- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-250-107-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00473-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Savinijus Katauskas, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- A. D.
- Advokatai
- Marius Gricius
- Kategorijos
Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00473-2013-7
2014 m. balandžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Mariaus Griciaus apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. D., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems (4) metams,
pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems (4) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-09-07 iki 2013-09-09.
Iš A. D. priteista R. S. 16738 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 7 d., apie 5.50 val., (duomenys neskelbtini) kieme ((duomenys neskelbtini)), turėdamas tikslą išžaginti, užpuolė einančią R. S., jėga ją pargriovė ant žemės, kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą, pilvą, šonus, ir tokiu būdu, atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairės akies aplinkoje, muštinę žaizdelę pakaušyje, sumušė dešinės krūtinės ląstos pusę, taip jos sveikatą sutrikdė nežymiai, prieš nukentėjusiosios valią iš dalies ją apnuogino, numaudamas kelnes ir kelnaites, iš dalies apsinuogino pats, nusimaudamas kelnes ir kelnaites, ir pasikėsino su nukentėjusiąja lytiškai santykiauti, atlikdamas vaginalinį lytinį aktą, tačiau lytinio santykiavimo pradėti nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi dėl apsvaigimo nuo alkoholio buvusios nepakankamos jo lytinio organo erekcijos nesugebėjo įvesti varpos į makštį. Tęsdamas nuskalstamą veiką, A. D. prieš nukentėjusiosios valią savo lytinį organą įkišo R. S. į burną, liepė jį čiulpti, taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu.
Apeliaciniame skunde nuteistojo A. D. gynėjas advokatas M. Gricius teigia, kad apylinkės teismas išsamiai nepasisakė dėl galimybės nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatas, netinkamai vertino atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, dėl to paskyrė per griežtą bausmę.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad A. D. atlygino nukentėjusiajai visą nusikaltimais padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, sumokėjo nukentėjusiajai pasiskolintus 4000 litų, todėl ši aplinkybė turėtų būti pripažinta nuteistojo atsakomybę švelninančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nuteistojo gynėjo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodo, kad A. D. buvo nustatytas 1,03 promilės girtumas, o esant lengvam girtumo laipsniui, žmogus savo veiksmus suvokia visiškai ir gali juos kontroliuoti, todėl ši aplinkybė nusikaltimo padarymui įtakos turėti negalėjo.
Esant lengvinančioms aplinkybėms, teismas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį turėjo skirti bausmę, švelnesnę nei bausmės vidurkis, o paskyrė griežtesnę bausmę nei bausmės vidurkis, nurodydamas, kad sunkinanti aplinkybė yra reikšmingesnė už lengvinančią, kadangi girtumas turėjo įtakos nusikalsti, o gailėjimasis ir kaltės pripažinimas pasireiškė tik sulaikius kaltinamąjį. Gynėjo nuomone, teismas netinkamai traktavo sunkinančios aplinkybės svarbumą. Nurodo, kad jeigu nuteistasis būtų pats atvykęs į policiją ir pranešęs apie savo nusikaltimą, tai būtų buvę galima pripažinti dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Teismų praktikoje veikos pavojingumo laipsnio vertinimas suprantamas platesne prasme. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis išreiškia konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių pavojingumą, kuris teismų praktikoje įvertinamas palyginus jį su kitų tos rūšies nusikaltimų pavojingumu (LAT nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-201/2007). Vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, panaudotus įrankius ar priemones nusikaltimui padaryti, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus (1999 m. gruodžio 23 d. LAT teisėjų senato nutarimo Nr. 23 4 p.). Taigi nusikaltimo pavojingumo laipsnio vertinimas yra tampriai persipynęs su konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybių, o ne vien nusikaltimo rūšies, kaltės formos ir pasekmių vertinimu ir tik visų nusikaltimo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas įgalina teismą paskirti teisingą bausmę.
Gynėjas nurodo, kad A. D. nuteistas už pasikėsintą padaryti tyčinį sunkų nusikaltimą ir tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka ir turintis tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą, visuomenėje charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, turi nuolatinį darbą ir pajamas, padeda vienišai mamai.
Skirdamas bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į galimybę taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes yra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, turtinė žala atlyginta, veika nutrūko pasikėsinimo daryti nusikalstamą veiką stadijoje, todėl galėjo būti skiriama bausmė, artima minimaliai bausmei.
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pakeitė nuteistajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą į suėmimą, jį suimant teismo posėdžių salėje. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis visada kviečiamas atvykdavo, visuomenėje charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, turi nuolatinį darbą ir pajamas, padeda vienišai mamai, o paskirtas bausmės dydis nesuteikia pagrindo bėgti ar slapstytis nuo bausmės atlikimo, todėl prašo, kol įsiteisės teismo nuosprendis, suėmimą panaikinti ir palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą.
Apelianto manymu, nukentėjusioji neįrodė, kad jai buvo padaryta 20000 litų neturtinė žala, nes byloje duomenų, kad jai būtų nustatyti kokie nors liekamieji reiškiniai, nėra, o patirtas stresas ir skausmai nusikaltimo metu 20000 litų suma įvertinti nepagrįstai, neatsižvelgta į nuteistojo turtinę padėtį.
Nuteistojo A. D. gynėjas advokatas M. Gricius prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, paskirti švelnesnę nei bausmės vidurkis galutinę subendrintą bausmę, sumažinti neturtinės žalos dydį iki 10000 litų, skundžiamu nuosprendžiu pakeistą kardomąją priemonę pakeisti į įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
Nuteistojo A. D. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas, yra įrodyta, nusikalstamų veikų kvalifikacija apeliaciniame skunde neginčijama.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis A. D. atlygino nukentėjusiajai visą nusikaltimais padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, todėl ši aplinkybė turėtų būti pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), manoma, kad nuteistojo neblaivumas nusikalstamų veikų padarymui įtakos neturėjo. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma įvertinti galimybę nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatas. Be to, apelianto nuomone, nukentėjusioji neįrodė, kad jai buvo padaryta 20000 litų dydžio neturtinė žala, nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį.
BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.
Iš 2013-12-18 nukentėjusiosios R. S. pareiškimo turinio matyti, kad nuteistasis A. D. jai atlygino nusikaltimais padarytą 738 Lt dydžio turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos – 3262 Lt, iš viso – 4000 Lt (b. l. 93). Apylinkės teismas nepagrįstai šios aplinkybės neaptarė ir nesprendė klausimo dėl šios aplinkybės pripažinimo nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė pripažintina nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Po nusikaltimo padarymo praėjus 4 valandoms, nuteistajam A. D. buvo nustatytas 1,03 promilės girtumas (b. l. 61), todėl nėra pagrindo neigti, kad nusikaltimo padarymo metu A. D. buvo žymiai girtesnis. Kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio labiau negu tuo metu, kai buvo nustatytas jo girtumas, teisiamajame posėdyje pripažino ir pats A. D., jis netiesiogiai patvirtino, kad nusikalstamų veikų padarymui turėjo įtakos būtent girtumas, nes to, kodėl nutarė pasekti ir sekė nukentėjusiąją, priėmė sprendimą ją užpulti, nesuprato ir pats (b. l. 95). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuteistasis A. D. dėl girtumo negalėjo tiksliai prisiminti ir kai kurių bylos aplinkybių (b. l. 46, 54, 94–95).
Esant aptartoms aplinkybėms, apylinkės teismas nuteistojo A. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pripažino pagrįstai.
BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dvi bausmės rūšys – areštas arba laisvės atėmimas, o BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, gali būti paskiriama, kai yra išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis. BK nuostatų dėl švelnesnės nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmės skyrimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. D. pats savo noru pas teisėsaugos organus nevyko ir apie padarytą nusikaltimą nepranešė, jokių jo nuopelnų nusikalstamoms veikoms išaiškinti nenustatyta, todėl visų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų bausmei švelninti nėra.
Tam, kad būtų galima taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, turi būti nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, tačiau įstatymu nustatyta ir kitų papildomų sąlygų: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia nepagydoma liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
Nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatytos, atlyginta turtinė ir nedidelė dalis neturtinės žalos, BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau ne dėl nuo nuteistojo priklausančių aplinkybių, lytinio akto nuteistasis nesugebėjo atlikti ne dėl nuo jo valios priklausiusių fiziologinių savybių, bet ir dėl girtumo, savo sumanymo lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja po nepavykusio lytinio akto neatsisakė, sekė nukentėjusiąją ir toliau, kol nukentėjusiajai pavyko nuo nuteistojo pabėgti. Esant tokioms bylos aplinkybėms, taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas taip pat nėra jokio pagrindo.
Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, išimtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatė.
Nors nuteistasis A. D. anksčiau neteistas (b. l. 59), tačiau baustas administracine tvarka (b. l. 62–64), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 112, 113), padarė tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje, ir pasikėsino padaryti tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, kurios nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (b. l. 46, 95), šios nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui priskiriamos prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis elgėsi ciniškai ir brutaliai, pasikėsino išžaginti ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją bažnyčios kieme (šventoriuje), taip visiškai nepaisė visuomenėje nusistovėjusių moralės ir bendražmogiškųjų taisyklių, tuo pademonstravo savo didesnį pavojingumą visuomenei.
Atsižvelgdamas į nuteistojo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 2 punktas) bei sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybes, įvertinęs jų reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis), siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti A. D. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam A. D. už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, bei už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytą A. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jis atlygino padarytą turtinę žalą bei dalį neturtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), esant pagrindo manyti, kad abi atsakomybę lengvinančios aplinkybės atsakomybę sunkinančią aplinkybę atsveria, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį A. D. paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai mažintini ir nustatytini artimi BK 149 straipsnio 1 dalies, 150 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmių vidurkiams.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas yra vieni iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.
Nukentėjusioji dėl nuteistojo veiksmų patyrė kančias, pažeminimą, stresą, dėl pavartoto prieš ją smurto buvo ir fiziškai sužalota, buvo nedarbinga, kad nukentėjusiosios sveikata patyrė ne tik fizinį, bet ir psichinį žalojimą, abejonių nekyla.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu, reikalaujama, kad nukentėjusioji įrodytų neturtinės žalos už 20000 litų padarymą, teisinamasi, kad „liekamųjų reiškinių nėra, o patirtas stresas ir skausmai nusikaltimo metu yra nepagrįstai įvertinti 20000 litų suma“, neatsižvelgta į nuteistojo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žmogus emocinius sukrėtimus, fizinį smurtą, dvasinį ir fizinį skausmą, įžeidimą, pažeminimą ar kitokius neigiamus reiškinius išgyvena skirtingai, standartai, kaip vienoje ar kitoje situacijoje nukentėjusysis privalo elgtis, kad jo elgesys neabejotinai leistų kaltininkui suprasti, kaip padarytas nusikaltimas paveikė nukentėjusiojo gyvenimą, kokius neigiamus išgyvenimus sukėlė, negali būti nustatyti.
Aplinkybė, kad nuteistasis neturi nekilnojamojo ar kito pakankamo turto žalai atlyginti (b. l. 114), nėra tas lemiamas kriterijus, kuris patvirtina, jog nuteistojo turtinė padėtis yra sunki. Nuteistasis A. D. yra jauno amžiaus, iki šiol turėjo nuolatinį darbą, pajamų pragyvenimui, reiškia yra darbingas (b. l. 115). Jokių duomenų, jog apylinkės teismo priteistos neturtinės žalos dydis gali turėti A. D. nepriimtinų ir sunkių pasekmių, nepateikta. Priteistą neturtinės žalos dydį mažinti dėl sunkios dabartinės nuteistojo padėties, kai žala padaryta tyčia, nėra jokio pagrindo (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis). Darydamas nusikalstamas veikas, pasirinkdamas jų padarymo būdą, nuteistasis suprato, kad savo veiksmais turtinę ir neturtinę žalą padarys, todėl savo galimybes atlyginti potencialią žalą galėjo numatyti ir įvertinti dar prieš ryždamasis nusikalsti.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimus padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje, vertino aplinkybių visumą. Kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, kolegija
nusprendžia:
Plungės rajono apylinkės teismo 2014-01-21 nuosprendį pakeisti.
Pripažinti nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajai R. S. turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
A. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį paskirtą ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki trejų (3) metų laisvės atėmimo, pagal BK 150 straipsnio 1 dalį paskirtą ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki trejų (3) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą trejų (3) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.