Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-03-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A13.-528-336/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-04
Bylos Nr.
A13.-528-336/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Pažeidėjas
K. E.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A13.-528 -336/2019
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00069-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.9.10. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 4 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. E.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti pas ūkininką V. G., bausta administracine tvarka, neteista, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 346 straipsnio 18 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. vasario 7 d. apie 18.30 val. K. E. atskyrė nuo motinos ir išmetė į šiukšlių konteinerį, esantį (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kėdainiuose, tik gimusius, mišrūnų veislės šešis šuniukus, taip žiauriai su jais elgdamasi, padarydama juos bešeimininkiais ir bepriežiūriais, dėl ko kilo reali grėsmė gyvūnams žūti. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Lietu­vos Respub­li­kos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 24 punktų reikalavimus.

K. E. kalta padarius pažeidimą prisipažino visiškai ir parodė, kad ji teisingai paaiškinime (b. l.13) nurodė, kad 3-4 metus gyvena (duomenys neskelbtini), su E. J.. Turi mišrūnų veislės šunį, vardu D. Jos šuo – kalė – buvo besilaukianti ir vasario 7 d. apie 08.00 val. ryto atsivedė 9 šuniukus. Tuo metu namuose ji buvo viena, išsigandusi, kad jų tiek daug ir nesuvokusi, ką daro, apie 18.30 val. vakaro paėmė 6 šuniukus, įdėjo į maišą ir nunešė į konteinerį, esantį šalia (duomenys neskelbtini) namo, o likusius 3 pasiliko, kad kalei Dorai nebūtų mastito. Apie įvykį niekam nepasakojo, nes buvo labai išsigandusi. Dėl šio poelgio labai gailisi .

Motyvuojamoji dalis

Asmens kaltę be jo paties prisipažinimo įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad VšĮ „Penkta koja“ darbuotoja V. B., kuri gavo pranešimą apie konteineryje išmestus šešis šuniukus, juos paėmė ir išsivežė gydymui ir priežiūrai į Kauną. Užėjus į namą, adresu (duomenys neskelbtini), rasti E. J. ir K. E., kurie abu buvo neblaivūs, K. E. visiškai nesiorientavo aplinkoje. Rasta kalė D. ir trys ką tik gimę šuniukai, kurie buvo to paties gimimo laiko, labai panašios veislės ir spalvinės gamos kaip rastieji konteineryje. VšĮ „Penkta koja“ darbuotojos V. B. teigimu, šuniukai be mamos neišgyvens, o pačiai kalei D. laikymo sąlygos yra netinkamos. E. J. tris šuniukus su kale D. savanoriškai perdavė organizacijos atstovei (b. l. 4), paėmimo protokolas (b. l. 5), V. B. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad nuvykusi pas moterį, radusią šuniukus konteineryje – Ž. Ž. – nustatė, kad šuniukams galėjo būti apie 1-1,5 paros laiko. Nuvykus į namą, kur buvo laikoma kalė, matėsi, kad yra maitinanti, kampe gulėjo trys šuniukai, kurių veislė, dydis, spalvinė gama buvo identiški rastiems konteineryje. Trys namie buvę šuniukai ir kalė irgi paimti. Visus gyvūnus prižiūri VšĮ „Penkta koja“ savanorė Kaune. Apie visų gyvūnų būklę nieko pasakyti negali, nes tai paaiškės tik vėliau, tačiau, jei nebūtų radę šuniukų motinos, pastarieji būtų nugaišę ir nelabai tikėtina, kad būtų pavykę juos išgelbėti (b. l. 9-10), Ž. Ž. paaiškinimas (b. l. 11), E. J. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad K. E. turi rudą su balta dėme ant kaklo neveislinį šunį, vardu D., kuri laukėsi. Vasario 5-6 d. apie 17.00 val. jis grįžo namo ir kalė D. jau buvo atsivedusi tris šuniukus. Kiek tiksliai šuniukų kalė atsivedė, jis nežino, nes buvo darbe, o K. neklausė (b. l. 12), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 14).

ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyta teisės norma yra blanketinė, nes joje nėra tiesiogiai nurodyta, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu. Todėl konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, būtina atsižvelgti į tai, kokie veiksmai pripažįstami žiauriu elgesiu su gyvūnu pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardinti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, t. y. taip pat ir sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais (1 p.) bei veiksmai, sukeliantys gyvūnų skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei (24 p.).

Teismas daro išvadą, kad 2019 m. vasario 7 d. apie 18.30 val. K. E. atskyrė nuo motinos ir išmetė į šiukšlių konteinerį, esantį (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kėdainiuose, tik gimusius, mišrūnų veislės šešis šuniukus, taip žiauriai su jais elgdamasi, padarydama juos bešeimininkiais ir bepriežiūriais, dėl ko kilo reali grėsmė gyvūnams žūti. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Lietu­vos Respub­li­kos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 24 punktų reikalavimus, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 18 dalyje, dėl ko turi būti nubausta.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę charakterizuojančius duomenis: bausta administracine tvarka, neteista, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje – bauda, nustatant nežymiai didesnį jos dydį nei nustatytas minimalus.

Už ANK 346 straipsnio 18 dalyje nurodyto nusižengimo padarymą gali būti skiriamas gyvūno konfiskavimas (ANK 346 straipsnio 20 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad K. E. turima kalė D. susilaukė iš viso 9 šuniukų, iš kurių šešis K. E. atskyrė nuo motinos ir išmetė į šiukšlių konteinerį, o tik tris pasiliko sau, kas rodo jos atmestiną požiūrį į gyvūnų laikymą ir jų gerovę, bei į tai, kad, VšĮ „Penkta koja“ darbuotojos V. B. teigimu, šuniukams laikymo sąlygos name, adresu (duomenys neskelbtini), yra netinkamos, todėl siekiant išvengti šešiems šuniukams, rastiems konteineryje, gresiančios žūties ar suluošinimo, jie konfiskuotini. Bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo protokolu, kuriame nėra pateikta informacija apie kitus tris šuniukus ir kalę D., jų laikymo sąlygas ir gerovę, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 346 straipsnio 18 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

K. E. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalyje, ir skirti 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) baudą su 6 (šešių) šuniukų, rastų šiukšlių konteineryje, esančiame (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kėdainiuose, konfiskavimu.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ bankas, banko kodas: 72900; (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas: 40100; (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas: 70440; (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas: 71800; (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas: 74000; (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas: 21400; (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas: 73000; (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas: 72300, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti ROIK numerį, esantį administracinio nusižengimo protokolo viršuje (kairiajame kampe), kitaip įmoka nebus užskaitoma.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Audra Kriščiūnienė