Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-72-443/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-16
Bylos Nr.
1-72-443/2014
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00568-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Nukentėjusysis
S. G. L.
Kaltinamasis
P. R.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-72-443/2014Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00568-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.10.1.; 1.2.4.8.2.; 3.6.4.2. (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 16 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nukentėjusiai S. G. L., kaltinamajam P. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1956-09-21 Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nusikalstamų veikų padarymo metu gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus, paskutinį kartą Šakių rajono apylinkės teismo 1983-05-06 nuosprendžiu, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė: I

kaltinamasis P. R. 2013 m. gruodžio 8 d. apie 21 valalandą (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, daužydamas užrakintas Stanislovos G. L. gyvenamojo namo duris, reikalavo įsileisti į vidų, grasindamas išlaužti duris ir nukentėjusiajai S.G. L., gimusiai 1937 m. gegužės 8 d., kuri yra bejėgiškos būklės dėl senatvės, išsigandus bei atidarius duris, atvirai, prieš nukentėjusiosios valią įsibrovė į jos gyvenamąjį namą – tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d.

II

Be to, kaltinamasis P. R. 2013 m. gruodžio 8 d. po 21 valandos, ikiteisminio tyrimo it baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas prieš savininko valią įsibrovęs į Stanislovos G. L. gyvenamąjį namą, tyčia nukentėjusiajai S.G. L., kuri yra bejėgiškos būklės dėl senatvės, sugriebė už plaukų ir pargriovė ant grindų, sudavė ne mažiau penkis smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame žaste, peties sąnaryje, juosmenyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame žande, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą – tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis P. R. nurodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs šiuos du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojo J. N., nukentėjusios S.G. L. parodymais, protokolu-pareiškimu, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

K. P. R. parodė, kad 2013-12-08 buvęs išgėręs 7,5 stiprumo alaus butelį 1 litro talpos. Anksčiau buvęs pasiskolinęs dviratį iš S.G. L., tai važiavęs jo atiduoti. Pasibeldęs kelis kartus, bet S.G. L. neatidarė. Ji neprigirdinti, todėl pabeldęs stipriau ir tada ji atidariusi – neapsidžiaugusi kai pamatė P. R.. Buvusi pasimetusi ir išsigandusi. Turėjęs butelį alaus ir jį ten viduje išgėręs. Su S.G. L. susiginčiję iš pradžių dėl dviračio, kad per ilgai neatidavęs, po to – dėl jos dukters, kad kaltinamajam neva geriau būti su ja, o ne pas nukentėjusią. P. R. prisėdęs ant sofos, kad pasnausti, o S.G. L. priėjusi su kačerga. P. R. nutvėręs už krūtinės ir trenkęs jai per veidą kokius tris kartus. Tyčia nespyręs, pagriebdamas už krūtinės galėjęs ir įspirti. Galėjo būti kokie penki smūgiai iš viso. Tada ji išbėgusi lauk. Savo elgesį vertinąs blogai, atsiprašęs ne kartą. 1000 Lt civilinį ieškinį pripažįsta.

Liudytojas J. N. parodė, kad S.G. L. yra jo kaimynė. 2013 m. gruodžio iš 8 d. į 9 d. naktį išgirdęs beldžiant į duris ir atidaręs pamatė kaimynę S.G. L., buvusią basą, šaukusią ,,padėkit, P. muša“. Liudytojas iškvietęs policiją ir jo namuose laukę kol atvyks. S.G. L. verkusi ir dejavusi, neprisimenąs ar pasakojo kas atsitikę. Anksčiau P. R. ateidavęs pas ją dažniau, dirbęs kažką vasarą, bet ten negyvenęs. Liudytojas su juo konfliktų jokių neturįs. Kaimynė S.G. L. nekonfliktiška.

N. S. G. L. parodė, kad su P. R. anksčiau visko yra buvę, kartais visko padarydavo. Kai pas ją ką nors nudirbdavęs, mokėdavusi jam pinigų. Ne kartą sakiusi, kad grąžintų jai pasiskolintą dviratį, nes ilgai neatidavęs. Praėjusių metų gruodžio 8 d. buvo pasnigę. Jis stipriai beldėsi, sakydamas, kad duris išlauš jei neatidarysianti. Nenorėjusi jo įsileisti, bijojusi, bet įsileidusi, kad durų neišlaužtų. Atsinešęs butelį alaus ir atsisėdęs bei pradėjęs gerti, ėmęs ją keikti. Nukentėjusioji puolusi bėgti pro duris, bet P. R. griebęs ją už megztinio ir priebutyje pargriovęs. Daužęs ją visur, bet ji ištrūkusi ir išbėgusi pas kaimynus. P. R. nesiruošęs pas ją nakvoti, tik švarką numetęs ant grindų. Kai išbėgusi, P. R. ją dar bandęs vytis. Šaukusi ,,gelbėkit“. Nubėgusi pas kaimyną J. N. ir pasakiusi, kad P. R. ją užpuolęs. Tada kaimynas iškvietęs policiją. Laukusi gal porą valandų lauke, kol policija atvažiuos. Su kačerga P. R. tikrai nesudavusi. Po to sumušimo jai galvą nuolat skaudanti, svaigstanti, sveikata pasidariusi labai bloga, todėl reiškia 1000 Lt civilinį ieškinį. Ir anksčiau P. R. bijojusi, nes ir anksčiau yra ją mušęs.

Iš 2013-12-12 protokolo-pareiškimo (b. l. 4) matyti, kad S.G. L. dėl šio įvykio kreipėsi į Šakių RPK.

Iš iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 454/13(10) nustatyta, kad S.G. L. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame žaste, peties sąnaryje, juosmenyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva dešiniame žande. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia penkių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. S.G. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b. l. 11-12).

Iš S.G. L. prašymo (b. l. 17) matyti, kad dėl sumušimo pasekmių reiškia P. R. 1000 Lt civilinį ieškinį.

Iš teisiamojo posėdžio metu pateikto VšĮ Panemunių ambulatorija 2014-04-07 išrašo matyti, kad S.G. L., g. 1937-05-08, serga ne viena rimta liga.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo P. R. veika abiejų nusikaltimų atvejais pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimai, atsakomybė už kuriuos numatyti Lietuvos Respublikos BK: 165 str. 1 d., kadangi jis, veikdamas tyčia, – daužydamas užrakintas Stanislovos G. L. gyvenamojo namo duris, reikalavo įsileisti į vidų, grasindamas išlaužti duris ir nukentėjusiajai S.G. L., kuri yra bejėgiškos būklės dėl senatvės, išsigandus bei atidarius duris, atvirai, prieš nukentėjusiosios valią įsibrovė į jos gyvenamąjį namą; 140 str. 1 d., kadangi jis, veikdamas tyčia, – nukentėjusiajai S.G. L., kuri yra bejėgiškos būklės dėl senatvės, sugriebė už plaukų ir pargriovė ant grindų, sudavė ne mažiau penkis smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame žaste, peties sąnaryje, juosmenyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame žande, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Nukentėjusi S.G. L. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 1 000 neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 17).

Sutinkamai su LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala – ji akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus.

Teismas, priteisdamas asmeniui kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Teismas, įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei atsižvelgdamas: į tai, kad nusikalstama veika, kurios metu buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, padaryta tyčia, kaltininkas iš esmės pripažįsta savo kaltę ir ieškinį; į kaltinamojo materialinę padėtį, jo socialinį statusą; į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo pobūdį, trukmę; į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, – sprendžia, kad protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis, atlygintinas nukentėjusiajai yra jos reikalaujamas priteisti 1 000 Lt.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors P. R., ikiteisminio tyrimo metu dalinai pripažinęs savo kaltę, teisiamajame posėdyje nurodė visiškai prisipažįstas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, bet duodamas parodymus teisme jis bandė savo nusikalstamus veiksmus pateikti jam palankesnėmis aplinkybėmis, nurodydamas papildomus nusikalstamos veikos motyvus, – neva nukentėjusioji blogai girdinti, todėl jis turėjęs labia stipriai ir garsiai belstis į duris (nors posėdžio metu jokių akivaizdžių S.G. L. klausos susilpnėjimo požymių nepastebėta, nėra tokio pobūdžio ligų nurodyta ir tarp išvardintųjų medicininiame išraše), neva ligota, senyvo amžiaus moteris jį galėjusi pirmoji imti mušti kačerga (žarstekliu), neva S.G. L. visaip jam iškalbinėjusi ir dėl to jis supykęs ir nusikaltęs. Teismas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios išlikusius atskirus neatitikimus, prieštaravimus, kurių teisiamojo posėdžio metu taip ir nepavyko pašalinti ir kurie nusikalstamų veikų kvalifikacijai ir bausmių skyrimui esminės įtakos neturi, vertina nukentėjusiosios naudai, kadangi nėra akivaizdaus motyvo, dėl ko nukentėjusiosios parodymai neturėtų būti laikomi patikimais. Kaltinamasis gi akivaizdžiai siekia švelnesnės bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo prisipažinimo ir gailesčio teismas nevertina kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas praipažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, senatvės buvo bejėgiškos būklės (LR BK 60 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamajam 2013-12-20 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 24-25), kaltinamasis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., laikinai sulaikytas nebuvo.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nusikaltimai nesunkūs; į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl nepagrįsto nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą – teisiamasis yra pilnametis, vidurinio išsilavinimo, anksčiau 3 kartus teistas, tačiau teistumas išnykęs, neturi darbo, į tai, kad neįtrauktas į psichiatro ir narkologo įskaitas; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes; į tai, kad visiškai pripažįsta nukentėjusios ir civilinės ieškovės reiškiamą 1 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo vertinimu, kaltinamajam už abu nusikaltimus skirtinas laisvės apribojimas su atitinkamu įpareigojimu, bausmės nustatyta tvarka subendrintinos ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė.

Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Įvertindamas išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. (I) ir BK 140 str. 1 d. (II), ir nuteisti: pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. (I) laisvės apribojimu 6 mėn. (šešiems mėnesiams), įpareigojant šiuo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d. 1 p.); pagal LR BK 140 str. 1 d. (II) laisvės apribojimu 8 mėn. (aštuoniems mėnesiams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą galutinę bausmę laisvės apribojimą 10 mėn. (dešimčiai mėnesių), įpareigojant šiuo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš P. R. 1 000 Lt nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiai S.G. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjo parašas.Nuorašas tikras:Teisėjas Arturas Rauktys