Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjos B.D. skundą atmetė.

Teismas pabrėžė, jog byloje nustatyta, kad B.D. 2005-07-05 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu įregistruoti jos nuosavybės teises į pagalbinio ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), esantį Galgių kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje (I t., b. l. 119). Tretysis suinteresuotas asmuo 2005-07-20 tenkino šį prašymą ir įregistravo pareiškėjos nuosavybės teises į anksčiau nurodyto pastato dalį. R.B. 2006-06-13 VĮ Registrų centrui pateikė skundą dėl pažeistų teisių registravimo panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti nekilnojamojo turto registre registruotas B.D. nuosavybės teises į 17293/30666 dalis ūkinio pastato, pažymėto plane indeksu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajono savivaldybėje, Galgių kaime ( t., b. l. 14-16). Išnagrinėjusi skundą, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2006-07-20 sprendimu Nr.223 panaikino teritorinio registratoriaus sprendimą ir priėmė naują sprendimą (b. l. 12-13).

Teismas akcentavo, kad faktą, jog B.D. pasiūlė R.B. pirkti jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį pastatą patvirtina ir prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-149-07/04 esanti preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jos pakeitimai (civ. b. l. 6-8). Juose nurodyta, kad oferentas – B.D. pasiūlė Akceptantui – R.B. pirkti jai nuosavybės teise priklausančius gyvenamąjį namą ir ½ (vieną antrąją) dalį žemės sklypo, esančius Galgių kaime Vilniaus rajono savivaldybėje, už 125 (vieną` šimtą dvidešimt penkis tūkstančius) litų. Iš šios sutarties nuostatos darytina išvada, kad buvo pasiūlyta pirkti visą gyvenamąjį namą.

Teismas pabrėžė, jog skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėja teigė, kad 2004 metais parengė ūkinio pastato mansardinio (pastogės) aukšto patalpų rekonstrukcijos projektą ir kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrių dėl statybos leidimo ginčo ūkinio pastato mansardinio (pastogės) aukšto patalpų rekonstrukcijai atlikti, kuris buvo išduotas 2004-12-15 (I t., b. l. 20). Minėtai rekonstrukcijai atlikti B.D. pateikė J.B. 2004-09-19 sutikimą (II t., b. l. 3), 2002-11-19 pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį (II t., b. l. 4-5) ir 2002-11-19 pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos (II t., b. l. 6), kopijas. Taigi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateikti dokumentai patvirtina, kad ūkio pastato rekonstrukcijai Galgių kaime, Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, pareiškėja pateikė tikrovę neatitinkančius nuosavybės teises į žemės sklypą ir rekonstruojamą statinį patvirtinančius dokumentus.

Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-01-16 nutartimi patirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės R.B. ir atsakovės B.D., kuria nustatyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.39 straipsniu, R.B. sutinka priimti B.D. prievolės įvykdymą sekančiai: šios sutarties pagrindu B.D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) perduoda asmeninės nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), užstatyto ploto 165 kv.m. (tūris 546 kub.m.) ir 0.05 ha dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Ilgoji g., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Galgių kaime, Mickūnų sen., Vilniaus rajone, asmeninės R.B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuosavybėn viso už 80 000 (aštuoniasdešimt tūkstančių) Lt, iš kurių 20 000 Lt suma yra užskaitoma kaip apmokėta pagal 2003 07 02 preliminarią sutartį dėl turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, 30 000 (trisdešimt tūkstančių litų) B.D. gavo iš R.B. šios taikos sutarties pasirašymo dieną, o likusią 30.000 (trisdešimt tūkstančių) litų sumą R.B. įsipareigoja sumokėti B.D. per 2 dienas po teismo nutarties įsiteisėjimo, kuria patvirtinta ši taikos sutartis. Ši taikos sutartis yra kartu ir perduodamo turto priėmimo-perdavimo aktas. B.D. įsipareigoja visus savo daiktus, esančius perduodame turte atsiimti per 2 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Be to, Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išraše nurodyta, kad ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2004-01-16 yra R.B., o B.D. šį pastatą nuosavybės teisėmis valdė, naudojo ir disponavo juo iki 2004-01-16 (I t., b. l. 133).

Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-01-16 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi R.B. įgijo nuosavybės teises į visą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2004-02-05 atlikta šių teisių registracija yra pagrįsta ir teisėta, todėl nuo tos dienos ji laikytina teisėta minėto pastato savininke. Taikos sutartyje ir jos pagrindu Vilniaus rajono apylinkės teismo priimtoje nutartyje nurodyti pastatą charakterizuojantys duomenys atitinka nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, kurie buvo užfiksuoti 2003-09-05 atliktų kadastrinių matavimų metu. Šiuose dokumentuose taip pat nėra nurodoma, jog R.B. pareiškėja perduoda tik dalį ūkinio pastato. Kadangi pastogė nebuvo suformuota atskiru nekilnojamojo turto objektu, tai 2003-09-05 kadastrinių matavimų metu pastogės kadastro duomenys nebuvo fiksuojami (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr.522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 153 punktas) ir jie nebuvo įtraukti į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę. Vadinasi, šiuo atveju nepagrįsti ir pareiškėjos teiginiai, jog ji perleido tik ūkinio pastato pirmame aukšte esančias patalpas bei parduodamo pastato tūris yra ne 546 m³, o 1010 m³. Fakto, jog pareiškėja taip pat yra anksčiau minėto pastato bendrasavininkė nepatvirtina ir byloje esantis 2005-07-13 susitarimas tarp jos ir R.B. ( t., b. l. 45, 122, 160), nes šis dokumentas neatitinka jam keliamų formos (notarinės) reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnis). Atsakovas taip pat teisingai pažymėjo, jog nuosavybės teisinių santykių atsiradimo pagrindu negali būti laikomas ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-06-07 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr.215 (I t., b. l. 22).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinių įrodymų visumą, bylos šalių argumentų pagrįstumą ir ginčo santykių teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006-07-20 sprendimas Nr.223, kuriuo nuspręsta panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą (B.D. prašymo įregistruoti nuosavybės teises į dalį ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), esančio Galgių kaime, Vilniaus rajone, netenkinti, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina prašomų įregistruoti nuosavybės teisių), priimtas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjus visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes ir laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas padarė klaidinga išvadą, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-01-16 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi R.B. įgijo nuosavybės teise į visą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

2. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad buvo pasiūlyta pirkti visą gyvenamąjį namą. Teismas netyrė ir nevertino arba neteisingai įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir jos atskleistas svarbias šios bylos aplinkybes, netyrė ir nevertino šios sudėtingos bylos šalių tikrųjų ketinimų. Pareiškėjos teigimu, ji visais savo konkliudentiniais veiksmais, pradedant nuo 2002 metų ir baigiant 2005 metais, įrodė, kad neketino perleisti trečiajam asmeniui R.B. trečią ūkio pastato dalį — pastogės patalpas. Tretysis asmuo R.B., galbūt iš tikrųjų, ketino pirkti ūkio pastato pirmo aukšto patalpas ir pastogės patalpas kartu. Pastaroji parengė ir pateikė man pasirašyti teismo paminėtą pasiūlymą pirkti iš pareiškėjos gyvenamąjį namą ir dalį žemės sklypo už 125000 litų, klaidingai nurodydama pasiūlyme, kad ketina pirkti gyvenamąjį namą. Pareiškėjos teigimu, ji dėl savo teisinio neišprusimo ir valstybinės kalbos visų niuansų nesuvokimo iš pradžios neatkreipė dėmesio į šią aplinkybę, tačiau vėliau išsiaiškinus R.B. ketinimus, paaiškino jai, kad tuo metu gyvenamas namas jau buvo parduotas, kad nupirkti ūkio pastato pastogės patalpas iš pareiškėjos ji negalės todėl, kad, visų pirma, pareiškėja neketina jų parduoti, o antra, dėl to, kad pastogės patalpos neįregistruotos viešame registre ir negali būti pirkimo-pardavimo sandorio objektų. R.B. ir pareiškėja suderino parduodamų ūkio pastato pirmo aukšto patalpų, pažymėtų indeksu 3Ilpb, ir dalies žemės sklypo galutinę kainą - 80000 litų, su kuria sutiko ir R.B. Šias aplinkybes patvirtina 2003-07-02 preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, 2003-008-05 susitarimas, 2003-09-05 susitarimas, 2004-01-16 Taikos sutartis (civ. byla Nr. 2-149-07/04, b.l. 6-8, 48-49). Pareiškėjos paiškinimų tikrumą netiesiogiai patvirtina pačios R.B. ir jos tėvo J.B. veiksmai: 2004-09-19 J.B. rašytinis sutikimas, 2005-07-13 R.B. rašytinis sutikimas ir susitarimas (I t., b.l. 44, 45,187).

3. Teismas padarė klaidingas išvadas, jog nuosavybės teisinių santykių atsiradimo pagrindu negali būti laikomas ir Vilniaus apskrities administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-06-07 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 215 bei fakto, jog pareiškėja taip pat yra ankščiau minėto pastato bendrasavininkė nepatvirtina ir byloje esantis 2005-07-13 susitarimas tarp jos ir R.B., nes šis dokumentas neatitinka jam keliamų formos (notarinės) reikalavimų.

4. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo atsiliepimo argumentus, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėjo pakankamą teisinį pagrindą įregistruoti pastogės patalpas viešame registre ir įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į šias patalpas viešame registre, tačiau šių argumentų neištyrė.