Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

2022-09-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-433-729/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-09-20
Bylos Nr.
II-433-729/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00403-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Pareiškėjas
G. P.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-433-729/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00403-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. rugsėjo 20 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjai G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. kovo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2742-2020 (ROIK: 19107880304).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2020 m. kovo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2742-2020 (ROIK: 19107880304) G. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį 12 Eur bauda už tai, kad ji 2019 m. lapkričio 7 d., 07:29 val. - 07:33 val., kelyje Šiauliai-Palanga, 41-48 km, vairuodama transporto priemonę, esant nustatytam 90 km/val. važiavimo greičiui, važiavo 107 km/val. greičiu. Nustatytą greitį viršijo 17 km/val., po paklaidos nustatytą greitį viršijo 14 km/val. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas G. P. skundas, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, kad apie pažeidimą sužinojo 2022 m. birželio 23 d., kuomet ėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimo ir jai buvo pranešta, kad ji padariusi pažeidimą. Ji pažeidimo laikinai jos vardu registruotu automobiliu „Toyota Yaris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nepadarė, nes šiuo automobiliu ji niekada nesinaudojo, automobiliu naudojasi jos mama. Kai ji mamos paklausė apie pažeidimą, pastaroji nurodė, kad buvo padariusi pažeidimą važiuodama šiuo automobiliu ir jai buvo paskirta bauda, kurią jį iškart ir sumokėjo, tačiau G. P. apie tai nepranešė. Nurodytas nusižengimo vietos adresas – kelias Šiauliai-Palanga, Telšių rajonas, kur pareiškėja niekad nevažinėja, šiuo maršrutu kartais važiuoja jos mama. Fiksuota įvykio nuotrauka įrodytų, kad automobilį vairavo jos mama, o ne ji, nes mama yra blondinė, o ji – brunetė. Tuo metu, kai buvo padarytas nusižengimas (2019 m. lapkričio 7 d.), ji buvo Bruzdeilyno g. 36, Klaipėdos rajono savivaldybėje, nes tuo metu dar studijavo LCC universitete Klaipėdoje ir ruošėsi važiuoti į paskaitą, kuri prasideda 08.00 val. ryto, pateikė tai patvirtinančią mokymo įstaigos pažymą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su G. P. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną. Institucija prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėja G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilis „Toyota Yaris“ (valstybinio numerio ženklo nepamena), priklauso ir faktiškai visada priklausė jos mamai, kuri jį nusipirko skyrybų su jos tėvu procese ir, siekdama išsaugoti savo naudojimui, įregistravo G. P. vardu. Ji šiuo automobiliu niekada nevažinėjo, nes kai tik įgijo teisę vairuoti , tėtis nupirko jai atskirą automobilį. Automobiliu „Toyota Yaris“ naudodavosi tik jos mama K. P.. Tą dieną, kai buvo padarytas pažeidimas, ji buvo savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ir ruošėsi paskaitoms. Kadangi pirma paskaita 08.30 val., ji niekaip negalėjo 07.33 būti kelyje Šiauliai-Palanga, 41-48 km. Be to, teisę vairuoti buvo įgijusi tik 2019 m. spalio 23 d., todėl taip toli nevažinėjo. 2019-2020 metais ji studijavo Klaipėdoje, LCC tarptautiniame universitete. Iš nuotraukos turėtų matytis, kad vairavo ne ji, prašė institucijos, kad pateiktų nuotrauką susipažinimui, bet tai nebuvo padaryta. Jai nuvykus į „Regitra“ pasikeisti vairuotojo pažymėjimo, specialistas pasakė, kad galės pakeisti tik tada, kai persilaikys vairavimo egzaminą ir tik tada, jai pradėjus aiškintis, koks tas pažeidimas, sužinojo, kad jai paskirta šioje byloje aptariama nuobauda. Iškart kreipėsi į policiją ir parašė paaiškinimą. . E.pristatymo dėžutės nėra susikūrusi, net nežino, kaip tai veikia; turi VMI ir SODROS paskyrą, bet naudoja tik kai reikia deklaruoti pajamas, nes sudėtinga prisijungimo procedūra, o pranešimų į telefoną, kad atėjo kažkokia informacija, negauna. (duomenys neskelbtini) yra ne jos, o jos mamos elektroninio pašto adresas. Jeigu institucija būtų siuntusi pranešimus jos elektroniniu paštu, būtų laiku pamačiusi. Palaiko skundą, prašo jį tenkinti.

Liudytoja K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka duoti parodymus. 2019 metais vyko jos ir sutuoktinio skyrybų procesas, ji gyveno su dukra Gerda ir buvo jos vardu įregistravusi savo asmeniniam naudojimui nusipirktą automobilį „Toyota Yaris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu naudojosi tik ji pati, nes dukra nuo įregistravimo iki 2019-10-23 net teisės vairuoti neturėjo, o ją įgijus tėvas jai nupirko asmeninį automobilį. 2019 m. lapkričio 7 d. keliu Šiauliai-Palanga šiuo automobiliu galėjo važiuoti tik K. P.,, kuri iš tiesų kartais ten važinėdavo ir tik pati vairuodavo šį automobilį. Elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra jos. Pranešimus apie padarytą nusižengimą galimai galėjo gauti, tačiau tuo metu, jeigu ką nors gaudavo elektroniniu paštu, neskaitydavo, ištrindavo, nes turėjo daug reikalų, problemų ir taip bandė išvengti papildomo streso. Paskirtą baudą, jeigu ji yra sumokėta, sumokėjo ji pati, tuomet turbūt ir prisiminė, už ką ji gali būti paskirta, o dukrai nieko sakyti nenorėjo, nepagalvojo, kad ateityje ši situacija gali pakenkti dukters interesams.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamas nutarimas bei administracinio nusižengimo protokolas surašyti nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, remiantis techninės priemonės – vidutinio greičio matavimo sistemos – užfiksuotais duomenimis apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 4–8). Vidutinio greičio matavimo sistema buvo padarytos automobilio „Toyota Yaris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuotraukos greičio viršijimo metu (2019 m. lapkričio 7 d., 07:29 val. - 07:33 val.) kelyje Šiauliai-Palanga (b. l. 15), tačiau iš šių nuotraukų nėra galimybės nustatyti vairuotojo tapatybės. Pažeidimo fiksavimo metu automobilio „Toyota Yaris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruota savininkė buvo G. P. (b. l. 9), vėliau automobilis perregistruotas K. P. (b. l. 37–38). Pareiškėja parodė, kad šį automobilį 2019 m. lapkričio 7 d. (ketvirtadienį) vairavo ne ji, o jos mama K. P., nes šiuo automobiliu nesinaudodavo ir tokiu maršrutu nevažiuodavo, pati tuo metu buvo namuose, ruošėsi paskaitoms. Iš pažymos apie studijas matyti, kad G. P. studijavo LCC tarptautiniame universitete nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. gegužės 29 d., 2019 metų rudens semestre ketvirtadieniais turėdavo paskaitas nuo 08.30 val. (b. l. 39). Liudytoja K. P. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad automobilis „Toyota Yaris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo registruotas G. P. vardu, tačiau juo išimtinai naudojosi ji pati (liudytoja).

ANK 2 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-78/2016, Nr. 2AT-10/2018, Nr. 2AT-3/2019, Nr. 2AT-36/2019 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3/2019).

Institucija, surašiusi protokolą ir skundžiamą nutarimą, nagrinėjamoje byloje abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nepanaikino. Duomenų, kurie leistų neabejotinai teigti, kad automobilį pažeidimo dieną vairavo būtent G. P., policija nesurinko. Todėl, įvertinus pareiškėjos gynybinę poziciją ir byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pažeidimo, užfiksuoto vidutinio greičio matavimo sistema 2019 m. lapkričio 7 d., 07:29 val. - 07:33 val. kelyje Šiauliai-Palanga G. P. nepadarė, nes automobilį „Toyota Yaris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) tuo metu vairavo ir pažeidimą padarė kitas asmuo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad negalima konstatuoti, jog G. P. veiksmuose buvo ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl jos skundas tenkintinas – nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. kovo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2742-2020 (ROIK: 19107880304), kuriuo G. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė