Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-04 · Civilinė byla Nr. 2S-94-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-04
Bylos Nr.
2S-94-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė (pran.), Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
A. V.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-94-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 99.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, sprendžiant ieškovės R. V. ieškinio atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, priėmimo klausimą.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2009-07-31 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l.3-9), kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis po 800 Lt nuo 2009-01-01 iki vaiko pilnametystės; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius – 10 176 Lt ieškovės asmeninių lėšų, panaudotų buto įrengimui; priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nustatyti nepilnamečiam vaikui uzufrukto teisę naudotis gyvenamąja patalpa, esančia Pašilaičių g. 6-34, Vilniuje, iki jo pilnametystės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-08-26 nutartimi netenkino ieškovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio, nustatė ieškovei terminą iki 2009-09-30 trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti bei įpareigojo iškovę sumokėti 32 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką ir 605 Lt už turtinius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio neadekvatus ieškinio reikalavimams, ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie sunkią savo materialinę padėtį. Todėl jį už reikalavimą priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos ir reikalavimą priteisti 10 176 Lt patirtų nuostolių turi sumokėti 605 Lt dydžio žyminį mokesti ir papildomai sumokėti 32 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką (sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį). Be to, teismas nustatė, jog ieškinys neatitinka CPK 111 str. 2 d. 4 p. ir 114 str. nustatytų reikalavimų, įpareigodamas ieškovę, juos pašalinti (b.l.31-32).

Šalies argumentai

Ieškovė R. V. atskiruoju skundu (b.l. 22-23) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-08-26 nutarties dalį, kuria ji įpareigota sumokėti žyminį mokestį, ir dėl sunkios finansinės padėties atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba sumažinti žyminį mokestį. Teigia, kad pagrindinės ir vienintelės jos pajamos yra darbo užmokestis. Prasidėjus finansinei krizei, dėl sunkios ekonominės padėties jos darbo užmokestis buvo sumažintas, ir šiuo metu, atskaičius mokesčius, yra 2 171,26 Lt. Tačiau neatmetama galimybė, kad darbo užmokestis bus mažinamas dar kartą. Santuokai iširus, ji su vaiku buvo priversta išsikelti iš šeimos gyvenamojo būsto, su vaiku yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Pažymi, jog iš darbo užmokesčio ji išlaiko nepilnametį sūnų, kurio išlaikymui per mėnesį skiria 600 Lt (atsakovas nuo 2009-01-01 nuolatinio išlaikymo vaikui neteikia), moka mokesčius už komunalines paslaugas – 250 Lt (ne šildymo sezono metu), be to, persikėlusi gyventi į kitą butą ir norėdama pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas, jo remontui išleido 25 000 Lt, iš kurių dalį – 8 000 Lt paskolino jos motina, likusią sumą skolinosi iš banko: paėmė kreditus iš SEB Vilniaus banko – 13 000 Lt bei DnB Nord – 8 000 Lt, ir nėra jų grąžinusi. Nurodo, kad 2009-07-23 dėl būsimo administracijos struktūros reorganizavimo Vilniaus miesto savivaldybėje yra gavusi įspėjimą apie pareigybės panaikinimą nuo 2009-10-01, kito darbo pasiūlymo nėra gavusi, šiuo metu ieško darbo, tačiau pasiūlymų nesulaukia.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškinio priėmimu ir jo prašymų turiniu, teisingai nustatė ginčo dėl teisės pobūdį, tuo pagrindu pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, susijusias su atleidimo nuo žyminio mokesčio institutu. Tačiau esamoje faktinėje situacijoje teisminės gynybos prieinamumo, teisingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d., 5 str.) reikalauja šalia ieškovės prašymo atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo apsvarstyti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki sprendimo priėmimo galimybę, kurią, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, apsvarsto apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 str.).

Viena tinkamo kreipimosi į teismą įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str., 115 str., 135 str. 2 d., 138 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dalyje, kuria teismas, nustatydamas jai terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigojo sumokėti 605 Lt žyminį mokestį už turtinius reikalavimus ir likusią 32 Lt dalį žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką. Atskirojo skundo pagrindą sudaro argumentai dėl netinkamo ieškovės turinės padėties įvertinimo, atmetant jos prašymą atleisti nuo minėtos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog prašymą atleisti ją nuo dalies minėto mokesčio ir apeliacinės instancijos teismui apteiktas prašymas sumažinti mokėtino žyminio mokesčio dalį yra iš esmės tapatūs reikalavimai.

Atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies reglamentuoja CPK 83 str. 3 d., žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą – CPK 84 str. Šie institutai yra panašūs tuo, jog abiem atvejais teismas priima sprendimą, prieš tai įvertinęs tą pačią faktinių aplinkybių visumą – asmens materialinę padėtį, kiek ji sunki bei tokios padėties prognozes, tačiau skiriasi sukeliamais teisiniais padariniais (CPK 96 str.). Tuo atveju, jeigu asmens turtinė padėtis pakankamai sunki ir vargu ar artimiausiu laiku ji iš esmės pasikeistų, asmuo nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atleistinas. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba (CPK 5 str. 1 d.). Tačiau tuo atveju, jei asmens turtinė padėtis nagrinėjamu momentu yra gana komplikuota, bet yra duomenų, rodančių, jog artimiausiu laiku jo turtinė būklė gali iš esmės pagerėti, pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą iš nuolatinių pajamų šaltinio, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti tik atidėtas. Šios nuostatos tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias duomenis yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo ar atidėti tokio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės į bylą pateiktus įrodymus (jų visumą), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra prielaidų išvadai apie itin sunkią jos turtinę būklę, kuri būtų pagrindas atleisti ją nuo likusios 637 Lt dalies žyminio mokesčio. Apeliantė turi nuolatinį darbą. Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos pažyma (b.l. 54) patvirtina, kad nuo 2007-03-26 (ir šiuo metu) ji dirba toje pačioje darbovietėje, ir nors jos darbo užmokestis dabartinėje šalies ekonominėje situacijoje yra sumažėjęs (b.l. 42, 55), ši aplinkybė, įvertinus jos gaunamų mėnesinių pajamų dydį ir atskirajame skunde nurodytų išlaidų (vaiko išlaikymui, mokesčiams už komunalines paslaugas, kreditų SEB Vilniaus banke bei DnB Nord banke atitinkamai 13 000 Lt bei 8 000 Lt dengimas) balansą, nesudaro prielaidų konstatuoti esant tokią sunkią apeliantės turtinę padėtį, jog ji nepajėgtų sumokėti nurodyto dydžio žyminio mokesčio per ilgesnį laiką. Be to, apeliantė be pažymos apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, kuri jai yra išduota 2008-07-04 (b.l.33), įrodymų apie tai, kokiu pagrindu jį naudojasi dabartine gyvenamąja vieta (pvz., buto nuomos sutarties), į kurios pagerinimą, kaip teigia, būtina buvo investuoti net 25 000 Lt, šia suma pagerinant nepriklausantį jai būstą, nepateikė.

Kita vertus, iš apeliantės pateikto ieškinio turinio matyti, kad su atsakovu ji negyvena nuo 2009-01-01, kreditą iš SEB Vilniaus banko 13 000 Lt ji paėmė tuo metu, kai dar gyveno su vyru - 2008-12-23 (b.l. 40-41), o kreditą 8 000 Lt sumai – 2009-06-15 (b.l.34-35), t.y. jau ekonominio sunkmečio laikotarpiu, atitinkamai turėjusi galimybę įvertinti tiek savo darbo perspektyvas, tiek galimo darbo užmokesčio kitimo tendencijas.

Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė byloje nesant duomenų, kurie įrodytų apeliantės sunkią turtinę padėtį, todėl jos prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pagrįstai buvo atmestas. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 str., 178 str.). Tačiau šių duomenų, kolegijos vertinimu, pakanka iki bylos išnagrinėjimo apeliantei atidėti likusios 605 Lt dalies žyminio mokesčio už turtinius reikalavimus sumokėjimą (CPK 84 str.), tokiu būdu palengvinant subjektinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, žyminio mokesčio už turtinius reikalavimus sumokėjimą atidėtinas, įpareigojant apeliantę sumokėti 32 Lt žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką.

Kadangi atskirojo skundo motyvais skundžiamos teismo nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas nekonstatuotas, iš apeliantės valstybės naudai priteistina 2,80 Lt (b.l. 53) procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.,92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 4 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį, kuria R. V. nustatytas terminas sumokėti 637 Lt žyminio mokesčio dalį už ieškinį, pakeisti.

Įpareigoti ieškovę R. V. iki 2010-02-22 įskaitytinai sumokėti 32 Lt žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką.

Likusios 605 Lt dalies žyminio mokesčio už turtinius reikalavimus sumokėjimą ieškovei R. V. atidėti iki sprendimo (ar nutarties) šioje byloje priėmimo.

Priteisti iš R. V. 2,80 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Romualda JanovičienėHenrichas Jaglinskis