Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovui K. B., bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-03-03 duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui yra 23 188,80 Eur. Ši mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2023-09-16, Bendrovei pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 metų rugsėjo mėnesį, kurios mokėjimo terminas buvo 2023-09-15. VMI prie FM 2025-02-28 Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. VMI prie FM su Bendrove 2023-11-10 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24- 08) 327-68823 dėl 4972,42 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpiui nuo 2023-11-07 iki 2024-05-25, tačiau minėta sutartis Bendrovei jos nevykdant, VMI prie FM 2023-03-07 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-16656 buvo nutraukta. Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarties, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2005-09-16 įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga.

Pareiškime nurodyta, kad Bendrijos vadovas K. B., žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su nurodytais kreditoriais (K. B., t. y. su pačiu savimi, UAB (duomenys neskelbtini), R. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.) ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir neįvykdė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti K. B. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Teismo posėdžio metu K. B. nurodė, kad pripažįsta, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pažymėjo, kad versle sunku sukontroliuoti įmonės atsiskaitymus ir kitų atsiskaitymus su pačia įmone. Įmonė turi finansinių sunkumų, turėjo mokėti nuomą, turėjo atsiskaityti su kitom įmonėm, kurios užtikrino jų veiklą ir tik tokiu būdu įmonė galėjo gauti pajamas, iš kurių atsiskaitytų su kreditoriais, ką ir daro. Šiuo metu jis iš savo asmeninių lėšų atsiskaito su valstybe. Apgailestauja, kad susiklostė tokia situacija. Buvo kreipęsis į VMI, tačiau nebuvo paaiškinta, kaip jis turi elgtis. Komentuodamas įmonės banko sąskaitos išrašus nurodė, kad visi pervedimai buvo susiję su įmonės veikla – mokėjosi sau atlyginimą ir dalį iš šių lėšų pervesdavo VMI, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima atliekų surinkimu ir perdavimu kitiems tvarkytojams, R. R. pervedinėjo patalpų nuomos mokestį, įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pervedinėjo už transporto priemonių atliekų išvežimui nuomą, atliekų surinkimą, „(duomenys neskelbtini)“ – už siurblių remonto paslaugas. Nurodė, kad visą laiką stengėsi mažinti valstybei susidariusią skolą, nėra piktybiškai veikiantis. Prašo nutraukti administracinę teiseną arba skirti mažesnę baudą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.9301 straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Nurodyti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. K. B., būdamas šios bendrovės vadovu ir žinodamas apie susidariusią mokestinę nepriemoką valstybei, pažeidė kreditoriaus VMI teises, kadangi turimas pajamas panaudojo atsiskaitymams su kitais kreditoriais.

Teismų praktikoje sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė atsiskaitė negrynaisiais pinigais su pareiškime nurodytais kreditoriais (K. B., t. y. su pačiu savimi, UAB (duomenys neskelbtini), R. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. įmonėmis. VMI prie FM vertinimu, Bendrovės vadovas turėjo galimybę padengti visą Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau to nedarė, jis sąmoningai, t. y. tyčia neatsiskaitė su VMI prie FM, o atsiskaitė su pačiu savimi sau pervesdamas 8 800Eur sumą ir kitais lentelėse nurodytais Bendrovės kreditoriais, kurie pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą yra žemesnėje eilėje nei Bendrovės kreditorė VMI prie FM ir būtent dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI prie FM interesai. Kaip paaiškino teismo posėdyje K. B., visi pervedimai buvo susiję su įmonės veikla – mokėjosi sau atlyginimą ir dalį iš šių lėšų pervesdavo VMI, taip pat VMI pervedinėjo ir iš įmonės sąskaitos, o kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima atliekų surinkimu ir perdavimu kitiems tvarkytojams, R. R. pervedinėjo patalpų nuomos mokestį, įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pervedinėjo už transporto priemonių atliekų išvežimui nuomą, atliekų surinkimą, „(duomenys neskelbtini)“ – už siurblių remonto paslaugas. Teismas neturi pagrindo abejoti K. B. teiginiais, kadangi iš viešosios internetinės erdvės matyti, kad jo nurodytos įmonės užsiima būtent nurodyta veikla. Tokiu būdu teismas daro neturi pagrindo daryti išvados, kad K. B. veikė piktavališkai, sąmoningai kenkiant kreditorės – VMI interesams. Bylos medžiaga nepaneigti K.B. teiginiai, kad tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir pajamų gavimą, iš kurių galėtų mokėti skolas.

Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad nustatyta K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažįsta ir gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, anksčiau administracine tvarka už analogiškus nusižengimus nebaustas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrus K. B. švelnesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

K. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.