (duomenys neskelbtini) 10-320, (duomenys neskelbtini) rajone, dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodami niekinantį požiūrį į nukentėjusiąją J. Z. ir panaudoję kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, neva nukentėjusioji paėmė jų cigaretes, prieš nukentėjusiąją J. Z. panaudojo fizinį smurtą – R. B. sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą, įspyrė nukentėjusiajai ne mažiau kaip keturis kartus į galvą, šoną ir pilvą, A. P. įspyrė nukentėjusiajai ne mažiau kaip dvidešimt kartų į galvą, ne mažiau kaip du kartus į šoną ir ne mažiau kaip penkis kartus į pilvą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai dideles fizines kančias, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai daugybines didelės apimties poodines kraujosruvas ir minkštųjų audinių sumušimus galvoje, rankose, kojose, nugaroje, sėdmenyse, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus nugaroje ir kelių srityje, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nukentėjusiajai J. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl sužalojimų galvos minkštuosiuose audiniuose, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimo J. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, taip atėmę jai galimybę priešintis, nukentėjusiajai gulint ant grindų, nurengė ją nuogai, A. P. laikant rankomis nukentėjusiajai kojas, R. B. įkišo šluotos kotą J. Z. į išeinamąją angą, po to, R. B. laikant nukentėjusiosios kojas, A. P. įkišo šluotos kotą į nukentėjusiosios lytinius organus, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios J. Z. valią.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo veiką iš LR BK 138 str. 2 d. 6 p., 8 p. į 140 str. 1 d., kadangi jis sudavė daug mažiau smūgių nei A. P., o pagal LR BK 150 str. 2 d. išteisinti, nes lytinės aistros nurodytais iškrypėliškais būdais netenkino, atsižvelgus į sveiktos būklę ir šeimyninę padėtį skirti bausmę, nesusijusią su laisvė atėmimu. Nuteistasis teigia, kad jo padaryta tęstinė nusikalstama veika padalinta į dvi (BK 138 str. ir 150 str.) ir už kiekvieną paskirtos atskiros bausmės, tuo pažeistos LR BK 63 str. 10 d. nuostatos. Apeliantas neigia padaręs LR BK 150 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, teigia, kad jo tikslas buvo nukentėjusiosios pažeminimas, o ne lytinės aistros tenkinimas. Prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta neatliktos bausmės dalis, kuri yra pasibaigusi 2010-05-07. Apeliantas nurodo, kad nusikalstama veika vyko liudytojos L. A. bute, pastaroji dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Nuteistajam kyla klausimas, kodėl L. A. ikiteisminio tyrimo metu iš įtariamosios tapo liudytoja.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nuteistojo R. B. nusikalstamus veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal LR BK 138 str. 2 d. 6 p., 8 p. ir 150 str. 2 d.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d., kadangi jis sudavė daug mažiau smūgių nei A. P.. Su šiais apelianto skunde išdėstytais argumentais negalima sutikti.

R. B. abu nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. P.. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkaujant bent du asmenys susitaria veikti bendrai, siekdami realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Taigi susitarimas tarp bendrininkų yra būtinas bendrininkavimo subjektyvusis požymis. BK 24 str. 1 d. numatytas susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Susitariama gali būti įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Aprašydamas bendrininkavimo požymius, įstatymų leidėjas nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Pakanka, jog tai padarytų bent vienas iš jų, o kiti tam pritartų arba kiekvienas realizuotų po dalį veiksmų. Būtent taip formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).

Kūno sužalojimas pripažįstamas padarytu bendrininkų grupės, kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai, bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese, visi jie yra šio nusikaltimo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 138 straipsnyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Tai yra tais atvejais, kai nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią padaryti kūno sužalojimą, tai pagal BK 138 straipsnį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese.

Pagal teismų praktiką, esant bendrininkavimui, visos dėl bendros veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam bendrininkui ir kiekvieno iš jų veika kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį nepriklausomai nuo jų vaidmens, konkrečių veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio darant nusikaltimą.

Tad nagrinėjamu atveju, nors R. B. nukentėjusiajai J. Z. sudavė mažiau smūgių nei A. P., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pripažino jį veikus bendrininkų grupe, todėl jis turi atsakyti pagal kilusias pasekmes. Specialisto išvada nustatyta, kad sveikata J. Z. buvo sutrikdyta nesunkiai. Be to, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji buvo mušama ilgą laiko tarpą, kankinama, be to, nusikalstami veiksmai prieš ją buvo atliekami dėl mažareikšmės dingsties, demonstruojant niekinantį požiūrį į nukentėjusiąją, todėl R. B. pagrįstai pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 6 p., 8 p. Jo veiką perkvalifikuoti į LR BK 140 str. 1 d. šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas taip pat teigia, kad jo tyčia buvo nukreipta ne į lytinės aistros tenkinimą, o į nukentėjusiosios pažeminimą, todėl dėl šio nusikaltimo jis turėtų būti išteisintas. Su šiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija taip pat nesutinka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad seksualinio prievartavimo, kaip ir išžaginimo, sudėtis yra formali ir veikų kvalifikavimas pagal BK 149 ir 150 straipsnius nėra siejamas su veikos padariniais. Baudžiamoji atsakomybė už šias veikas kyla atlikus pavojingus veiksmus ir nepriklauso nuo to, ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui pavyko patenkinti lytinę aistrą, justi seksualinį pasitenkinimą ar malonumą. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo neturi būti privalomai nustatyti. Vien tik išorinių seksualinio pasitenkinimo požymių nenustatymas nėra pagrindas daryti išvadą, kad veika negali būti kvalifikuojama kaip seksualinis prievartavimas, kai tarp nukentėjusiosios ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens yra nustatomas kitoks fizinis sąlytis (nagrinėjamu atveju tai šluotos koto kišimas į nukentėjusiosios J. Z. lytinius organus, išeinamąją angą). Sprendžiant, ar fizinis sąlytis buvo susijęs su lytinės aistros tenkinimu, reikšmingos yra ir visos kitos įvykio aplinkybės. Pabrėžtina, kad kokių nors daiktų kišimas į moters lytinius organus panaudojant prievartą paprastai turi būti traktuojamas pirmiausiai kaip žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės pažeidimas, o ne vien tik veika, kuria kėsinamasi į žmogaus sveikatą ar garbę ir orumą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad išžaginimo ir seksualinio prievartavimo motyvu gali būti ne tik siekis patenkinti seksualinį poreikį, bet ir kerštas, noras pažeminti žmogų ir pan. (LAT nutartys 2K-466/2007, 2K-464/2010).

Iš dalies pačių nuteistųjų ir liudytojos M. A. parodymais, nukentėjusiosios parodymais, akistatų protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais nustatyta, kad po to, kai J. Z. buvo sumušta ir nuoga gulėjo ant žemės, R. B. paėmė šluotą ir pasakė J. Z. „jei nori vyro, bus tau vyras“. A. P. laikant J. Z. R. B. kišo šluotos kotą nukentėjusiajai į išeinamąją angą, o R. B. laikant nukentėjusiosios kojas, A. P. kišo šluotos kotą nukentėjusiajai į lytinius organus. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. B. tyčia buvo nukreipta būtent į nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę, o ne į sveikatą ar garbę ir orumą, kaip kad teigia nuteistasis apeliaciniame skunde. Todėl daroma išvada, kad R. B. pagrįstai nuteistas pagal LR BK 150 str. 2 d.

Kadangi J. Z. iki seksualinio prievartavimo momento buvo mušama ne pasipriešinimui įveikti, o dėl mažareikšmės priežasties, neva nukentėjusioji paėmė cigaretes, o mintis seksualiai prievartauti J. Z. kilo po to, kai J. Z. jau gulėjo ant žemės sumušta, kaltinamųjų veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti atskirai kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir seksualinis prievartavimas. Šiuo atveju tai yra realioji nusikaltimų sutaptis. Todėl ir bausmės pagrįstai už kiekvieną nusikaltimą paskirtos atskirai, o po to subendrintos vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. LR BK 63 str. 10 d. nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos.

LR BK 64 str. 1 d. numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikaltimą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-04-17 nutartimi R. B. buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų jam neatlikus 3 metų 20 dienų paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimus, už kurių padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. B. padarė 2008 m., laikotarpiu nuo birželio 18 d. iki birželio 19 d., t.y., lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Todėl teismas pagrįstai, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrino su Kauno apygardos teismo 2001-10-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Apeliantas neteisus teigdamas, kad Kauno apygardos teismo 2001-10-17 nuosprendžiu paskirta bausmė pasibaigė 2010-05-07.

Už R. B. padarytus nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, ir įvertinęs jas bei kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę. R. B. skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę, vadovaujantis LR BK 62 str. ar 54 str. 3 d., nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl L. A. statuso šioje baudžiamojoje byloje. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas L. A. atžvilgiu buvo nutrauktas Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-09-17 nutarimu, niekas iš proceso dalyvių šio nutarimo įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Byla teismui buvo perduota ir nagrinėjama tik dėl kaltinamųjų R. B., A. P. nusikalstamų veikų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo analizuoti neva galimo L. A. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme. Juolab, kad nukentėjusioji teisme nenurodė, kad L. A. jos atžvilgiu būtų įvykdžiusi nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Svetlana JurgaitienėJurgis Kiškis