Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G. , a.k., (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2836/2017(01) matyti, kad G. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 21,72 %₀ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 31).

Kaltinamasis G. G. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, buvo baustas administracine tvarka, (b. l. 53). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina į tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise. Nuo 2017-01-01 kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-593/2011).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo G. G. būtinumą, atsižvelgia į tai, kad jis vairuoja neblaivus jau ne pirmą kartą, bei neturėdamas teisės vairuoti. Todėl pastarojo veiksmai laikytini neatsitiktiniai ir ypatingai neatsakingi, sukeliantys grėsmę ne tik jam, bet ir visuomenės saugumui. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius J. M. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga G. G. paskirti draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Pagal suformuotą aukštesniųjų teismų praktiką, vairavimo teisės neturėjimo faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiam asmeniui, uždraudimo naudotis tokia teise terminu, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus ir išlaikius kvalifikacinius egzaminus, galiotų draudimas vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Teismas sprendžia, kad G. G. nustatytinas maksimalus draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. treji metai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-25-489/2017, 2K-11-677/2015, Vilniaus apygardos teismo 2013-10-11 nuosprendis 1A-596-468/2013).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti.

Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, tai yra automobilis yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymo, o vairavimą esant neblaiviam. Taigi šiuo atveju transporto priemonė yra kaip vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, tai yra transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis. Šio straipsnio įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone, ji nėra kaip priemonė, kuri yra pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Todėl transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, taigi ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama. Todėl šioje byloje nekonfiskuotinas automobilis „Volvo S60 “ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Dėl atstovimo išlaidų priteisimo.

Byloje buvo gauta 2017-04-03 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3974, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Valentinas Giriūnas teikia antrinę teisinę pagalbą G. G. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš G. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jam 30 MGL (1140,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę G. G. – 20 MGL (760,00 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 66 str. 2 d. į bausmę įskaityti laiką G. G. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2017-03-21 iki 2017-03-22 d. t.y. įskaityti 1 sulaikymo dieną (2 MGL) dydžio baudą (75.32 eurus ), ir paskirti galutinę bausmę- 18 MGL ( 684 eurų ) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, G. G. nustatyti keturių mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Mokėjimo paskirties lauke nurodyti įmokos kodą 6801.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, G. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę –uždrausti trejus metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Kitą kardomąją priemonę- dokumentų paėmimą – panaikinti ir G. G. grąžinti jo pasą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, iš nuteistojo G. G. , nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.