Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant ieškovės A. T. atstovei adv. Tereselei Kazlauskienei, atsakovo G. T. atstovui adv. Marijonui Greičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui G. T., tretieji asmenys – AB Swedbank, UAB „J. I.“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė

Tretysis asmuo AB Swedbank atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė A. T. ir atsakovas G. T. (duomenys neskelbtini) sudarė ir Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra B. T., kuri jau yra pilnametė, ieškovė taip pat turi du vaikus iš ankstesnės santuokos – V. S. – R., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė nutraukti jų santuoką, nurodė, kad šeima faktiškai iširo, nėra noro ir vilties išsaugoti santuoką, taikytis, iš esmės nuo 2011 – 2012 m. sutuoktiniai negyvena bendro santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio.

Dėl kaltės

LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Ieškovė prašė nutraukti santuoką išimtinai dėl atsakovo G. T. kaltės, savo ieškinyje detaliai aprašydama jų bendrą gyvenimą bei nurodydama visą eilę aplinkybių, kuo pasireiškė atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo: nepagarba ieškovei, jos žeminimu, skaudinimu, interesų ignoravimu, fizinio ir psichologinio smurto prieš ieškovę naudojimu, piktnaudžiavimu alkoholiu, neištikimybe, nesirūpinimu šeima, neprisidėjimu prie šeimos materialinių poreikių tenkinimo, pagalbos ieškovei auginant bei išlaikant vaikus neteikimu ir pan. Atsakovas G. T. su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko ir prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neigdamas ieškovės nurodytas faktines aplinkybes bei nurodydamas, jog išryškėjus charakterio ir požiūrio į šeimos vertybes skirtumams, pradėjus sutuoktiniams nebesutarti ir konfliktuoti, tolesnis gyvenimas tapo negalimas.

Spręsdamas kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimą nagrinėjamoje byloje teismas vadovaujasi LR CPK įtvirtintomis įrodinėjimo nuostatomis, vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos išnagrinėjimu, remdamasis teismų praktikoje ir teisės doktrinoje išvystytais įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais. Esminė įrodinėjimo taisyklė bei pareiga, atspindinti rungimosi bei dispozityvumo civiliniame procese principus nurodo, jog kiekviena šalis, pasitelkdama atitinkamas įrodinėjimo priemones (šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius ir daiktinius įrodymus, nuotraukas, vaizdo ir garo įrašus bei kitus įrodymus) turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 13 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes dėl atsakovo kaltės, o konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo remdamasis vien ieškiniu, teismas negali, nes tai prieštarautų CPK 185 str. įtvirtintoms bei teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuotoms įrodymų vertinimo taisyklėms.

Nei pati ieškovė, nei atsakovas nedalyvavo nei parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, nei nagrinėjant bylą iš esmės, nei viena iš šalių (jų atstovai) neprašė pripažinti kito sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, todėl teismas neturėjo galimybės išklausyti ieškovės bei atsakovo paaiškinimų, kaip vienos iš įrodinėjimo priemonių, ir juos vertinti. Nors ieškovė raštu buvo pateikusi teismui prašymą apklausti visą eilę liudytojų (dukteris V. S. – R., B. T., seseris Č. L., H. T., kitus asmenis – V. P., V. P., R. S., N. A., S. V.), kurie, kaip nurodė ieškovės atstovė, galėjo duoti parodymus dėl šeimos iširimo aplinkybių, priežasčių, nekilnojamojo turto įgijimo, paskolų ir jų grąžinimo ir kt., ir šį prašymą teismas buvo nutaręs spręsti parengiamajame teismo posėdyje, išklausęs atsakovo nuomonę (b.l. 70), tačiau 2014-07-30 parengiamajame teismo posėdyje (dar neperėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės) ieškovės A. T. atstovė pareiškė, kad ieškovė nebepalaiko/atsisako prašymo dėl šių liudytojų apklausos, t.y. neprašo jų apklausti ir kviesti į posėdį, o prašo nagrinėti bylą iš esmės pagal pateiktus įrodymus. Tokiu būdu matyti, kad pati ieškovė, turėdama įrodinėjimo teisę ir pareigą, įgyvendindama rungimosi principą, o tuo pačiu naudodamasi dispozityvumu civiliniame procese, t.y. turėdama galimybę disponuoti procesinėmis teisėmis, įskaitant teise (pareiga) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti savo nurodomas aplinkybes, pasirinko neįrodinėti jų savo pačios paaiškinimais bei liudytojų parodymais, apsiribodama vien į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie šiuo atveju neleidžia teismui daryti išvadą dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo buvimo.

Vien ieškovės pateiktas Vilniaus r. PK Nemenčinės policijos nuovados 2002-02-11 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog 2002-02-11 nutarimu buvo atsisakyta iškelti baudžiamąjį bylą pagal ieškovės A. T. pareiškimą dėl jai padarytų kūno sužalojimų ir pasiūlyta dėl bylos iškėlimo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b.l. 74), pats savaime negali būti laikomas pakankamu atsakovo fizinio smurto naudojimo ieškovės atžvilgiu, kaip kaltės dėl santuokos iširimo pasireiškimo įrodymu, kadangi iš šio rašto turinio nėra aišku apie kokius, kada, kokiomis aplinkybėmis, kieno ieškovei padarytus kūno sužalojimus kalbama, į bylą nebuvo pateiktas nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovės atstovė nurodė, kad į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos iškėlimo kreiptasi nebuvo, po galimų 2002 m. įvykių ieškovė su atsakovu dar ilgą laiką kartu faktiškai gyveno šeimyninį gyvenimą (tiek Lietuvoje iki 2004 m., tiek J. K. iki 2011-2012 m.), ir byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų vėlesnius fizinio ir/ar psichinio smurto naudojimo ieškovės atžvilgiu faktus, jų sistemingumą, žiaurų atsakovo elgesį su sutuoktine ir pan. Tuo tarpu ieškovės pateikti 1998-11-05 paskolos sutartis su V. M. personaline įmonę, užstatant auskarus, 2001-06-27 Paskolos sutartis su V. P. dėl 12200 Lt paskolos; VSDFV 2004-11-02 Raginimas A. T. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos sumokėjimo geruoju, 2005-11-14 Prašymas dėl sprendimo išieškoti įmonės skolą priverstine tvarka vykdymo, antstolio D.Blizniko 2006-10-12 skolininko A. T. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto arešto aktas, 2007-01-31 išrašas apie įmonės atžvilgiu vykdomas ir užbaigtas vykdomąsias bylas, UAB „Gelvora“ 2007-01-10 G. T. adresuotas įspėjimas dėl prievolių vykdymo, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2013-05-10 išrašai (b.l. 76-78, 82-101) patvirtina tik pačios ieškovės ir atsakovo bei savarankiško juridinio asmens – A. T. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ prievolių kreditoriams buvimo, jų priverstinio išieškojimo faktą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tą aplinkybę, jog minėtos prievolės susidarė dėl atsakovo kaltės, jog prievolės buvo įvykdytos iš išimtinai ieškovės uždirbtų lėšų ar kito jos asmeninio turto ir pan., juo labiau, kad ieškinyje pati ieškovė nurodė, kad ir vėliau, sutuoktiniams gyvenant užsienyje, ji vykdė bendro šeimos gyvenamojo būsto įsiskolinimų padengimo prievoles ir pan. Atsakovo pateiktas Socialinio draudimo pažymėjimas, atspindintis laikotarpį nuo 1993 m. gruodžio iki 2005 m. sausio, rodo, kad atsakovas periodiškai dirbdavo, gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas (b.l. 167-173).

Jokių kitų įrodymų, kurie leistų teismų daryti išvadą dėl žiauraus ir nepagarbaus atsakovo elgesio su ieškove, nelojalumo jai, nesirūpinimo šeima, fizinio ir psichinio smurto naudojimo, neištikimybės, piktnaudžiavimo alkoholiu ir pan., byloje apskritai nėra, todėl šiuo atveju teismas gali konstatuoti tik abiejų sutuoktinių kaltę dėl jų šeimos iširimo, o pats šeimos iširimo nuo 2011 -2012 m. faktas, atskiras gyvenimas, bendrų interesų neturėjimas ir nenoras taikytis bei išsaugoti santuoką nurodyti šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir atsiliepime į jį).

Teismas pažymi, kad įrodymus jam pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir tretiesiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti, tuo tarpu savo iniciatyva rinkti įrodymus teismas gali tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešas interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju byloje vyko net 3 parengiamieji teismo posėdžiai, kurių metu buvo aiškinamasi, kokiais įrodymais bus įrodinėjami ieškinyje pareikšti reikalavimai, ieškovės atstovė teikė prašymus dėl rašytinių įrodymų prijungimo, liudytojų apklausos, kurie buvo išspręsti teismo protokolinėmis nutartimis, ieškovei taip pat buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovė byloje naudojosi profesionalo - advokato paslaugomis ir tokiu būdu turėjo visas galimybes teikti teismui įrodymus savo ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, taip įgyvendindama įrodinėjimo pareigą. Rinkti įrodymus savo iniciatyva teismas šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo ir neprivalėjo, kadangi tokios pareigos šiuo konkrečiu atveju nenumato įstatymai, byla yra dispozityvi, joje nėra paliečiamas viešas interesas (abu sutuoktiniai yra veiksnūs, byloje nebuvo sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis susiję klausimai, abu sutuoktiniai buvo atstovaujami profesionalių teisininkų – advokatų ir pan.).

Nesant pagrindo konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes pagal CK 3.70 str. 2 d. nuostata, suteikianti teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl turto padalijimo

VĮ „Regitra“ duomenimis sutuoktiniai transporto priemonių neturi (b.l. 27-28).

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovės A. T. vardu įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 65/100 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (medinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus statinius (inžinierinius) – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įgytus 1997-12-02 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu); 1/5 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2006-08-16 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu; 1/5 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), įgytų 2001-11-28 Paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu (b.l. 13-16, 62-67).

Kadangi 1/5 dalys gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės A. T. paveldėti, jie laikytini asmenine ieškovės nuosavybe ir į dalintiną turtą neįtrauktini (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo, jog santuokos metu (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įgyta 1/5 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruota abiejų sutuoktinių vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bei 1992-08-03 įsteigta A. T. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, laikytini dalintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kaip tai numato 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 1 p., 4 p., 2 d., 3.127 str. Tarp šalių taip pat nekilo ginčo, jog A. T. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ po santuokos nutraukimo būtų priteista ieškovei. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tą ieškovės ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog įmonė nuo 2006-08-06 turi likviduojamos įmonės statusą, iš esmės nuo pat ieškovės, o vėliau ir atsakovo išvykimo gyventi į užsienį, jokios veikos nevykdo ir neketina vykdyti, jokio turto neturi, pajamų negauna, kreditorinių įsiskolinimų taip pat neturi (b.l. 24-25, 40, 103, 102-129), t.y. iš esmės neturi jokios vertės, todėl jos padalijimas yra tik formalus, siekiant užtikrinti ieškovei galimybę užbaigti formalias įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro procedūras. Atitinkamai jokia kompensacija atsakovui už ieškovei priteistiną įmonę nepriteistina, atsakovas jos ir nereikalavo.

Nors ieškovė prašė santuokoje įgytą 1/5 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti po santuokos nutraukimo vien atsakovui, tačiau atsakovas prašė šį turtą padalinti lygiomis dalimis, ir teismas tokį atsakovo reikalavimą tenkina, nes pagal CPK 3.117 str. 1 d., 3.127 str., nutraukiant santuoką teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, turtas paprastai padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, o preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nagrinėjamu atveju nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kaip tai numato CK 3.123 str. 1 d., nėra teisinio pagrindo, nei viena iš šalių to neprašė. Be to, ant šios žemės sklypo yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis (jos paveldėtas) nekilnojamasis turtas, ieškovė niekaip nemotyvavo savo reikalavimo priteisti visą turtą natūra vien atsakovui, todėl teismas, kaip minėta, šį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį nekilnojamąjį turtą dalija natūra lygiomis dalimis.

Ieškovė prašė santuokos metu 1997-12-02 pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, 65/100 dalį gyvenamojo namo, tvartą, sandėlį, garažą (medinį), ūkinį pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe tuo pagrindu, kad šis turtas buvo įgytas už lėšas, gautas pardavus ieškovei ir jos sūnui J. S. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butus (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko, teigdamas, jog šis turtas, įgytas santuokos metu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas lygiomis dalimis, nes jam įgyti buvo panaudotos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusios lėšos, gautos pardavus santuokoje įgytą butą (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pagal CK 3.89 str. 2 d. faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju įvertinęs ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, o taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas mano esant teisinga ginčo turtą pripažinti asmenine ieškovės A. T. nuosavybe. Nors formaliai ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas ieškovės jau po santuokos su atsakovu G. T. sudarymu, ir vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės norminiais aktais turėtų būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau pagrindą pripažinti šį turtą asmenine ieškovės A. T. nuosavybe teismui suteikia tokios aplinkybės, pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais: 1) nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1997-12-02 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 20000 Lt (b.l. 16), t.y. iš karto po to, kai 1997-11-26 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė A. T. pardavė jai priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) už didesnę pinigų sumą - 32000 Lt (b.l. 17-19) ir praėjus keliems mėnesiams nuo to, kai ieškovės sūnus iš pirmos santuokos J. S. 1997-03-17 pirkimo - pardavimo sutartimi, pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 15000 Lt (b.l. 20-21), kas leidžia daryti pakankamai aukšto tikėtinumo išvadą, jog nekilnojamam turtui (duomenys neskelbtini), įgyti buvo panaudotos išimtinai už butą (duomenys neskelbtini), gautos lėšos/jų dalis (šios aplinkybės neginčijo atsakovas), o taip pat galimai ir už butą (duomenys neskelbtini), gautos lėšos/jų dalis (ieškovė nurodo, kad kita dalis lėšų buvo panaudota šeimos bei individualios įmonės skoloms padengti); 2) iš esmės iš karto po gyvenamojo namo įsigijimo ieškovė A. T. 1997-12-24 Dovanojimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 35/100 jo dalis padovanojo sūnui J. S. (b.l. 64-81), kas leidžia teigti, jog ieškovė tokiu būdu kompensavo sūnui J. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį pardavus gautos lėšos buvo panaudotos naujam nekilnojamajam turtui ieškovės vardu įgyti, netekimą; 3) nors butas (duomenys neskelbtini), formaliai buvo taip pat įgytas po ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo, tačiau ir jis šiuo atveju laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe, nes buvo nupirktas praėjus neilgam laikui po santuokos su atsakovu sudarymo – 1992-03-24 (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), o svarbiausia – įgytas ieškovei privatizavus dar 1988 m. jos pirmajam, vėliau mirusiam sutuoktiniui A. S. pagal orderį suteiktą butą, ką patvirtina ieškovės pateiktas Orderis Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajam plotui įgyvendinti vietinės Tarybos, valstybinės, kooperatinės, visuomeninės organizacijos name, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) miesto deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1988-02-16 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 1988-03-31 A.V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurio šeimos nariai yra sūnus J.V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir duktė V.V. S., gim. (duomenys neskelbtini), suteikiama teisė apsigyventi dviejų kambarių, bute tuometiniu adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 164-166); 4) nors ieškovė nepateikė teismui įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti buto (duomenys neskelbtini) pirkimo kainą, kokia forma buvo atsiskaityta (nurodė, jog investiciniais čekiais), tačiau atsižvelgiant į buto kilmę ir pobūdį, tai, jog jis buvo suteiktas gyventi būtent ieškovės buvusiam, o vėliau mirusiam sutuoktiniui A. S. bei jo šeimai, įskaitant jų du bendrus nepilnamečius vaikus, ir atsiradus galimybei jį privatizuoti – privatizuotas atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka, o kitas butas – (duomenys neskelbtini), tuo pat metu taip pat buvo privatizuotas ieškovės sūnaus J. S. vardu, taip pat į teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus, kuriais teismas turi vadovautis aiškindamas ir taikydamas bet kokią teisės normą (LR CK 1.5 str. 4 d.) ir kurie imperatyviai reikalauja siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros, darytina išvada, kad šie principai šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju būtų pažeisti, jeigu su ankstesne ieškovės šeima susijęs butas, kurį pardavus gautos lėšos buvo panaudotos nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini), įgyti būtų pripažintas bendrają jungtine jos ir antrojo sutuoktinio G. T. nuosavybe; 5) byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ar atsakovo lėšomis ir darbu ir atsirastų CK 3.90 str. 1 d. numatytas pagrindas jį pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 6) Nekilnojamojo turto registre ginčo turtas įregistruotas vien ieškovės A. T. vardu ir, priešingai nei minėta 1/5 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs ar siekęs pakeisti tokius viešojo registro duomenis, tuo tarpu pagal CK 3.88 str. 3 d. kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybe.

Pagaliau, tenkindamas šį ieškovės reikalavimą teismas tai pat vadovaujasi tuo, jog šiuolaikinėje teisės doktrinoje (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2002) yra pabrėžiama, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (LR CK 1.5 str.) leidžia susiaurinti ar apskritai panaikinti teisės normos taikymo galimybę, jeigu jos taikymas sukeltų aiškiai neteisingą, neprotingą arba nesąžiningą rezultatą, ir tai taikytina tiek dispozityvioms, tiek imperatyvioms teisės normoms. Kadangi nagrinėjamoje byloje formalus civilinės teisės normų, reglamentuojančių šeimos teisinius santykius, taikymas, teismo nuomone, sąlygotų akivaizdžiai neteisingo ir nesąžiningo teismo sprendimo priėmimą, aukščiau nurodytų bendrųjų teisės principų realizavimas bei įgyvendinimas tampa neišvengiamai būtinu sprendžiant klausimą dėl ginčo turto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe.

Dėl prievolių tretiesiems asmenims

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 130-137) ir prijungtų Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2-3587-562/2009 ir Nr. 2-83-577/2006 medžiaga rodo, kad G. T. turi neįvykdytas prievoles kreditoriams UAB „J. I.“ bei AB Swedbank, ir šiuo metu įsiskolinimai yra priverstinai išieškomi antstolių A. N. ir N.Lipeikienės. Prievolė trečiajam asmeniui UAB „J. I.“, šiuo metu sudaranti apie 5123,01 Lt, kuriuos sudaro Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-03 sprendimu c.b. Nr. 2-3587-562/2009 priteista iš atsakovo G. T. 2758,04 Lt skola, 5 procentai metinių palūkanų, 272,08 Lt bylinėjimosi išlaidos bei vykdymo išlaidos, atsirado iš G. T. ir pradinio kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ 2004-12-14 sudarytos Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties, pagal kurią buvo nupirkta buitinė technika – dulkių siurblys Phillips (duomenys neskelbtini) bei skalbimo mašina Ardo. Prievolė trečiajam asmeniui AB Swedbank (buvęs pavadinimas – AB bankas Hansabankas), šiuo metu sudaranti apie 2500 Lt, kurią sudaro Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-03-02 sprendimu c.b. Nr. 2-83-577/2006 priteista iš atsakovo G. T. 1682,39 Lt skola, 15 ir 6 procentai metinių palūkanų, atsirado iš atsakovo su banku sudarytos 2005-01-19 Ego kortelės su kredito limitu sutarties, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1400 Lt kredito limitas. Nors ieškovė A. T. prašė abi šias prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, tačiau įvertinus sutarčių, iš kurių kylą prievolės, pobūdį ir dalyką – paskolos paėmimas, buitinės technikos įsigijimas, t.y. tai, jog minėtomis sutartimis buvo įsigyti buityje naudojami daiktai (dulkių siurblys, skalbimo mašina), paimta paskola, kurie, kaip teigia atsakovas, ir kaip nepaneigė ieškovė, buvo panaudoti šeimos ūkyje ir šeimos poreikiams tenkinti, šių sandorių sudarymo metu, o taip pat keletą metų po to, sutuoktiniai gyveno bendrą gyvenimą ir vedė bendrą ūkį (nors ieškovė išvyko į D. B. 2004 m., tačiau 2005 m. į ją taip pat išvyko atsakovas, sutuoktiniai nors iš pradžių gyveno atskiruose miestuose, tačiau nuo 2005 m. vidurio iki 2011 m. gyveno kartu (duomenys neskelbtini)), o 2006 m. net bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą – 1/5 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kas taip pat patvirtina bendrų turtinių santykių turėjimą, todėl pripažinti šias prievoles vien asmeninėmis atsakovo prievolėmis teismas neturi teisinio pagrindo, ir CK 3.109 str. 1 d. 3 p., 5 p., 6 p., 2 d. pagrindu laiko jas bendromis abiejų sutuoktinių prievolėmis.

Dėl pavardžių

LR CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškiniu ieškovė prašė jai po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – T., atsakovas tam neprieštaravo, ir teismas neturi pagrindo netenkinti tokio ieškovės reikalavimo. Atsakovui palikta dabartinė – T. - pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė A. T. sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio (b.l. 2), teismo 2013-12-30 nutartimi ieškovė buvo atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio – 2713 Lt – sumokėjimo (b.l. 29). Nors ieškovė prašė priteisti 1400 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nebuvo pateikta jokių šių išlaidų patyrimo faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų (pvz., advokatės pinigų paėmimo kvitas, mokėjimo nurodytas, sąskaita – faktūra ir pan.), kaip to reikalauja CPK 98 str. 1 d. Atsakovas G. T. patyrė byloje 2608,52 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 174-179).

Nors teismas atmetė ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką būtent dėl atsakovo kaltės, tačiau šiuo atveju vis tiek santuoka, tiek ieškovei, tiek atsakovui prašant, buvo nutraukta, taikytos atitinkamos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės, todėl klausimas dėl 144 Lt žyminio mokesčio paskirstymo šiuo atveju nespręstinas. Kadangi teismas patenkinto apie 88 procentus ieškovės pareikštų turtinių reikalavimų (priteista 113477 Lt vertės nekilnojamojo turto, iš kurio minusuojama apie 7623 Lt prievolių, taigi patenkintų reikalavimų suma sudaro apie 105853,99 Lt, nors buvo prašoma viso priteisti 120797 Lt), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 880 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio, tuo tarpu atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai (atmesta apie 12 procentų ieškovės reikalavimų) priteistina 313 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų, kaip tai numato CPK 93 str. 2 d. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai turėtų būti priteista 2260,72 Lt žyminio mokesčio (2569 [3569 Lt – 1000 Lt] * 88%), kaip tai numato CPK 96 str. 1 d., tačiau atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, ilgą laiką gyvenimą užsienyje, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovės patenkintų reikalavimų pobūdį, teismas mažina šią iš atsakovo priteistinų išlaidų sumą iki 1000 Lt (CPK 96 str. 5 d.). Atitinkamai proporcingai iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (50 Lt), į valstybės biudžetą: iš ieškovės – 6 Lt, iš atsakovo – 44 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 259, 263, 265, 307 straipsniais

nusprendė:

Ieškovės A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui G. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp ieškovės A. T. ir atsakovo G. T., sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Padalinti ieškovei A. T. ir atsakovui G. T. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą taip:

A. T. individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ (kodas – (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)) priteisti ieškovei A. T.;1/5 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis, priteisiant ieškovei A. T. ir G. T. po ½ dalį šio turto.

Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 65/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (medinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus statinius (inžinierinius) – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės A. T. nuosavybe.

Prievoles tretiesiems asmenims UAB „J. I.“ ir AB Swedbank pripažinti solidariomis ieškovės A. T. ir G. T. prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. T. palikti santuokinę pavardę „T.“.

Po santuokos nutraukimo atsakovui G. T. palikti santuokinę pavardę „T.“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. T. ieškovei A. T. 880 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą – 1044 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. T. atsakovui G. T. 313 Lt (tris šimtus trylika) litų bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą – 6 Lt (šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.