- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-02
- Bylos Nr.
- AN2-235-817/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01907-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. B.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovo advokato D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutarties, kuria V. B. atstovo advokato D. S. skundas netenkintas ir Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės A. S.-K. 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalį, 505 straipsnio 1 dalį, 451 straipsnio 6 dalį, 451 straipsnio 2 dalį, 452 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2021 m. rugpjūčio 3 d., apie 10.32 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas ir patikrinimui sustabdytas apvalią medieną vežantis sunkvežimis ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba ,,Jyki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės, vežančios apvaliąją medieną, svorio nustatymo akte (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad vairuotojas V. B. važiavo be leidimo kelių transporto priemonių junginiu viršijant didžiausią leidžiamąją bendrąją masę. Bendra masė su kroviniu – 52,83 t, (leistina bendra masė su kroviniu – 40 t), bendra masė su kroviniu viršyta – 12,83 t. Vairuotojas V. B. nurodė, kad pats pasikrovė krovinį. Vairuotojas V. B. kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje ir pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą. Vairuotojas V. B. atsisakė važiuoti į svėrimui tinkamą aikštelę ir pasverti transporto priemonių junginį ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Jyki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (triašis vilkikas su triaše puspriekabe), teigdamas, kad pablogėjo sveikata, nors iki transporto priemonės sustabdymo vairavo puikiai. Taip pat nustatyta, kad vairuotojas V. B. 2021 m. liepos 26 d. viršijo darbo be pertraukų laiką 4 val. 33 min.; 2021 m. liepos 28 d. viršijo paros darbo laiką 42 min.; 2021 m. liepos 29 d. kasdienio poilsio trukmė per trumpa 2 val. 46 min. Tuo nusižengė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 19.6 punkto, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 25 punkto, 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, Reglamento (ES) Nr. 165/2014 32 straipsnio 3 dalį, Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Už šių administracinių nusižengimų padarymą V. B. skirta 1 600 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. B. atstovas advokatas D. S. jį apskundė teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartimi V. B. atstovo advokato D. S. skundas netenkintas ir Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu V. B. atstovas advokatas D. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartį, kuria V. B. atstovo advokato D. S. skundas netenkintas; panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. B. paskirta 1 600 Eur bauda; nutraukti administracinę teiseną V. B. atžvilgiu.
4. Skunde dėl Institucijos pareigūnų nurodymo nevykdymo apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad krovininio automobilio vairuotojas V. B. nevykdė Institucijos pareigūnų teisėtų nurodymų toliau vairuoti transporto priemonę ir važiuoti ja į svėrimo vietą dėl jo (V. B.) sveikatos pablogėjimo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčą šioje dalyje sprendė iš esmės apsiribodamas vertinimu apie tai, ar V. B. sveikatos būklė pablogėjo ar nepablogėjo po Institucijos pareigūno nurodymo (ar V. B. sveikatos būklė objektyviai leido jam vykdyti tokį nurodymą). Tačiau teismas neįvertino kito esminio kriterijaus, kuris yra būtinas sprendžiant dėl V. B. administracinės atsakomybės – ar Institucijos nurodymas buvo teisėtas, kokiame teisės akte įtvirtintinas ir ar V. B. privalėjo jį įvykdyti.
4.1. Apeliantas pažymi, kad Institucija reikalavo, jog vairuotojas toliau vairuotų transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią (pasak Institucijos – perkrautą) transporto priemonę. Taigi, toks Institucijos reikalavimas neteisėtas, juolab, kad Institucija nepasisako, kas prisiims atsakomybę, jei vykdant tokį nurodymą būtų atsitikęs eismo įvykis, padaryta žala. Institucija taip pat nenurodo ir jokių teisės aktų, kurie patvirtintų inspektoriaus reikalavimą važiuoti paskui jį į svėrimo vietą teisėtumą. Joks teisės aktas nenumato asmens pareigos vairuoti transporto priemonę, juolab krovininę ir dargi (pasak Institucijos) perkrautą, jei jis to nenori arba vertina, kad nesugebės. Apelianto vertinimu, pati Institucija turėjo pasirūpinti priemonėmis, kaip pasverti transporto priemonę, nepasitelkiant atsakomybėn traukiamo asmens aptarnavimo.
4.2. Apeliantas pažymi, jog Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, be kita ko, pasverti. Minėtoje nuostatoje nėra nustatyta detalesnės šios teisės įgyvendinimo tvarkos, taip pat nėra nustatyta, kad pareigūnai turėtų teisę nurodyti krovinių transporto priemonių vairuotojams važiuoti ant mobilių svarstyklių. Vienintelis nurodymas, kurį pareigūnai turi teisę duoti, yra važiavimas paskui specialią transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos. Pareigūnai V. B. vairuotą transporto priemonės junginį turėjo pasverti patys, o ne dalį svėrimo veiksmų (važiavimą ant svarstyklių) nurodyti atlikti vairuotojui. Tokio nurodymo davimo Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja. Taigi šiuo atveju V. B. neatsisakė vykdyti jokio teisėto Institucijos pareigūnų nurodymo.
4.3. Apeliantas taip pat pažymi, jog V. B. buvo informavęs pareigūnus, kad jis jaučiasi prastai, o pareigūnai neturėjo specialių medicinos žinių, jog tą paneigtų. Pareigūnų teiginys „iki sustabdymo vairavo puikiai“ yra medicininiu ir teisiniu požiūriu bereikšmis. Tačiau nei Institucija, nei V. B. nekvietė į įvykio vietą GMP, kad būtų galima, pasitelkus specialias medicinos žinias, objektyviai patikrinti, ar V. B. tikrai pablogėjo sveikata. Apelianto vertinimu, teismas šį ginčą turėjo išspręsti pagal baudžiamojo pobūdžio šakose įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą – ne V. B. turi įrodyti savo nekaltumą (jog jis neapsimetinėjo sergąs), bet būtent Institucija turėjo įrodyti, kad V. B. apsimeta.
5. Skunde dėl neteisingai nustatytos transporto priemonės masės, neteisėto matavimo priemonės naudojimo apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Institucija teisingai nustatė, kad V. B. vairavo transporto priemonę, kurios masė su kroviniu buvo 52,83 t. V. B. turėjo leidimą vairuoti transporto priemonę, kurios masė galėjo siekti 48 t, o Institucija neįrodė, jog ši riba buvo viršyta.
5.1 Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad Institucijos pareigūnai, atlikdami transporto priemonių ir krovinio masės apskaičiavimą, vadovavosi teisės aktu, kuris nėra skirtas tam. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintos Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės yra skirtos ne transporto priemonių masės skaičiavimui ir atsakomybės už pažeidimus transporto srityje taikymui – tai visai kitos paskirties teisės aktas. Jo paskirtis nustatyta šio teisės akto 1.2. punkte: taisyklės privalomos visiems miškų savininkams, valdytojams, nepriklausomiems medienos matuotojams, pardavėjams ir pirkėjams, atsiskaitant Lietuvoje už pirktą arba parduotą medieną, vykdant mainus, medienos gamintojams, atsiskaitant už medienos ruošos darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas. Taigi šiame teisės akte nėra numatyta, kad jis taikomas administracinės atsakomybės už naudojimosi automobilių keliais ir transporto priemonių vairavimo tvarkos nustatymui baudų apskaičiavimui.
5.2 Apeliantas pažymi, jog apvaliosios medienos svorio nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apskaičiuota vežamos medienos masė 31,461, transporto priemonių junginio su kroviniu bendroji masė – 52,83 t., t.y. leistina (nevertinant leidimo) masė (40 t.) viršijama 12,83 t. Papildomai akte nurodoma, kad atliekant nurodytus matavimus buvo naudoti matavimo prietaisai – 30 m metalinė matavimo ruletė Nr. (duomenys neskelbtini) (sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2019-11-23) ir teleskopinė liniuotė Nr. (duomenys neskelbtini) (sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2019-11-23). Apelianto vertinimu, akte nurodytų matavimo priemonių metrologinė patikra buvo pasibaigusi ir minėti matavimai buvo atlikti metrologinės patikros neturinčiomis matavimo priemonėmis. Nors Institucijos teigimu, akte yra padaryta klaida, jog, neva, iš tikrųjų buvo naudojama teleskopinė liniuotė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metrologijos sertifikatas (patikra) galiojo iki 2021-10-11, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Institucijos inspektorius V. Š., kuris nurodė, jog matavimai buvo atlikti tik teleskopine liniuote, tačiau, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino tokius paaiškinimus kaip pagrindžiančius masės matavimo rezultatų teisingumą, kadangi Institucijos pareigūnai galėjo suklysti dėl realiai naudoto matavimo priemonės numerio, patikros galiojimo ir matavimo rezultatų. Institucija nepateikė į bylą įrodymų apie tai, kad medienos matavimui buvo naudota kita, nei nurodyta akte, liniuotė, kuri turėjo būti metrologiškai patikrinta, o tik nurodė, kad akte nurodytas liniuotės numeris yra neteisingas, nes iš tikrųjų buvo naudota liniuotė Nr. (duomenys neskelbtini). Nesant įrodymų apie tai, kad matavimui buvo panaudota metrologiškai patikrinta liniuotė, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovautis iš tokio matavimo rezultatų išvestais skaičiavimais apie transporto priemonių junginio masę.
5.3 Apeliantas pažymi, jog Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis. Matavimo priemonės, patenkančios į techninių reglamentų taikymo sritį, teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro matavimo priemonės atitikties įvertinimas, matavimo priemonės patikra (periodinė, neeilinė) ir kiti techniniuose reglamentuose nustatyti veiksmai (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Fiziniai ir juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai, kurie patiekia ir tiekia rinkai, įrengia ir naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas teisinis metrologinis patvirtinimas (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalis). Apelianto vertinimu, atliekant matavimus, nuo kurių priklausė V. B. administracinė atsakomybė (bauda), buvo privaloma naudotis matavimo priemonėmis, kurioms yra atliktas teisinis metrologinis įvertinimas, patvirtinimas, patikra ir kiti techniniuose reglamentuose nustatyti veiksmai. Pareigą užtikrinti, kad matavimo priemonė atitiktų patikros reikalavimus turi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie savo veikloje naudoja teisinio metrologinio reglamentavimo matavimo priemones, šiuo atveju – Institucija.
5.4 Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Institucijos panaudotas medienos krovinio masės apskaičiavimo metodas yra labai netikslus, neorientuotas į transporto priemonės masės skaičiavimą, kuomet kiekviena papildoma tona ženkliai nulemia veikos kvalifikavimą ir nuobaudos griežtumą. Be to, minėtos taisyklės akivaizdžiai reikalauja specialių žinių – numato daugybę koeficientų, formulių, susijusių su medienos drėgnumu, asortimentu, glaudumu (tarpais tarp rastų), drūtgalio ir laibgalio skersmens skirtumu, žievės storiu, rietuvės pobūdžiu ir t.t., o apklaustas teisme inspektorius V. Š. nurodė, kad jis nėra baigęs atitinkamų apmokymų, susijusių su medienos masės apskaičiavimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Institucija galėjo klaidingai apskaičiuoti V. B. vairuotos transporto priemonės masę, todėl nepagrįstai patraukė V. B. administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyrius prašo V. B. atstovo advokato D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutarties atmesti ir palikti Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
6.1. Atsiliepime dėl Institucijos pareigūnų nurodymo nevykdymo nurodoma, kad pirmosios Instancijos teismo posėdžio metu buvo vertinama visuma faktinių aplinkybių, o būtent, kad iki patikrinimo vietos vairuotojas vairavo; kad Institucijos ir policijos pareigūnams kelis kart siūlant, vairuotojas atsisakė ir nesutiko, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba bei pats jos nepageidavo; kad neilgai trukus po patikrinimo transporto priemonių junginio jau nebebuvo toje vietoje, kurioje vyko patikrinimas, bei tai, kad teismui ar posėdžių metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, apie patikrinimo dieną buvusią sveikatos būklę, kuri būtų buvusi tokia, jog vairuotojas nebegalėtų vairuoti, vykdyti teisėtų Institucijos pareigūnų reikalavimų. Taigi, Institucijos vertinimu, tai pagrįstai laikyta kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
6.2. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir detaliai nurodė, kokiame teisės akte įtvirtinta Institucijos pareigūnų teisė pasverti transporto priemonę, nurodyti sekti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo vietos ir kodėl vairuotojas privalėjo jį vykdyti. Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti Valstybinės kelių transporto priežiūros ir kelių transporto kontrolės įgaliojimai. Nagrinėjamu atveju V. B. nevykdė Institucijos pareigūnų nurodymo važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo vietos ir pasverti transporto priemonių junginį užvažiuojant ant transporto priemonių svarstyklių, kad jo vairuojamas transporto priemonių junginys galėtų būti pasvertas.
6.3. Atsiliepime nurodoma, kad V. B. vairuojamo transporto priemonių junginio masė buvo apskaičiuojama išmatavus ir apskaičiavus būtent dėl to, kad pats V. B. atsisakė važiuoti į svėrimui tinkamą aikštelę ir pasverti transporto priemonių junginį įprasta tvarka. Dėl atliekamų matavimų jokių pastabų pareigūnams įvykio vietoje nepateikė, neįrašė bei atsisakė pasirašyti ant svorio nustatymo akto. Pareiškėjo skunde nurodomos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymu Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ taisyklės reglamentuoja apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo tvarką, o ne transporto priemonių junginių matavimo procedūra, todėl nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pareigūnai patys, savo nuožiūra, turėjo teisę ir galėjo pasirinkti tinkamiausius rietuvėse vežto krovinio (medienos) matmenų bei glaudumo koeficiento nustatymo būdus, pamatuoti medienos drėgnumą, kuriais remiantis ir buvo apskaičiuota transporto priemonių junginio bendra masė. Matavimai atlikti galiojančią metrologinę patikrą turinčia teleskopine liniuote (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir matavimo rezultatai gauti pamatavus kiekvienoje rietuvėje esančios medienos aukštį keliose vietose išvedant aritmetinį vidurkį, ilgį ir plotį, pritaikius paklaidą, išmatavus medienos drėgnumą drėgnomačiu (sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įvertinus tai, kad vežama mišri mediena, pasirenkant lengviausios vežamos medienos rūšį masės nustatymui.
6.4. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos pareigūnų naudojamos matavimo priemonės yra metrologiškai patikrintos ir turinčios tai patvirtinančius sertifikatus. Institucijos tarnybiniuose automobiliuose yra visos būtinos priemonės ir įranga būtina vykdyti kelių transporto kontrolę. Teismo posėdžių metu svorio nustatymo akte (duomenys neskelbtini) nustatytos žmogiškosios klaidos buvo išsiaiškintos, o visi galimi neaiškumai išspręsti. Pirmosios instancijos teismui pateiktas naudotos teleskopinės liniuotės ir drėgnomačio sertifikatai, matavimo foto nuotraukos, o jų naudojimą paliudijo patikrinimą atlikę Institucijos pareigūnai, todėl apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad Institucijos pareigūnai galėjo suklysti dėl patikros galiojimo, rezultatų ar klaidų skaičius yra akivaizdžiai per didelis, kad būtų galima patikėti skaičiavimų teisingumu yra nepagrįstas ir deklaratyvus, nes skaičiavimai atlikti tinkamomis, metrologiškai patikrintomis ir patvirtintomis priemonėmis, skaičiavimai atlikti teisingai, aiškiai ir tinkamai, matavimo procesas užfiksuotas foto nuotraukose.
6.5. Institucijos vertinimu, visos anksčiau paminėtos faktinės aplinkybės, kurios buvo įvertintos ir nurodytos pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, įrodo, kad V. B. nevykdė teisėtų Institucijos reikalavimų, dėl ko Institucijos pareigūnams teko išmatuoti ir apskaičiuoti transporto priemonių junginio su kroviniu bendrąją masę, o matavimo procesas detaliai fiksuotas, darant foto nuotraukas, kuriose užfiksuoti visi matavimo rezultatai. Konstatuota, kad vairuotojas vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, neturėdamas leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais, nes viršyta leidimu leistina galima maksimali 48 t bendroji masė, todėl V. B. pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija pažeidimų, numatytų ANK 451 straipsnio 6 dalyje, 451 straipsnio 2 dalyje ir 452 straipsnio 3 dalyje, tačiau nesutinka su pažeidimais, numatytais ANK 459 straipsnio 6 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje. Esminiai apeliacinio skundo argumentai sietini su apelianto vertinimu, jog Institucijos nurodymas buvo neteisėtas, neaišku kokiame teisės akte jis įtvirtintinas ir ar dėl šių priežasčių V. B. išties privalėjo jį įvykdyti bei tai, kad Institucijos atstovai neteisingai nustatė, kad V. B. vairavo transporto priemonę, kurios masė su kroviniu buvo 52,83 t. V. B. turėjo leidimą vairuoti transporto priemonę, kurios masė galėjo siekti 48 t, ir Institucija neįrodė, jog ši riba buvo viršyta. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais. Tai, kad V. B. atstovas advokatas D. S. pateiktame apeliaciniame skunde kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir pateikia savitą teisinio reguliavimo interpretaciją, nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
9. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d., apie 10.32 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas ir patikrinimui sustabdytas apvalią medieną vežantis sunkvežimis ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba ,,Jyki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vairuotojas V. B..
10. ANK 505 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
11. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius. Valstybinės kelių transporto priežiūros teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu. Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo, matyti, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę duoti nurodymą važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, taip pat pasverti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones. Vienas iš transporto priemonės patikrinimo būdų yra jos svėrimas. Ir nors joks teisės aktas nereglamentuoja kaip pareigūnai gali įgyvendinti jiems Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę pasverti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, akivaizdu, kad transporto priemonių svėrimas atliekamas užvažiuojant ant svarstyklių. Todėl transporto priemonės patikrinimo vieta gali būti laikoma ir vieta, kurioje transporto priemonė yra sveriama. Šiuo atveju transporto saugos administracijos pareigūnai V. B. nurodė važiuoti į transporto priemonės svėrimui tinkamą aikštelę ir pasverti transporto priemonių junginį ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Jyki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau V. B. šio pareigūnų teisėto nurodymo nevykdė, taip trukdydamas jiems įgyvendinti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę patikrinti V. B. vairuojamos transporto priemonės svorį. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. neneigia, nevykdęs reikalavimo važiuoti į vairuojamos transporto priemonės pasvėrimo vietą, jo teigimu, taip elgėsi dėl to, jog blogai jautėsi. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų šį V. B. pateiktą paaiškinimą. Liudytojai V. Š., R. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad V. B. pats vairavo automobilį, stabdomas sustojo, pateikė prašomus dokumentus ir tik po to, kai jam buvo nurodyta važiuoti į transporto priemonės pasvėrimo vietą, jis to nedarė, motyvuodamas bloga savijauta, tačiau greitosios medicinos pagalbos atsisakė, nurodydamas, jog ji jam nereikalinga. Liudytojas V. Š. pažymėjo, jog ne tik jiems, bet ir vėliau atvykusiems policijos pareigūnams V. B. nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos jam nereikia. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. B. pozicija, jog Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų reikalavimo jis nevykdė dėl blogos savijautos, laikytina gynybine taktika, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės. Taigi V. B. nevykdžius Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų teisėto nurodymo, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.
12. ANK 459 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis.
13. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimą.
14. Byloje esančiame 2021 m. rugpjūčio 3 d. Vežamos apvalios medienos svorio nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 18) nurodyta, kad tikrinamo krovininių transporto priemonių junginio vairuotojui atsisakius tikrinti svorį pasveriant, vežamos apvaliosios medienos matavimas ir tūrio nustatymas bei svorio paskaičiavimas atliktas vadovaujantis teisės aktu, t. y. Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631. Nustatant V. B. vairuoto transporto priemonių junginio bendrąją masę buvo vadovautasi šių taisyklių 3 punkto 3.2, 3.3 papunkčiais, 4 punkto 4.3, 4.3.2 papunkčiais bei taisyklių 1 priedo 6.1 ir 15 lentelėmis. Apvaliosios medienos matavimas atliktas naudojant teleskopinę liniuotę, taikytas grupinis matavimo metodas. Iš šio akto matyti, kad bendroji transporto priemonės junginio masė buvo apskaičiuota susumavus transporto priemonės be krovinio, priekabos be krovinio ir vežtos medienos masių sumas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad V. B. vairuoto transporto priemonės junginio bendroji masė 12,83 t viršija leistiną 40 t ribą. Taigi, buvo padarytas ANK 459 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas.
15. Apeliaciniu skundu nesutinkama su 2021 m. rugpjūčio 3 d. Vežamos apvalios medienos svorio nustatymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad buvo neteisingai apskaičiuota gabentos medienos masė ir nebuvo įrodyta, kad V. B. vairavo transporto priemonę, kurios masė su kroviniu buvo 52,83 t (t .y. V. B. vairuotos transporto priemonės masė 12,83 t. viršijo leistiną ribą). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, surašant Vežamos apvalios medienos svorio nustatymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), matavimo procesas detaliai fiksuotas, darant fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti visi matavimo rezultatai (b. t. 1, b. l. 21-45). Nors apeliantas pagrįstai pažymėjo, jog Vežamos apvalios medienos svorio nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad atliekant matavimus, naudota teleskopinė liniuotė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki 2019 m. lapkričio 23 d., tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas minėtą aktą surašęs ir matavimus atlikęs Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus vyriausiasis inspektorius V. Š. paaiškino, kad Vežamos apvalios medienos svorio nustatymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) rašė pagal šabloną, todėl padarė techninę klaidą – akte nepakeitė teleskopinės liniuotės numerio, jos patikros sertifikavo numerio ir jo galiojimo datos. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu, todėl netikėti ir nesivadovauti jo parodymais aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Be to, skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Institucija pateikė teleskopinės liniuotės Nr. (duomenys neskelbtini), naudotos atliekant V. B. vairuotos transporto priemonės svorio patikrinimą, patikros sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad sertifikatas galiojo iki 2021 m. spalio 11 d., taip pat pateikė papildomus duomenis, patvirtinančius, kaip buvo nustatyta V. B. vežtos medienos drėgmė, pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti medienos drėgmės matavimo rezultatai, taip pat pateiktas medienos drėgmės matuoklio Nr. (duomenys neskelbtini) patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojantis iki 2022 m. gruodžio 17 d.). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti atliktų matavimų patikimumu ir jais nesivadovauti. Tai, kad šiuo atveju 2021 m. rugpjūčio 3 d. Vežamos apvalios medienos svorio nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytos tam tikros techninės klaidos, įvertinus šių klaidų pobūdį, nepaneigia išvados, jog matavimai buvo atlikti tinkamai ir gauti rezultatai laikytini teisingais.
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Institucijos pareigūnai, atlikdami transporto priemonių ir krovinio masės apskaičiavimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintomis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, tai yra, teisės aktu, kuris nėra skirtas administracinės atsakomybės už naudojimosi keliais ir transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimus nustatymui. Vis tik, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nors minėtos taisyklės nagrinėjamu atveju nebuvo privalomos Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams, tai nereiškia, kad jie, įvertinę V. B. vežamo krovinio pobūdį, apskaičiuodami V. B. vairuotos transporto priemonės masę negalėjo vadovautis šiose taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis. Pažymėtina, kad tokiu būdu V. B. vairuojamo transporto priemonių junginio masė buvo apskaičiuojama būtent dėl to, kad pats V. B. nepateikė transporto priemonės pasvėrimui. Todėl pareigūnai patys, savo nuožiūra, turėjo teisę pasirinkti tinkamiausius vežto krovinio svorio nustatymo būdus, kuriais remiantis ir buvo apskaičiuota bendra vairuotos transporto priemonės junginio masė.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei V. B. atstovo advokato D. S. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. B. atstovo advokato D. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.