Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. B. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-08 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo J. B. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2007-10-04 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-10-17 J. B. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2007-10-04 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2007-11-08 nutartimi atmetė pareiškėjo J. B. 2007-10-17 skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2007-10-04 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

2007-11-27 J. B. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui skundą, adresuotą Klaipėdos apygardos teismui, juo prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-08 nutartį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2007-11-30 nutartimi netenkino pareiškėjo J. B. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-08 nutarties paduoti ir skundo neperdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą nesant svarbių priežasčių.

2007-12-27 J. B. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą, atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-30 nutarties paduoti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2008-01-02 nutartimi netenkino pareiškėjo J. B. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-30 nutarties paduoti ir skundo neperdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą nesant svarbių priežasčių.

2008-01-16 J. B. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui skundą, adresuotą Klaipėdos apygardos teismui, prašymą, atnaujinti praleistus terminus skundui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-30, 2008-01-02 nutarčių paduoti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2008-01-24 nutartimi tenkino pareiškėjo J. B. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-02 nutarties paduoti ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Teismas nurodo, kad 2008-01-02 nutartis pareiškėjui J. B. išsiųsta 2008-01-03 ir, tikėtina, jog pareiškėjas ją gavo 2008-01-16.

Skundu J. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2007-10-04 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-08 nutartį atmesti pareiškėjo J. B. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2007-10-04 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-11-30 ir 2008-01-02 nutartis ir atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-08 nutarties paduoti. Skunde teigiama, kad jo nepadavė dėl svarbių priežasčių, nes sirgo. Pareiškėjas J. B. skunde nurodo, kad turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo jį nužudyti, kadangi jo sūnus A. B. teismo proceso metu, girdint 8 liudytojams, pasakė jam grasinančius žodžius „du kartus gausi į galvą ir turto nebereikės“.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 str. 4 d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjant skundą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, gali būti rengiamas posėdis, į kurį turi būti kviečiamas prokuroras, įtariamasis, įtariamojo gynėjas, skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Ši Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso norma teisėjui palieka pasirinkimo laisvę rengti posėdį skundo nagrinėjimui ar ne.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 str. 4 d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, kuriuo buvo paliktas galioti ar panaikintas prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skundžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka, t. y. per septynias dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos.

Iš teismui pateiktos su J. B. skundų nagrinėjimu susijusios medžiagos matyti, kad 2007 m. spalio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. B. skundas buvo išnagrinėtas 2007 m. lapkričio 8 d. Skundo nagrinėjimui teismo posėdis nebuvo rengiamas. Tokią skundų nagrinėjimo galimybę numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 str., tačiau pareiškėjui J. B. nebuvo net pranešta apie skundo nagrinėjimo laiką. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-08 nutartis J. B. paštu buvo išsiųsta 2007m. lapkričio 10 d., t. y. praėjus jau dviem dienoms po nutarties priėmimo ir taip sumažinta galimybė laiku paduoti skundą.

Skundą dėl Klaipėdos m. ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007 m. lapkričio 8 d. nutarties J. B. Klaipėdos m. apylinkės teismui pateikė 2007-11-27. Taigi pareiškėjui nežinant procesinio dokumento priėmimo laiko, net ir nesuteikiant galimybės apie tai sužinoti, nepagrįsta reikalauti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatyto 7 dienų (nuo nutarties priėmimo dienos) skundo padavimo termino. Be to teismui pateiktoje nedarbingumo pažymėjimo kopijoje matyti, kad nutarties priėmimo laikotarpiu sirgo. J. B. nedarbingumo laikotarpis baigėsi 2007-11-16, tačiau pats pareikškėjas nurodo, jog sirgo iki 2007-11-20. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą tvarką, 4 dalyje nurodyta, jog turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad svarbi asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis yra sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą.

Pareiškėjas J. B. teigia, kad sirgo iki 2007-11-20, tai patvirtina ir nedarbingumo pažymėjimas Nr. 3704480. Nors nedarbingumo pažymėjimas ir baigėsi 2007-11-16, tačiau atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į teisingumo ir protingumo kriterijus laikytina, kad pareiškėjas J. B. skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-30 nutartis J. B. paštu buvo išsiųsta 2007-12-04. Pareiškėjas nurodo, kad 2007-11-30 nutartį gavo 2007-12-07, o 2007-12-14 buvo atvykęs į Klaipėdos miesto apylinkės teismą norėdamas paduoti skundą, tačiau teismo darbuotojai skundo nepriėmė, todėl skundą išsiuntė paštu.

2007-11-30 nagrinėjant J. B. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, Klaipėdos miesto apylinkės teisme nebuvo rengiamas posėdis. Taigi pareiškėjui nežinant procesinio dokumento priėmimo laiko, net ir nesuteikiant galimybės apie tai sužinoti, nepagrįsta reikalauti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatyto 7 dienų (nuo nutarties priėmimo dienos) skundo padavimo termino. Tikėtina, jog pareiškėjas 2007-11-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį gavo 2007-12-07, o atvykęs į Klaipėdos miesto apylinkės teismą 2007-12-14 15.20 val. skundui paduoti darbuotojų buvo nepriimtas, rekomenduojant dėl būsimo praleisto termino kreiptis paštu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad svarbi asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis yra šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į teisingumo ir protingumo kriterijus laikytina, kad pareiškėjas J. B. praleido Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X dalyje numatytą septynių dienų apskundimo terminą dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-30 ir 2008-01-02 nutartys netenkinti pareiškėjo J. B. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-08 nutarties paduoti ir skundo neperduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui yra naikintinos ir nagrinėtinas J. B. skundas, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2007-10-04 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-08 nutartį atmesti pareiškėjo J. B. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2007-10-04 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2007-10-04 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-08 nutartis atmesti pareiškėjo J. B. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2007-10-04 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisingos ir visiškai pagrįstos, juose padarytos išvados neprieštarauja bylos medžiagai.

Bylos tyrimas ir nagrinėjimas, iš anksto žinant, kad joje nebus galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio reikštų nereikalingų lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą, o tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto pareiškimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo, kai be ikiteisminio tyrimo aišku, jog yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rušių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę už tai, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. A. B. pasakyti žodžiai negali būti vertinami kaip nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str., objektyvusis požymis. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia žmogaus bauginimu, subjektyvioji pusė – tiesiogine tyčia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymis – tiesioginė tyčia atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. numatytų nusikaltimų objektyviosios pusės požymius atitinkančius veiksmus – iš teismui pateiktos medžiagos, pareiškėjo skundo nenustatyta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. dispozicija reikalauja, kad nukentėjusiam daromi grasinimai turi turėti realų pagrindą ir būti realūs, kelti realią grėsmę asmens sveikatai ar turtui. Nusikaltimu laikomas tik konkretus grasinimas, tai yra pareikštas taip, kad nukentėjusiajam yra aišku, jog tikrai grasinama nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Grasinimo realumą rodo aplinkybės, apibūdinančios veiksmus, jų formą ir pobūdį, kaltininko pavojingumą visuomenei ir kt., ginklo, peilių ir kitų priemonių turėjimas ir demonstravimas, kaltininko teistumas, chuliganiškas elgesys ir panašiai. Iš medžiagos matyti, kad tokių pagrindų nėra nustatyta ir A. B. pasakyti žodžiai turėtų būti vertinami kaip paprastas apsižodžiavimas. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2007-10-04 nutarime, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-11-08 nutartyje padaryta teisinga išvada, kad vien tik A. B. žodžių neužtenka jo grasinimą nužudyti pripažinti realiu, nes juos turi patvirtinti kito objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 str. 4 d., 439 str., 441 str., 442 str.1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007 m. lapkričio 30 d. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. sausio 2 d. nutartis panaikinti.

Atnaujinti praleistą terminą J. B. skundui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007 m. lapkričio 8 d. nutarties.

Pareiškėjo J. B. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.