- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-13
- Bylos Nr.
- 2-510/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, UAB "Nacionalinis telekomunikacijų tinklas" "Vilniaus miesto universitetinė ligoninė"
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus miesto universitetinei ligoninei
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-8157-798/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus miesto universitetinei ligoninei dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninei, prašydamas pripažinti negaliojančiomis VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės vykdomo viešojo fiksuoto ryšio paslaugų viešojo supaprastinto atviro konkurso būdu, sąlygas: 7 p. ir 11.9 p., 9 priedo 1 lentelės 19 eil., 4 priedo II dalies 2 skirsnio 2 lentelės 2.1, 2.5, 2.6, 2.10, 3.4, 4.1, 4.7, 5.1, 6.1, 7.8, 7.9 eil.; įpareigoti VšĮ Vilniaus miesto universitetinę ligoninę pakeisti viešojo fiksuoto ryšio paslaugų viešojo pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygas taip, kad Pirkimas būtų suskaidytas į dvi savarankiškas dalis (fiksuoto telefono ryšio paslaugų ir telekomunikacijų įrangos pirkimą), numatant galimybę tiekėjams atskirai pateikti bet kuriai pasirinktinai pirkimo daliai pasiūlymą ir tokių pasiūlymų atskiro vertinimo galimybę. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės vykdomo viešojo fiksuoto ryšio paslaugų viešojo pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu procedūras bei uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nurodytu viešuoju pirkimu, įskaitant (bet neapsiribojant) draudimą priimti iš tiekėjų pasiūlymus viešajam pirkimui, susipažinti su jau pateiktais pasiūlymais viešajam pirkimui (jeigu tokie yra pateikti), paskelbti viešojo pirkimo laimėtoją bei sudaryti su paskelbtu laimėtoju viešojo pirkimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta, jog VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė vykdo viešojo fiksuoto ryšio paslaugų viešąjį pirkimą, supaprastinto atviro konkurso būdu. Atsakovas VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, skelbdamas konkursą dėl viešojo telefoninio ryšio paslaugų teikimo, siekia įgyvendinti programą, kad pacientas galėtų tiesiogiai paskambinti specializuotam gydytojui ir pacientui būtų suteikta telefoninė konsultacija sveikatos priežiūros klausimais. Teismo teigimu, akivaizdu, kad ši telefoninio ryšio modernizacija pirmiausia bus naudinga pacientams, nes jie turės galimybę gauti konsultacijas jų asmeninės sveikatos klausimais. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju kur kas labiau pažeistų viešąjį interesą, negu šių priemonių netaikymas, todėl ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė (CPK 144 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB ,,Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nutartyje nepasisakė dėl ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų atsakovo padarytų Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pažeidimų vykdant konkursą. Teismas vertindamas ieškovo prašymą, vadovavosi tik viešuoju interesu ir atsakovo nurodytais argumentais. Tačiau viešojo intereso apsauga negali būti absoliutinama, o itin didelis dėmesys turi būti teikiamas efektyviam tiekėjo pažeistų teisių gynimui. Remiantis viešuoju interesu negali būti pateisinamas atsakovo nesąžiningumas ir viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas. Būtent viešasis interesas reikalauja taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant išvengti nepagrįstų nuostolių atsiradimo.
2. Teismas nevertino ekonomiškumo principo, taip pat pažeidė lygiateisiškumo principą, vertindamas tik atsakovo argumentus. Šiuo atveju pirkimas dar nėra įvykęs, tiekėjai dar nėra pateikę pasiūlymų, o vokai su tiekėjų pasiūlymais dar nėra atplėšti. Tokiu būdu iki pasiūlymų pirkimui pateikimo yra operatyvi galimybė išsiaiškinti pirkimo sąlygų teisėtumą. Jokios neigiamos pasekmės nei pasiūlymų pirkimui nepateikusiems tiekėjams, nei perkančiajai organizacijai nebūtų sukeltos. Tuo labiau, kad šiuo metu atsakovas fiksuotu ryšiu naudojasi ir jam reikalingos paslaugos suteikiamos pilna apimtimi. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, leidžiant vykti pirkimui neteisėtų sąlygų pagrindu, akivaizdu, kad atsakovas patirs didžiulius nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nutartimi iš esmės netiesiogiai išsprendė ir visą ginčą, t. y. pasakė, kad toks pirkimas yra teisingas ir teisėtas, atsakovui tiek tokios paslaugos, tiek tokia įranga yra reikalinga. Tokie teismo pasisakymai galimi tik galutinio teismo sprendimo atveju.
4. Atsakovas nesąžiningai neskaido pirkimo į du pirkimus, netinkamai vadovaujasi Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis, dėl ko jau keturis kartus tikslino pirkimo sąlygas, kurias dar vis tiek reikia tikslinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo Viešųjų pirkimų komisija priėmė sprendimą dėl dalies viešojo pirkimo konkursinių sąlygų panaikinimo, taip pat dėl konkursinių sąlygų tikslinimo. Tokiu būdu absoliuti dauguma ieškovo ieškinyje išdėstytų reikalavimų tapo neaktualūs, nes konkursinės sąlygos buvo pakeistos. Ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį. Šiuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka patikrinimą ir tik išvadų pasekoje bus galima sudaryti pirkimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte taip pat nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įskaitant pirkimo procedūros sustabdymą ar perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdymo sustabdymą. Teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą ( VPĮ 95 str. 5 d.).
Taigi pagal VPĮ pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas vykdanti perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas, t. y. jei sustabdymas ekonomiškai netikslingas. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (asmenų) interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuodamas tuo, jog jas pritaikius būtų pažeistas viešasis interesas.
Viešojo intereso sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jei jos pritaikytos – panaikinti.
Bylos duomenimis, atsakovas VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė vykdo viešojo fiksuoto ryšio paslaugų viešąjį pirkimą, supaprastinto atviro konkurso būdu. Vykdomas konkursas dėl viešojo telefoninio ryšio paslaugų tiekimo, skirtas įgyvendinti programą, kad pacientas galėtų tiesiogiai paskambinti specializuotam gydytojui ir pacientui būtų suteikta telefoninė konsultacija sveikatos priežiūros klausimais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinant išimtinį valstybės rūpestį žmonių sveikata, buvo konstituciškai sudarytos teisinės prielaidos gyventojų sveikatos, kaip didžiausios visuomenės socialinės ir ekonominės vertybės, apsaugai. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamas klausimas yra susijęs su viešuoju interesu, nes aukščiau nurodytas konkursas neatsiejamai susijęs su kokybiška žmonių sveikatos apsauga. Sustabdžius šio konkurso procedūras gali nukentėti pacientų teisėti interesai, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galėtų sąlygoti viešojo intereso pažeidimą.
Ekonomiškumo principo svarba viešųjų pirkimų procedūrų stabdymo atveju yra išskirtinai pabrėžta VPĮ 122 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Taigi, įstatymų leidėjas, vykdant viešuosius pirkimus, viešųjų pirkimų procedūrų stabdymą, be bendrųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, susiejo su išskirtine sąlyga – ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad pirkimo procedūrų sustabdymas būtų ekonomiškai tikslingas. Taigi pagal VPĮ pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas, t.y. jei sustabdymas ekonomiškai netikslingas.
Atsakovo byloje pateiktais duomenimis, su šiuo pirkimu susijusi medžiaga šiuo metu yra perduota Viešųjų pirkimų tarnybai patikrinimui (2010-11-30 raštas Viešųjų pirkimų tarnybai). Todėl darytina išvada, kad viešųjų pirkimų priežiūros institucija atliks išsamų įvertinimą dėl šio pirkimo ir nuspręs, ar galima sudaryti pirkimo sutartį, ar turi būti skelbiamas naujas konkursas. Dėl to, atsižvelgiant ir į šią aplinkybę, pirkimų procedūrų sustabdymas yra ekonomiškai netikslingas.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimo pagrįstumu, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo (apeliacijos) dalykas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, yra nepagrįsta ir neteisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.