Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnyje nustatyta, kad karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimai yra skundžiami krašto apsaugos ministrui, kurio nustatyta tvarka skundas išnagrinėjamas per 14 dienų nuo jo gavimo ir priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas, kuris gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pateikus 2024 m. balandžio 17 d. skundą dėl 60 eurų baudos panaikinimo Lietuvos krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo atsisakė skundą išnagrinėti, o Lietuvos krašto apsaugos ministerijos administracijos departamento direktorius A. B. vilkino atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus ir 2024 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 12IS-61perdavė skundą tirti Lietuvos kariuomenei. Organizuoti sistemingi atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro atsisakymai ir vilkinimai išnagrinėti skundus kompetentingai iš esmės patvirtina bendrus neteisėtus veiksmus vykdant nusikalstamą šantažą ir provokacijas pareiškėjo kaip Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio atžvilgiu. Todėl atsakovas Lietuvos respublikos krašto apsaugos ministras privalo jam atlyginti 100 000 eurų žalą kaip Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiui už organizuotą sistemingą šantažą ir provokacijas, sudarant nepatogumus ir sukeliant pergyvenimus Lietuvos teritorijoje, dėl kurių yra priverstas kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus.

ANK 589 straipsnio 79 punkte numatyta, kad dėl šio kodekso 558, 559, 560, 560¹, 561 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Lietuvos kariuomenės struktūrinio padalinio, administruojančio karo prievolę pareigūnai. Taigi matyti, kad KPKT yra specialusis subjektas, galintis atlikti administracinių nusižengimų tyrimus, surašyti protokolus ir skirti baudas, tuo tarpu Krašto apsaugos ministerijai (krašto apsaugos ministrui) tokios teisės pagal minimus ANK straipsnius nėra suteiktos.

VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui.

Taigi Krašto apsaugos ministerija, gavusi pareiškėjo 2024 m. balandžio 17 d. skundą ir neturėdama įstatyminio pagrindo nagrinėti skundų dėl nutarimų administracinių nusižengimų bylose, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, persiuntė pareiškėjo skundą Lietuvos kariuomenei. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jo 2024 m. balandžio 17 d. skundas dėl karo prievolę administruojančios institucijos (KPKT) priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje privalo būti išnagrinėtas būtent krašto apsaugos ministro pagal KPĮ 38 straipsnio nuostatas.

Kaip matyti, pareiškėjas skunde tik pateikia formalų reikalavimą priteisti iš atsakovų nurodytą sumą (100 000 Eur), tačiau visiškai neįrodinėja atsakovų civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsirasti būtinų sąlygų, be to, apskritai nenurodo, kokios rūšies žalos reikalauja iš atsakovų. Mano, kad toks pareiškėjo reikalavimas yra visiškai atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo A. B. reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą asmenį Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio pagrindu asmeniškai priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2024 m. balandžio 17 d. skundo išnagrinėjimo, taip pat neturtinės žalos priteisimo.

Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsniu ir Lietuvos kariuomenės karo prievolės komplektavimo tarnybos (toliau – KPKT) Kauno regiono 2024 metų karo prievolininkų sąrašu, patvirtintu krašto apsaugos ministro 2024 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. VL-8 „Dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regiono 2024 metų karo prievolininkų sąrašo tvirtinimo“, pareiškėjas buvo įrašytas į Kauno regiono 2024 metų karo prievolininkų sąrašą (sąrašo eilės Nr. 4157). Pareiškėjas iki 2024 m. vasario 1 d. buvo įpareigotas Kauno regioninio KPKT Jonavos poskyriui pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis. Iki šaukime nustatytos datos pareiškėjas su KPKT nesusisiekė ir reikalingų duomenų bei dokumentų nepateikė, todėl dėl galimo ANK 560 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo KPKT Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriuje pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas ROIK: 24230749202. Baigus administracinio nusižengimo tyrimą 2024 m. kovo 4 d. KPKT Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriuje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. LKKPKT-KN-ANR_P-376-2024 su administraciniu nurodymu, kuriuo pareiškėjui buvo pasiūlyta savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos (30 eurų). Iki 2024 m. balandžio 3 d. pareiškėjas neįvykdė administracinio nurodymo ir nesumokėjo skirtos 30 eurų baudos, todėl administracinio nusižengimo byla buvo perduota nagrinėti ANK numatyta tvarka KPKT Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkui. 2024 m. balandžio 15 d. viešo posėdžio metu KPKT Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas rašytinio proceso tvarka administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir priėmė nutarimą Nr. LKKPKT-KN-ANR_N-536-2024, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 60 Eur bauda. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 17 d. pateikė Krašto apsaugos ministerijai 2024 m. balandžio 17 d. skundą, prašydamas panaikinti 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą administracinėje byloje skirti jam 60 Eur baudą. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, 2024 m. balandžio 23 d. persiuntė pareiškėjo 2024 m. balandžio 17 d. skundą pagal kompetenciją nagrinėti Lietuvos kariuomenei.

Teismas nurodo, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Įstatyme yra nustatytas reikalavimas pareiškėjui pagal jo pasirinktą pagrindo ir reikalavimų apimtį tinkamai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, t. y. juos išdėstyti procesiniame dokumente aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Iš skundo turi būti aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš konkretaus atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo.

Teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiama, ar pagrįstai Krašto apsaugos ministerija persiuntė pareiškėjo 2024 m. balandžio 17 d. skundą Lietuvos kariuomenei.

Pareiškėjas nurodo, kad pareiga krašto apsaugos ministrui atsakyti į jo skundą kyla iš Karo prievolės įstatymo 38 straipsnio, kuriame nustatyta, kad karo prievolininkas turi teisę skųsti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą krašto apsaugos ministrui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjamas per 14 dienų nuo jo gavimo. Išnagrinėjus skundą, priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas palikti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą nepakeistą, jį pakeisti arba panaikinti.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas 2024 m. balandžio 17 d. skundu prašė panaikinti 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, taip pat išbraukti jį iš karo prievolininkų sąrašo.

ANK 621 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Pažymėtina, kad nutarimai, priimti pagal ANK, skundžiami pagal ANK 621-632 straipsniuose nustatytą tvarką, kas nurodyta ir 2024 m. balandžio 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje. Administracinio nusižengimo bylų teisenos procesas reglamentuojamas išimtinai ANK normomis, todėl visi klausimai, prašymai, skundai dėl atitinkamai priimtų nutarimų nagrinėjami ir sprendžiamu remiantis ANK, o ne Karo prievolės įstatymo nuostatomis, todėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pagrįstai šio pareiškėjo keliamo klausimo nenagrinėjo.

Pareiškėjas 2024 m. balandžio 14 d. skundu taip pat prašė išbraukti jį iš karo prievolininkų sąrašo.

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Šiuo atveju matyti, kad nebuvo jokio karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo dėl pareiškėjo prašymo išbraukti jį iš karo prievolininkų sąrašo. Tik gavus atsakymą į skundą iš karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos ir nesutinkant su juo, pareiškėjas, vadovaudamasis Karo prievolės įstatymo 38 straipsniu, galėtų jį skųsti krašto apsaugos ministrui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 92 str. nustatyta, kad bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018; kt.). Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Krašto apsaugos ministerija pagrįstai, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 4 punktu, 2024 m. balandžio 23 d. persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti Lietuvos kariuomenei, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą asmenį išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. balandžio 17 d. skundą.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti „iš atsakovo Lietuvos krašto apsaugos ministro 100 000 eurų žalos atlyginimą už sistemingą atsisakymą ir vilkinimą atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus bei vykdomą šantažą ir provokacijas prieš Vokietijos Federacinės Respublikos pilietį“.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Šiuo atveju teismui konstatavus, kad Krašto apsaugos ministerija pagrįstai persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti Lietuvos kariuomenei, t. y. nenustačius pirmos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – kitos civilinės atsakomybės sąlygos nenustatinėjamos, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.