Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1030-725/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
1-1030-725/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54415-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
I. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1030-725/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54415-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje I. J., gimusi (duomenys neskelbtini)d., Kaunas, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. J. 2018 m. lapkričio 13 d., apie 18.30 val., būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodama nukentėjusiosios R. R. atžvilgiu fizinį smurtą – peiliu durdama į nugaros sritį bei nemažiau du kartus juo rėždama į galvos sritį, tuo padarydama pjautinę žaizdą galvos kairės pusės kaktos ir momens riboje, sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis nugaroje ties dešinės mentės apatiniu kampu ir kairio peties srityje viršutinėje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei durtinę-pjautinę žaizdą juosmens kairėje pusėje, kas sukėlė nukentėjusiajai R. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji I. J. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo sugyventiniu D. F. ir jo mama B. F.. Ji su D. kartu gyvena apie 5 metus minėtu adresu ir kartu veda bendrą ūkį. 2018 m. lapkričio 13 d. apie 17.30 val. sugrįžus į namus, nuėjus į jų su D. F. kambarį, pamatė kambaryje ant sofos sėdintį D. su R., su kuria D. F. anksčiau gyveno kartu. D. buvo nuogas tik su trumpikėm, o R. buvo nuoga, apsivilkusi jos chalatą. Ant stalo buvo degtinės 1 l talpos butelis, kuriame buvo gal likę apie 300 g. Matėsi, kad abu asmenys yra išgėrę. I. J. labai susinervino tai pamačiusi, pradėjo gerti butelyje buvusią degtinę, bandė R. išprašyti eiti namo, tačiau ji nėjo, tada D. F. pradėjo ją varyti iš namų, galiausiai jie abu pradėjo jai prieš akis bučiuotis. Tai pamačiusi, ji dar labiau susinervino ir, pagriebusi nuo stalo buvusį peilį, juo dūrė R. į atrodo kairę nugaros sritį, R. atsisukus, I. J. jai du kartus nestipriai bakstelėjo (rėžė) iš priekio per galvą. Dūriai nebuvo stiprūs, bet pats peilis yra aštrus, nes skirtas atrodo medžioklei. R. iš galvos srities pradėjo bėgti kraujas. Ji supranta, kad pasielgė netinkamai ir dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 103–106, 124–126).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:

-nukentėjusiosios R. R. parodymais, kad 2018 m. lapkričio 13 d., apie 18.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), atvyko pas savo draugą D. F. į svečius, kartu gėrė degtinę. Ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Su D. F. yra kartu gyvenę prieš penkis metus. Atvykusi į namus žinojo, kad jis turi sugyventinę. Jiems sėdint kambaryje į namus sugrįžo jo sugyventinė I.. Pamačiusi ją I. ėmė šaukti ant jos, keikti necenzūriniais žodžiais, grasino, kad ją užmuš, pradėjo ją varyti iš buto, liepė nusirengti jos chalatą. Jai stovint kambaryje, I., paėmusi peilį, juo dūrė nukentėjusiajai į nugarą ir kelis kartus peiliu rėžė į galvą, į pakaušio sritį. Iš abiejų vietų ėmė stipriai bėgti kraujas. Įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą ir buvo sužalota. Kas įvyko toliau nurodyti negali nes buvo dideliame šoke. D. F. pamatęs, kad ji stipriai kraujuoja iškvietė greitąją pagalbą. Ji buvo pristatyta į LSMUL KK P. J. turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Dėl kokios priežasties I. dūrė peiliu, ji nežino, bet tikriausiai iš pavydo, kad rado ją su D.. (b. l. 9, 84–86);

-liudytojos B. F. parodymais, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame bute gyvena sūnus D. F. bei jo sugyventinė I.. 2018 m. lapkričio 13 d. pas sūnų kambaryje buvo atėjusi seniau buvusi sūnaus sugyventinė R.. Sūnus su R. buvo savo kambaryje, šnekėjo. Apie 18 val. grįžo I. ir iškart pradėjo šūkauti ant R., vadinti ją visokiais žodžiais, grasino R. nužudyti. Apie 18.30-19 val. į virtuvę atėjo I., rankose laikydama didelį metalinį peilį, ir šaukė, kad padurs R.. Liudytoja atėmė jai iš rankų peilį ir paslėpė spintelėje. Tada nuėjo į sūnaus kambarį ir pamatė, kad R. jau kruvina, buvo kruvinas veidas (b. l. 91);

-liudytojo D. F. parodymais, kad su I. J. yra sugyventiniai 5 metus ir kartu veda bendrą ūkį. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 13 d. pas jį namuose su R. R., kuri yra jo buvusi sugyventinė gal prieš penkis metus, gėrė degtinę, išgėrė tikrai nemažai. Po darbo, apie 18.00 val. į namus sugrįžusi I. pradėjo su R. konfliktuoti. Jis pats nuėjo į virtuvę parūkyti. Sugrįžęs į kambarį, pamatė, kad R. sėdi ant lovos ir jos galva kraujuoja, o I. stovi kambaryje. Jis nematė, kad I. rankose turėtų peilį ar kažkokį kitą aštrų daiktą. Išeidamas iš kambario matė, kad ant stalo buvo peilis, kuris yra medžioklinis, kurį jis kartais naudoja pjaustyti maisto produktus. R. minėjo, kad ją sužalojo su peiliu (b. l. 94–96);

2018 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–20);

-2018 m. lapkričio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3498/2018(02), kurioje nustatyta, kad R. R. padaryta pjautinė žaizda galvos kairės pusės ir momens riboje bei durtinė-pjautinė žaizda juosmens kairėje pusėje, taip pat sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis nugaroje ties dešinės mentės apatiniu kampu ir kairio peties srityje viršutinėje dalyje. Juosmens kairės pusės durtinė-pjautinė žaizda apžiūros momentu stebimam gyjanti antriniu būdu ir pūliuojanti, todėl akivaizdu, kad jos gijimas užtruks ilgiau kaip 10 parų, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Visi kiti sužalojimai konstatuoti atspindi tiesioginius traumuojančius kontaktus į sužalotas sritis. Pjautinė žaizda galvos kairėje pusėje ir durtinė-pjautinė juosmens kairės pusės žaizda padarytos dviem atskirais traumuojančiais kontaktais aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, tikėtina tuo pačiu peiliu. Poodinės kraujosruvos kairio peties srityje ir nugaros dešinėje ties mentės apatiniu kampu atspindi traumuojantį poveikį kieto buko daikto ar plokštumos ir galėjo susidaryti įvairiomis aplinkybėmis į aplinkos daiktus ir paviršiaus. Sužalojimų vaizdas ir medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui ir aplinkybėms (b. l. 67–68);

-Kauno apskrities VPK Kriminalistinių Tyrimų Valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1433 nurodyta, kad tirti pateiktas peilis prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų yra nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos (b. l. 49–50);

-pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, iš kurio matyti, kad I. J. 2018 m. lapkričio 13 d., 19.39 val. nustatytas 2,13 promilių girtumas (b. l. 111).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamoji I. J. peiliu durdama į nugaros sritį bei nemažiau du kartus juo rėždama į galvos sritį, tuo padarydama pjautinę žaizdą galvos kairės pusės kaktos ir momens riboje, sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis nugaroje ties dešinės mentės apatiniu kampu ir kairio peties srityje viršutinėje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei durtinę-pjautinę žaizdą juosmens kairėje pusėje, sukėlė nukentėjusiajai R. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl I. J. veiksmų kilusius padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą – patvirtina nukentėjusiosios R. R. parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios I. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ji kalta ir baustina.

Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme– laisvės apribojimu (b. l. 144–145).

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamosios I. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

I. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Vertinant I. J. asmenybę, pažymėtina, kad ji neteista (b. l. 130–131), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 129), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 137), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruota (b. l. 135), dirba (b. l. 138).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmės dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, yra adekvatus, todėl kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma bausmė, nustatant jos dydį, didesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Siekiant užtikrinti realų bausmės įvykdymą, kartu su bausme kaltinamajai skirtinas įpareigojimas nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kadangi kaltinamoji I. J. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115–116), pradėjus bausmės vykdymą naikintina.

Kaltinamoji I. J. buvo laikinai sulaikyta nuo 2018 m. lapkričio 13 d., 23.47 val. iki 2018 m. lapkričio 15 d., 13.00 val. (b. l. 107, 112), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. J. skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu,Į bausmės laiką įskaityti I. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 13 d., 23.47 val. iki 2018 m. lapkričio 15 d., 13.00 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti nuteistajai, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

I. J. išaiškinti, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė