Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-11-15 · Civilinė byla Nr. 2S-2172-450/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-15
Bylos Nr.
2S-2172-450/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-11472-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
S. A.
Atsakovas
L. A.
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2172-450/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11472-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 103.4; 121.21.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovei L. A., išvadą teikianti institucija Vilniaus m. Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. A., išvadą teikianti institucija Vilniaus m. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, prašydamas nustatyti dukros K. A. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu ir priteisti iš atsakovės dukrai K. A. periodinėmis išmokomis po 50 Lt/mėn. iki jos pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatė ieškovui S. A. terminą pašalinti ieškinio trūkumus: pateikti ieškinio su priedais egzempliorių, skirtą atsakovei, anglų kalba.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo S. A. ieškinį atsakovei L. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo kaip neteismingą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad ieškovas pašalino teismo 2011-08-03 nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, tačiau prie ieškinio nebuvo pateiktas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo civ. byloje Nr. 2-786-482/2010 nuorašas. Savo iniciatyva prijungęs pastarąjį sprendimą, teismas nustatė, kad sprendime pareiškėjai nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimus šioje byloje bei vadovaudamasis LR CK 3.53 str. 3 d., CPK 539 str. teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai turi būti išspręsti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-786-482/2010 dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių S. A. ir L. A. sutikimu, ieškovui kreipiantis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-786-482/2010, o tai sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas S. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nutartis prieštarauja LR CPK 366 str. 3 d., kuriame numatyta, kad prašymas procesą atnaujinti negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę. Nurodė, kad 2011-01-15 ieškovas susituokė su G. K., o santuoka buvo įregistruota 2011-05-19 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje.

2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nutarė, kad pateiktas ieškinys jam yra neteismingas, nes Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo ieškovas buvo pripažintas Kristinos tėvu ir šio sprendimo pagrindu išduotas gimimo liudijimas dukrai, buvo priimtas 2010-09-29 [civ. bylos Nr. N2-1495-633/201], t.y. po Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta. Taigi sudarant sutartį su atsakove dėl santuokos nutraukimo pasekmių dukra Kristina de jure nebuvo pripažinta ieškovo dukra, dėl šios priežasties sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, šalys negalėjo nurodyti, jog turi nepilnamečių vaikų bei pateikti šį faktą patvirtinančio dokumento [gimimo liudijimo].

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo S. A. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyto ir išlaikymo priteisimo, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą.

Skundžiamoje teismo nutartyje buvo konstatuota, kad S. A. ieškininiai reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyto ir išlaikymo priteisimo turi būti nagrinėjami išnagrinėtoje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civ. byloje Nr.2-786-482/2010, ieškovui pateikiant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp S. A. ir L. A. bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių [civ. bylos Nr.2-786-482/2010]. Patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo nurodyta, kad nepilnamečių vaikų šalys neturi. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO pažymėta, kad šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. birželio 3 d.

LR CPK 366 str. 3 d. numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė įrodymus, kad 2011 m. gegužės 19 d. jis sudarė santuoką su G. K., todėl vadovaujantis LR CPK 366 str. 3 d. konstatuotina, kad proceso atnaujinimas jau išnagrinėtoje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civ. byloje Nr.2-786-482/2010 yra negalimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, nurodant ieškovo teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo civ. byloje Nr.2-786-482/2010, yra nepagrįsta.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, remiantis LR CK 3.53 str. 3 d. santuokos nutraukimo byloje turi būti aptarti nepilnamečių vaikų išlaikymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant klausimai, tačiau šiuo atveju Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civ. byloje Nr.2-786-482/2010, priimant 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą, visi santuokos nutraukimo pasekmių klausimai negalėjo būti išspręsti, nes šio sprendimo priėmimo dieną dar nebuvo nustatytas ieškovo tėvystės faktas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimas [įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 2 d.], kuriuo ieškovas S. A. buvo pripažintas K. A. [buvusi pavardė S.] tėvu, priimta tik po Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad faktines aplinkybes apie Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, kuriuo ieškovas pripažintas K. A. tėvu, ieškovas nurodė ieškinyje, skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje teismas taip pat rėmėsi tiek pastaruoju sprendimu, tiek 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu dėl šalių santuokos nutraukimo, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevisapusiškai įvertino byloje esančių rašytinių įrodymų visetą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kilus neaiškumų dėl bylos faktinių aplinkybių ar trūkstant tam tikrų įrodymų, teismas galėjo per procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutą [LR CPK 115 str.] šiuos neaiškumus pašalinti. Kita vertus, šeimos teisinių santykių bylose teismas turi būti aktyvus ir teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus [LR CPK 376 str. 1 d.].

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ir grąžindamas ieškovui S. A. ieškinį atsakovei L. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl ieškovo S. A. ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.), ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo prerogatyva spręsti ieškinio priėmimo klausimą, todėl atskirojo skundo reikalavimas išspręsti ieškinio priėmimo klausimą šioje dalyje atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovo S. A. ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Asta Radzevičienė