Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-01-27 · Byla Nr. N-556-147-06

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-01-27
Bylos Nr.
N-556-147-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Vaida Urmonaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Administracinė byla Nr. N17 - 147 - 06Procesinio sprendimo kategorija 32
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutarties V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2005 m. kovo 28 d. 15.50 val. Vilniuje, Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 39B, vairuodamas automobilį „Audi 80“, (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti nuspaudė sankabos pedalą, nepasirūpino, kad automobilis savaime nepradėtų judėti, automobilis pariedėjęs atgal atsitrenkė į gale sustojusį automobilį ir abu automobilius apgadino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 191, 269.3, 269.4 punktų reikalavimus. V. K. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2005 m. birželio 21 d. nutarime konstatuota, kad V. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos jam, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skirta galutinė nuobauda – atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams. V. K. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti. Nurodė, kad nuobauda paskirta nepagrįstai, nutarime nurodyto pažeidimo nepadarė. Paaiškino, jog 2005 m. kovo 28 d. apie 16 val. nurodytoje vietoje vairavo automobilį „Audi 80“, v.n. AHA 097. Kartu su juo važiavo J. A., A. A.. V. K. vairuojamas automobilis privažiavo prie sankryžos su pagrindine – Kovo 11-osios g. – ir sustojo praleisti transporto priemonę, važiavusią pagrindiniu keliu. Tuo metu per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, jog prie jo automobilio galinės dalies privažiavo automobilis „Mazda 626“, iš kurio staiga iššoko du vyrai ir pradėjo jį kaltinti atbuline eiga atsitrenkus į jų automobilį. V. K. pažymėjo, kad automobiliui „Mazda 626“ padaryti apgadinimai nebūdingi nagrinėjamoms aplinkybėms, nėra duomenų apie turtinę žalą, jog jis buvo provokuojamas ir jam buvo grasinama. Įvykio nebuvo, tačiau pareigūnai į tai nereagavo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 13 d. nutartimi V. K. skundo nepatenkino, Institucijos 2005 m. birželio 21 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus: nukentėjusiojo E. Š. paaiškinimus, liudytojų M. M., V. Š., V. J., V. J., V. Ž. parodymus, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, įvykio vietos schemos papildymą, kitus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad V. K. įvykdė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Šalies argumentai

V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutartį bei Institucijos 2005 m. birželio 21 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai - Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai. Apelianto nuomone, teismo nutartis nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Teismas neišnagrinėjo visų įrodymų, nepašalino esminių prieštaravimų, įrodymus vertino šališkai, neįvertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Teigia, kad tinkamai neištirta ir neįvertinta autoįvykio vieta, o būtent: netikslūs išvažiavimo ir Kovo 11-osios g. Grigiškėse išmatavimai (skirtumas 0,5 m), nenustatytas šios vietovės dangos nuolydis, nenurodytos eismo juostos, nenustatytas automobilių kontakto mechanizmas, automobilių apgadinimai, neužfiksuotas apgadinimų pobūdis, jų senumas, nubrozdinimų kryptis, automobilių dažų pėdsakai, nėra fotonuotraukų, duomenų apie padarytą žalą. Byloje nėra duomenų apie E. Š. padarytą fizinę, turtinę ar moralinę žalą. Automobilis priklauso V. Š., kuris apie padarytą žalą nieko nepareiškė. Tuo pažeistas ATPK 273 str. Apeliantas pažymi, kad jis teismo posėdžio metu paprašė pateikti „Mazda 626“ defektinį aktą, draudimo dokumentus, tačiau jie pateikti nebuvo. Į teismo užklausimą draudimo bendrovė „Reso-Europa“ raštu pranešė, kad „Mazda 626“, (duomenys neskelbtini), priklausančio V. Š., draudiminė sutartis nutraukta 2005 m. vasario 1 d. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog jis pažeidė KET. Teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais, prieštaringais liudytojų E. Š., V. Š., V. J., V. J., V. Ž., M. M. parodymais, įvykio vietos planu, automobilių apžiūros aktais. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudininkų J. A., A. A. parodymais, kurie yra nuoseklūs. Teismas nevertino ir sudaryto patikslinto gatvės plano, išmatavimų, fotonuotraukų. Apeliantas pažymi, kad buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Apelianto nuomone, byloje būtina pakartotinai apžiūrėti įvykio vietą, padaryti tikslius išmatavimus, nustatyti gatvių horizontalumą, nuolydį, atstumą iki autobusų stotelės, papildomai ištirti abi transporto priemones, nustatyti padarytą žalą, bei skirti autotechninę-trasologinę ekspertizę tikslu nustatyti abiejų automobilių sugadinimų pobūdį, mechanizmą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn kelia įrodymų vertinimo klausimą. Laiko, jog pirmosios instancijos teismas nepilnai, neobjektyviai tai padarė bei nepasisakė, kurios aplinkybės turinčios bylai esminės reikšmės nustatytos ir kurios nenustatytos, tačiau užimta pozicija motyvuota nepakankamai.

Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime V. K. inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, už Kelių eismo taisyklių 53,191, 269.3-269.4 punktų pažeidimus. Apelianto kaltė padarius šiuos teisės pažeidimus grindžiama surinktų įrodymų (objektyvių ir subjektyvių, tiesioginių ir išvestinių) visuma. Bet kokias abejones dėl nukentėjusiojo paaiškinimų apie faktines eismo įvykio aplinkybes šalina kartu su juo važiavusių liudytojų V. Š., V. J. parodymai, kurie nesiskyrė vienas nuo kito, atitiko paaiškinimų, duotų betarpiškai įvykio fiksavimo dieną (2005 m. kovo 28 d.), turinius. Liudytojos V. J. parodymai taip pat byloja ne apelianto naudai. Atsiradusį prieštaravimą tarp jos parodymų duotų teisme ir paaiškinimo 2005 m. kovo 28 d., Vilniaus apygardos administracinis teismas išsiaiškino bei pašalino argumentuotai. Tai nereikalauja detalesnio aptarimo. Subjektyviais įrodymais dėl susidūrimo fakto neleidžia abejoti prie bylos pridėti objektyvūs įrodymai: transporto priemonės „Audi 80“ 2005 m. birželio 6 d. techninės apžiūros aktas bei prie jo pridėta fotolentelė, eismo įvykio vietos schema sudaryta 2005 m. kovo 28 d. Kartu su apeliantu važiavusių bei teismo apklaustų liudytojų J. A. bei A. A. parodymai neleidžia spręsti, kad kontaktas tikrai neįvyko. Padaryta pagrįsta išvada: automobilis, vairuojamas V. K. pajudėjo atgal ir atsitrenkė į transporto priemonę vairuotą E. Š. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tik tai, kad buvo judama atbuline eiga (pažeidimo kvalifikavimui įtakos neturi ar įjungus galinę pavarą ar nuspaudus sankabos pedalą), t. y. nesilaikyta visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant išvengti kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo. Prašoma atlikti pakartotina eismo įvykio vietos apžiūra, gatvių horizontalumų, nuolydžių nustatymas, atstumo iki stotelės išmatavimas – faktiniai duomenys, negalėsiantys paneigti jau surinktų įrodymų dėl susidūrimo fakto bei lemti administracinės teisenos nutraukimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo apibrėžto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas, jog asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pagrįstai, iš kaltinimo privalo pašalinti Kelių eismo taisyklių 191 punkto pažeidimą, kadangi nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti konkliuziją apie vairuotojo V. K. pasitraukimą iš savo vietos arba palikimą transporto priemonės nepasirūpinus, kad ji savaime nepradėtų riedėti ar ja nepasinaudotų kiti asmenys.

Dėl asmens, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dvejojimų nekyla. V. K., supratęs transporto priemonių sąlyčio buvimą, ignoravo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kas neginčytinai įrodyta tiek jo paties paaiškinimais, tiek kitais byloje surinktais duomenimis.

Automobilį „Mazda“ vairavo E. Š., todėl jis kaip transporto priemonės valdytojas nukentėjusiuoju pripažintas nepažeidžiant teisės aktų keliamų reikalavimų (ATPK 273 straipsnis). Tuo tarpu administracinėje byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų iš kurių būtų galima spręsti apie automobilio „Mazda“ priklausomybę kitam asmeniui. Net ir tokiu atveju, nesant pastarojo skundo dėl galimų jo teisių pažeidimo, nutarimo naikinimui pagrindo nebūtų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo reversinėje pusėje fiksuota ir pasirašytinai patvirtinta, jog asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn su protokolu susipažino, protokolo nuorašą gavo, teisės ir pareigos, nurodytos ATPK išaiškintos, todėl apeliacija į procesinius teisės pažeidimus niekuo neparemta (b.l. 7).

Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino surinktų įrodymų visumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priimtas sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas SutkevičiusVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius