Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2015 m. sausio 18 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. sausio 18 d., 03.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Opel Agila“, valst. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą ir įvažiavo į upelį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai iš karto nepranešė. M. G. nepateikė automobilio privalomojo civilinio draudimo poliso. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 16, 127, 222 punktų reikalavimus.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutarimu M. G. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., administracinę nuobaudą – 28 Eur baudą; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m.; pagal ATPK 124¹ str. 8 d. – 5 Eur baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m.

M. G. apeliaciniu skundu prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimą pakeisti iš dalies ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo paaiškinimą ir netinkamai jį įvertino. Teigia, kad jo sveikatai buvo iškilęs realus pavojus, nes eismo įvykio naktį buvo apie 2 laipsnius šalčio. Išplaukęs iš skęstančio automobilio buvo sukrėstas, šlapias, neturėjo su savimi jokių daiktų, telefono, todėl ėjo ieškoti pagalbos. Be to, nepajuto jog nulenkė kelio ženklą, nemanė, kad padarė kam nors žalą. Tik ryte S. K. jį informavo, kad įvykio vietoje yra nulenktas kelio ženklas, todėl nedelsdamas paskambino policijai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo pasireiškia sąmoningu veiksmu – tyčia. Teigia, kad neturėjo tyčios pasislėpti, išvengti atsakomybės už patį eismo įvykį ir žalos atlyginimą. Automobilis liko įvykio vietoje, todėl įvykio nuslėpti neketino. Mano, kad jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 130 str. 1 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius atsiliepimu į M. G. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimą. M. G. padarė vieną grubiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų – padarė eismo įvykį ir policijos neinformavęs iš įvykio vietos pasišalino, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutarimu M. G. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., ATPK 130 str. 1 d. ir ATPK 124¹ str. 8 d. Ginčo, kad M. G. padarė administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 124¹ str. 8 d. nėra, tačiau M. G. teigia, kad pasišalinimas iš įvykio vietos inkriminuojamas nepagrįstai, jis negalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, nes buvo šlapias, neturėjo su savimi jokių daiktų, telefono ir ėjo ieškoti pagalbos. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. G. kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Vertinant M. G. padarytą veiką, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), vyresniojo patrulio A. Š. tarnybiniu paaiškinimu (b. l. 4), administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. paaiškinimu (b. l. 13), fotonuotraukomis (b. l. 15-18), eismo įvykio vietos planu (b. l. 20) ir kita byloje esančia medžiaga. Visais šiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. G. vairuodamas transporto priemonę „Opel Agila“ nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą ir įvažiavo į upelį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė iš karto.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia to, kad M. G. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Nors M. G. aiškino, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes išėjo ieškoti pagalbos, tačiau Kelių eismo taisyklių 234 p. nurodyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nenumatyta jokių išimtinių aplinkybių, kada būtų galima šio reikalavimo nepaisyti. M. G. teisę vairuoti transporto priemones turi 16 metų, kaip vairuotojas jis turi vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, todėl turėjo suprasti, jog kaip eismo dalyvis įvykus eismo įvykiui, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, turi pareigą apie tai pranešti policijai. M. G. versija, kad įvykio metu nepajuto, jog atsitrenkė į kelio ženklą yra nepagrįsta. Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančias nuotraukas, matyti, kad automobilio sugadinimai atsitrenkus į kelio ženklą yra stiprus, M. G. turėjo pajusti atsitrenkimą į kelio ženklą. Be to, suradęs pagalbą M. G. galėjo paskambinti telefonu ir pranešti policijai apie eismo įvykį. Tuo tarpu užėjęs pas netoli gyvenantį S. K., paprašė jį parvežti namo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad M. G. buvo sukrėstas, bijojo sušalti nepatvirtina, jog jam grėsė realus pavojus. M. G. iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. G. nubaudė pagal ATPK 130 str. 1 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. G. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.